c83e5cf2-551a-4d96-b02b-9dc04d8169f2 · Vilniaus apygardos teismas

                     Skundas Nr. 1S-232-1020/2016                                                                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo T. K. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro R. Matevičiaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo atmesti skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , n u s t a t ė: 2015 m. spalio 5 d. pareiÅ¡kėjas T.

K. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (toliau – PareiÅ¡kimas) dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų, atliktų 2015 m. rugpjūčio 27 d.1, 10.30 val., T. K. sulaikymo metu. PareiÅ¡kime T. K. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d., 10.30 val., prie jo privažiavo policijos patruliai, paprašė pateikti automobilio dokumentus. Pateikus dokumentus, pareigÅ«nai pradėjo automobilio apžiÅ«rÄ , kurios metu buvo rasta 0,5 kg baltų miltelių.

T. K. pasakius, jog tai gliukozė, pareigÅ«nai pradėjo jį muÅ¡ti, todėl T. K., pasitaikius progai, pasiÅ¡alino ir pasislėpė garažų masyve. Suradus T. K., vienas pareigÅ«nas nusitaikė į jį elektroÅ¡oku, liepė atsigulti ir, uždėjęs antrankius, stipriai juos užspaudė, dėl to lūžo rieÅ¡as. Abu policijos pareigÅ«nai kelias minutes spardė gulintį T. K., pripurÅ¡kė dujų, naudojo elektroÅ¡okÄ . Vėliau įsodino T. K. į automobilį, paliktÄ saulėje, kuriame dėl pripurkÅ¡tų dujų trÅ«ko oro.

Po kurio laiko T. K. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – Vilniaus m. 6 PK), vėliau buvo uždarytas į areÅ¡tinę. T. K. teigia, kad sulaikymo metu jam lūžo deÅ¡inės rankos rieÅ¡as, dėl to jis buvo priverstas kreiptis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus PetroÅ¡iaus 2015 m. spalio 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nutarime konstatuojant, jog apibendrinus medžiagoje surinktus duomenis, negauta jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus apskrities VPK PER 4-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyr. patrulis V.

S. bei 2-ojo bÅ«rio vyr. patrulis P. P. bÅ«tų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, todėl pradėti ikiteisminį tyrimÄ netikslinga.Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, pareiÅ¡kėjas jį apskundė prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu skundÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareigÅ«nai panaudojo prievartÄ tikrindami transporto priemonę ir pastebėję, kad joje yra galimai neteisėtai turimų objektų.

Savo veiksmais pareigÅ«nai siekė užkirsti keliÄ galimam teisės pažeidimui. Nesutikdamas su prokuroro nutarimu, pareiÅ¡kėjas nutarimÄ apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesutinka su prokuroro priimtu nutarimu, prašė jį panaikinti, akcentuodamas, kad už sukeltÄ fizinį skausmÄ jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 10 000 eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodoma, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Teismo vertinimu, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių didelės žalos atsiradimo faktÄ , pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia žalos fakto. Teismas nurodė, kad tyrėjas ir prokuroras nutarimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų dėl BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ar kitų nusikalstamų veikų požymių. Teismo nutartyje akcentuojama, kad sulaikymo metu prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudotas smurtas, tačiau prievarta buvo panaudota siekiant užkirsti keliÄ galimam teisės pažeidimui, nevirÅ¡ijant įstatymais policijos pareigÅ«nams suteiktų įgaliojimų.

PareiÅ¡kėjui padaryti sužalojimai, kurie užfiksuoti surinktoje medžiagoje buvo padaryti dėl pareiÅ¡kėjo pasiprieÅ¡inimo sulaikymui, susigrÅ«mimo ant žemės, susigrÅ«mimo metu nukentėjo ne tik pareiÅ¡kėjas, bet ir policijos pareigÅ«nas. Skundo medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareigÅ«nai neteisėtai naudojo fizinį smurtÄ , tačiau yra duomenų, pagal kuriuos matyti, kad pats pareiÅ¡kėjas aktyviai prieÅ¡inosi sulaikomas, todėl panaudoti fizinę prievartÄ buvo bÅ«tina, o ji panaudota pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio leidžiamas taisykles.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nenustatė pagrindo panaikinti prokuroro R. Matevičiaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ . PareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo nesutinkantis su sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , teigia, kad pareigÅ«nai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo teigimu, pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti neteisėtÄ pareigÅ«nų elgesį.

Skunde pareiÅ¡kėjas ginčija prievartos panaudojimo aplinkybes, nurodo, kad pareigÅ«nai smurtÄ naudojo ne grumtynių, įvykusių sulaikant pareiÅ¡kėjÄ metu, tačiau jam esant surakintam, nekeliančiam pavojaus ir nesiprieÅ¡inant. PareiÅ¡kėjo teigimu, priimant procesinius sprendimus nebuvo atsižvelgta į jo patirtus sužalojimus, juos patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sutinka duoti parodymus ir bÅ«ti tiriamas „melo detektoriumi“, praÅ¡o atlikti neÅ¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ , iÅ¡kviesti jį į apklausÄ , liudytoju apklausti V.

Å . ir kitus asmenis, iÅ¡reikalauti pareiÅ¡kėjo pateiktas medicinos iÅ¡vadas ir areÅ¡tinės protokolÄ , kuriame nurodoma informacija apie pareiÅ¡kėjo patirtus sužalojimus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai virÅ¡ijo įgaliojimus, padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ , praÅ¡o priteisti jam 10 000 eurų už patirtus sužalojimus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡nagrinėtas nerengiant teismo posėdžio.

BPK 441 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¾odiniame teismo posėdyje. Å iuo atveju apygardos teismas nenustatė pagrindo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamas kiekis duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Atsiliepimų į skundÄ negauta.PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista.

Kita vertus, tiek pradedant baudžiamÄ jį procesÄ , tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali bÅ«ti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus bÅ«tinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. PrieÅ¡ingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas bÅ«tų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.    PareiÅ¡kėjo skunduose nurodomi tie patys argumentai dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, sulaikant pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjas skundais taip pat siekia žalos, patirtos dėl pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo, žalÄ vertindamas 10 000 eurų.AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad baudžiamasis persekiojimas ir baudžiamoji teisė yra kraÅ¡tutinė, iÅ¡imtinio pobÅ«džio teisinė priemonė. Ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradėtas tik tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiuose asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nai, sulaikydami pareiÅ¡kėjÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, panaudojo prievartÄ .

Esminis klausimas Å¡iuo atveju – ar pareigÅ«nų panaudota prievarta yra teisėta, ar savo įgaliojimus pareigÅ«nai panaudojo neperžengdami įstatymais nustatytų ribų. PareiÅ¡kėjo teigimu, teisėtumo ribos buvo peržengtos, tai patvirtina pareiÅ¡kėjui padarytų sužalojimų aplinkybės ir pobÅ«dis. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis ir 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia teisinį pagrindÄ pareigÅ«nams panaudoti prievartÄ . IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nai, sulaikydami T.

K., prievartÄ panaudojo teisėtai, jos panaudojimo metu nebuvo virÅ¡ytos Policijos įstatymo 23 straipsnio leidžiamos ribos. T. K. sulaikytas įtariant, kad asmuo galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo automobilio apžiÅ«ros metu buvo rasta 0,5 kg baltų miltelių. Taigi pareigÅ«nai turėjo teisėtÄ pagrindÄ sulaikyti asmenį. Nagrinėjamoje medžiagoje pareigÅ«nų parodymais nustatyta, kad T. K. bėgo nuo pareigÅ«nų, sulaikomas aktyviai prieÅ¡inosi, grÅ«mėsi su pareigÅ«nais ant žemės, todėl pareigÅ«nai turėjo teisę panaudoti fizinę prievartÄ .

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos Å¡iÄ aplinkybę taip pat pagrindžia Vilniaus apskrities VPK IS pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame patrulis I. M. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. apie 10.10 val., gavo praneÅ¡imÄ , kad JustiniÅ¡kių g. 124, Vilniaus garažų masyve reikalinga pagalba sulaikant asmenį. Atvykęs į įvykio vietÄ , I. M. pamatė, kad patruliai laiko ant žemės gulintį vyrÄ , kuris gulėdamas spardėsi, vyriÅ¡kio veidas buvo prakaituotas ir purvinas, asmuo buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Vilniaus m. 6 PK.

Taigi pareigÅ«nų panaudotos prievartos teisėtumas ir adekvatumas yra pagrindžiamas ne tik T. K. sulaikiusių pareigÅ«nų, tačiau ir po iÅ¡kvietimo į pastiprinimÄ atvykusio pareigÅ«no I. M. parodymais.Vertinant pareigÅ«nų panaudotos prievartos adekvatumÄ , svarbi aplinkybė yra pareiÅ¡kėjui padarytos žalos pobÅ«dis. PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad grumtynių su pareigÅ«nais metu jam lūžo deÅ¡inės rankos rieÅ¡as, nėra patvirtinta jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl pareigÅ«nų veiksmų lūžusio deÅ¡inės rankos rieÅ¡o jis kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, padaryti sužalojimai taip pat buvo užfiksuoti jį uždarant į areÅ¡tinę.Nagrinėjamoje medžiagoje esantys duomenys paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius.

Vilniaus apskrities VPK IS pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime patrulis D. I. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 22 val., tarnybiniu automobiliu pristatė sulaikytÄ jį T. K. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK 6 PK į Vilniaus apskrities VieÅ¡osios tvarkos valdybos AreÅ¡tinės ir konvojavimo skyrių, pristatymo metu nepastebėjo jokių kÅ«no sužalojimų, kelionės metu minėtas asmuo niekuo nesiskundė, pristačius asmenį į areÅ¡tinę, T. K. paaiÅ¡kino budėtojui, kad dėl sveikatos bÅ«klės pretenzijų neturi.

Vilniaus apskrities VPK IS pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime vyriausiasis postinis G. T., nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val. T. K. priėmimo į areÅ¡tinę metu atliko Å¡io asmens apžiÅ«rÄ bei kratÄ . ApžiÅ«ros metu buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai, kurie yra užfiksuoti protokole. Sužalojimų ant riešų užfiksuota nebuvo. ApžiÅ«ros metu T. K. sveikata nesiskundė, pretenzijų neturėjo, apie sužalojimų kilmę nieko neaiÅ¡kino. AnalogiÅ¡kÄ informacijÄ pateikė ir vyriausieji postiniai E. V. ir V.

U..2015 m. rugpjūčio 28 d. 11.28 val. suraÅ¡ytame „Į areÅ¡tinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole“ užfiksuoti Å¡ie sužalojimai: kraujosruva ties kaire akimi, pakauÅ¡yje, krÅ«tinėje, ant deÅ¡inės ir kairės rankos žastų. LukiÅ¡kių Tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vidaus ligų gydytoja L. K. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. T. K. besikreipiant dėl nuolatinio skausmo deÅ¡iniojo rieÅ¡o sÄ naryje buvo padarytos rentgeno nuotraukos bei nustatyta diagnozė „rentgenologiÅ¡kai deÅ¡iniojo rieÅ¡o be patologinių pakitimų, raiščių patempimas“, o T.

K. teiginys dėl deÅ¡inės rankos lūžio ir poreikio uždėti gipsÄ , neatitinka tikrovės. Taigi pateiktais duomenimis yra paneigiami pareiÅ¡kėjo nurodyti faktai apie pareigÅ«nų veiksmais jam padarytų sužalojimų mastÄ ir pobÅ«dį. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad siekiant taikyti BK 228 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, kad konkrečiais veiksmais buvo padaryta didelė žala. Pažymėtina, kad pagal nagrinėjamÄ medžiagÄ , nėra nustatyti ne tik BK 228 straipsnio 1 dalies neteisėti veiksmai, tačiau ir didelė žala, kuriÄ dėl tokių veiksmų patyrė T.

K.. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas taip pat prašo atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus: patikrinti jį ir pareigūnus „melo detektoriumi“, apklausti liudytoju V. Š. bei kitus asmenis. Nurodytina, kad V. Š. buvo apklaustas įtariamuoju 2015 m. rugpjūčio 27 d. Apklausos metu V. Š. nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sulaikymu, sutampa su nagrinėjamoje medžiagoje kitais duomenimis nustatytoms aplinkybėmis: pareigūnai atliko automobilio, kuriame sėdėjo V.

Å . ir T. K. apžiÅ«rÄ , radę 0,5 kg baltų miltelių, įsodino į tarnybinį automobilį V. Å ., Å¡ių veiksmų atlikimo metu T. K. pradėjo bėgti, o pareigÅ«nai – jį vytis. Apie pareigÅ«nų panaudotÄ prievartÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ V. Å . jokios informacijos nepateikė, kadangi pareiÅ¡kėjas po pabėgimo buvo sulaikytas kitoje vietoje (garažų masyve) nei liko V. Å . Pastarasis objektyviai negalėjo matyti sulaikymo momento, tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, todėl negali pateikti jokių papildomų duomenų apie T.

K. sulaikymÄ . Dėl Å¡ios priežasties nėra tikslinga papildomai apklausti V. Å ., kadangi asmuo pateikė jam žinomÄ informacijÄ apie galimai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patikrinti jį ir pareigÅ«nus „melo detektoriumi“ nurodytina, kad tikrinant duomenis apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamojo proceso įstatymuose nėra reikalaujama atlikti visus įmanomus veiksmus. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti atliekamas toks veiksmų kiekis, kuris yra pakankamas iÅ¡vadai dėl galimai nusikalstamos veikos požymių buvimo padaryti.

Apygardos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju atlikti visi bÅ«tini veiksmai, pagal kuriuos galima spręsti dėl pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo baudžiamÄ ja teisine prasme. Nurodytina, kad neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ne tik baudžiamosios, tačiau ir tarnybinės atsakomybės objektu. Å iuo atveju pareigÅ«nų veiksmai buvo žinomi pareigÅ«nų vadovybei, tačiau tarnybinis patikrinimas nebuvo inicijuotas. Å i aplinkybė suteikia pagrindo manyti, kad nenustatytas pagrindas kelti klausimÄ net dėl drausminės pareigÅ«nų atsakomybės, kadangi pareigÅ«nų elgesys įvertintas ir pripažintas nepažeidžiančiu teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas yra negalimas. Šiuo atveju pareiškėjui, manančiam, kad pareigūnų veiksmais jam padaryta žala ir ji turi būti atlyginta, nėra užkirstas kelias siekti žalos atlyginimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis.Pareiškėjo nurodyti argumentai yra pasikartojantys, į juos atsakė ir ankstesnius skundus nagrinėję pareigūnai bei Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2016 m. sausio 26 d. nutartyje.

AukÅ¡tesniajam teismui pateikti skundo argumentai nesuteikia pagrindo padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nei padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, tad keisti ar naikinti šį sprendimo nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 26 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                   Ernestas RimÅ¡elis