Legislator Case Law & Legislation
c83d4514-4b6a-40f2-b28d-85d3a84b71ca AI generated

c83d4514-4b6a-40f2-b28d-85d3a84b71ca · Regionų administracinis teismas

Case Number c83d4514-4b6a-40f2-b28d-85d3a84b71ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-7369-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01842-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c83d4514-4b6a-40f2-b28d-85d3a84b71ca · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-7369-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01842-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kino, kad jis atlikinėja bausmę 9 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20 kv. m., joje gyveno 8 nuteistieji. Teigė, kad nurodytoje patalpoje apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. buvo mažesnis nei 200 lx. Patalpose esantys iÅ¡oriniai langai yra nesandarus, rėmai supuvę, iÅ¡gremžtos didelės skylės, todėl Å¡altuoju metų laiku, bÅ«davo labai Å¡alta. Nurodo, kad nebuvo įrengto poilsio kambario, taip pat gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta virtuvėlė, dėl to maistÄ laikyti bei gaminti tekdavo gyvenamosiose patalpose.

Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus. Prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir skundÄ tenkinti. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjui pataisos įstaigoje atliekant bausmę minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pažymėjo, kad pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teigia, kad pataisos namai užtikrina langų bÅ«klę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. PaaiÅ¡kino, kad 1 sektoriuje 9 bÅ«ryje poilsio kambarys nėra įrengtas nuteistiesiems, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniame sektoriuje įrengtų suoliukų. Pataisos namų 1-ojo sektoriaus 9 bÅ«ryje yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, taip užtikrinant tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ .

Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai. Teigia, kad 1-ame lokaliniame sektoriuje virtuvėlės įrengtos visose bÅ«riuose. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nei į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos ar pan., nei į pataisos namų sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, kuriuos bÅ«tų galėję sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nėra kreipęsis.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 9 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20 kv. m., joje gyveno 8 nuteistieji, todėl jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus 9 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,64 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,24 kv. m (35,64/11) ploto (b. l. 9, 18, 19).

Atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovės atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų bei miegamųjų vietų. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių (b. l. 9, 18, 19), kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus. PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad gyvenamose patalpos apÅ¡vietimas neatitinka Lietuvos higienos normų HN 134:2015 reikalavimų, buvo mažesnis nei 200 lx, taip pat teigė, kad gyvenamosiose patalpose iÅ¡oriniai langai yra nesandarÅ«s, langų rėmai supuvę, jose iÅ¡gremžtos didelės skylės, todėl Å¡altuoju metų laiku buvo labai Å¡alta.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pastebėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, oro temperatūros ir patalpų apšvietos parametrus reglamentavo LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas numatė, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, 23 punkte buvo numatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015 numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN - AK atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų HN 134:2015 14 punkte įtvirtintus reikalavimus. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namų 1-ojo sektoriaus 9 bÅ«ryje yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema taip užtikrinant tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metų laiku. Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl Å¡altų patalpų, ar blogų gyvenimo sÄ lygų į Å«kio skyrių nesikreipė. Byloje yra pateiktos kameroje įrengtų langų fotonuotraukos (b. l. 35-38), kurios paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus apie supuvusius, blogai užsidarančius ar skylėtus langus. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, dėl netinkamo apÅ¡vietimo bei temperatÅ«ros ginčo laikotarpiu. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad oro temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatÅ«ra ir kokia apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrabutyje nebuvo įrengtas poilsio kambarys. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. PaaiÅ¡kino, kad 1 sektoriuje 9 bÅ«ryje poilsio kambarys nėra įrengtas nuteistiesiems, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniame sektoriuje įrengtų suoliukų. Teismo nuomone, teisės aktų pažeidimas dėl poilsio kambario laikomas nustatytu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bendrabučio gyvenamosiose patalpose nebuvo virtuvėlės, todėl maistÄ tekdavo gaminti bei laikyti gyvenamojoje patalpoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktÄ , pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui; 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui; 5.11 p.).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato privalomo virtuvėlių įrengimo kiekvienam bÅ«riui. Atsakovės atstovas skunde nurodė, kad virtuvėlės PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ame sektoriuje įrengtos visuose bÅ«riuose. Virtuvėlėse yra spintelės, Å¡aldytuvai ir elektrinės kaitlentės maisto ruoÅ¡imui, įrengta po vienÄ kriauklė ir vandens čiaupÄ . –ojo sektoriaus 9 bÅ«ryje įrengtos virtuvėlės plotas - 25,28 kv. m. su 17.46 kv. m. (b. l. 11, 19) Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateiktais oficialiais duomenimis dėl 1 – ojo sektoriaus 9 bÅ«ryje įrengtos virtuvėlės, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN - AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 1 sektoriaus 9 bÅ«ryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į PravieniÅ¡kių PN - AK administracijÄ nesikreipė daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., jo reikalavimÄ dėl Å¡iuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė