c83be4e2-ddba-4918-b271-85ddcccd7f8d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-1581-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1., 1.15.2.3.2.; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovui Tomui Barysui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, jam priteisti 625,48 Eur turtinės ir 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .           Skunde nurodė, jog 2013-09-24 jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ .

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi 2013-09-24 administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir surinktÄ medžiagÄ grÄ Å¾ino protokolo patikslinimui. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu A. M. kaltinamas, todėl byla negali bÅ«ti nagrinėjama teisme. 2013-09-24 administracinis teisės pažeidimo protokolas nebuvo tikslinamas, tačiau 2013-12-11 dėl to paties įvykio buvo suraÅ¡ytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo veiksmai kvalifikuoti jau pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimu jis buvo nubaustas 1750,00 Lt bauda ir 2013-09-24 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651 nurodytų daiktų konfiskavimu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimas panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti Klaipėdos teritorinei muitinei. 2014-07-28 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo 2013-09-24 atlikti veiksmai kvalifikuoti jau pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir 2093 straipsnio 7 dalį.

Pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Tauragės rajono apylinkės teisme, Klaipėdos teritorinė muitinė 2014-10-08 raÅ¡tu administracinio teisės pažeidimo protokolÄ patikslino. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ â€“ 3000,00 Lt bauda su 2014-09-24 daiktų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651 nurodytų daiktų konfiskavimu.

Nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu, apeliaciniu skundu jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo 2015-01-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistu, o skundas atmestas. Jis kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ (toliau – ir LAT) su praÅ¡ymu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos proceso atnaujinimo. LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartis dalyje, kurioje pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį jam paskirta 3000,00 Lt bauda su prekių konfiskavimu, buvo panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. PareiÅ¡kėjas A.

M. (toliau – ir pareiškėjas) teigia, kad savo veiksmais Klaipėdos teritorinė muitinė pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių reikalavimus – akivaizdžiai nesilaikė teisėtumo, operatyvaus administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų, dalis Klaipėdos teritorinės muitinės procesinių sprendimų (pvz. protokolas ir nutarimas dėl kontrabandos, surašyti akivaizdžiai nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties – ir tai Klaipėdos teritorinė muitinė pati pripažino savo apeliaciniame skunde), pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Argumentuoja, jog įvykis, dėl kurio jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įvyko 2013-09-24, tačiau galutinis sprendimas dėl jo administracinės atsakomybės buvo priimtas tik 2015-10-06, t.y., praėjus daugiau nei dvejiems metams. Mano, jog užsitesęs administracinio teisės pažeidimo bylos procesas iš esmės buvo susijęs su Klaipėdos teritorinės muitinės netinkamai atliktais ir ATPK normų neatitinkančiais veiksmais, t.y.: tuo, kad nebuvo vykdoma Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartis.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinė muitinė pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tariamos kontrabandos buvo suraÅ¡ytas nekvalifikuotai, administracinio teisės pažeidimo byla perduota ne tam teismui, kuriam byla teisminga, todėl procesas buvo užvilkintas. Mano, kad nuo 2014-03-24 (suėjus 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 625,48 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 434 Eur atstovavimo iÅ¡laidos administracinio teisės pažeidimo byloje, 26,54 Eur palÅ«kanos dėl nepagrįsto teisės naudotis piniginėmis lėšomis suvaržymo (pagal CK 6.210 straipsnį 5 procentai metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2015-02-25 iki 2015-10-06 nuo 868 Eur sumos, t.y. sumokėtos paskirtos baudos); 64,94 Eur kelionės iÅ¡laidos (po 2014-03-24, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės rajono apylinkės teisme vyko 3 posėdžiai, į kuriuos pareiÅ¡kėjas vyko iÅ¡ Klaipėdos savo transportu ir nuvažiavo 660 km); 100 Eur sudaranti konfiskuotų vaistų kaina ir jų pabrangimas.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, kuri, jo teigimu, pasireiÅ¡kė nepatogumais dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo bÅ«senoje, iÅ¡gyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jo pavojingumÄ visuomenei.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog Klaipėdos teritorinė muitinė su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog 2013-09-24 pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ . Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolas ir surinkta medžiaga grÄ Å¾inta institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui. Atlikus papildomÄ administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimÄ , 2013-12-11 buvo suraÅ¡ytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, pareiÅ¡kėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi minėtas nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inta Klaipėdos teritorinei muitinei iÅ¡ naujo tirti. Atlikus tyrimÄ , 2014-07-28 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. 2014-11-12 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ pareiÅ¡kėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas.

O už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje padarymÄ - 3000,00 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du ir pareiÅ¡kėjui paskirta 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas paliktas nepakeistu. LAT 2015-10-06 nutartimi nutarta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimo Nr. A2.11.-1697-799/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties Nr. ATP-21-174/2015 dalį, kuria pareiÅ¡kėjas pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, panaikinti, bei konstatuota, jog spendžiant pareiÅ¡kėjo administracinės atsakomybės pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį klausimÄ , nebuvo padaryta materialiosios ar proceso teisės pažeidimų.

Pripažinta, kad pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti pagrįstai. Teigiama, jog teismai nepaneigė, kad pareiškėjo veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo požymių. Nesutinka su skundo argumentu, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pažeidė ATPK normų reikalavimus. Nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas užsitęsė dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų netesėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko proceso operatyvumo principo konfliktų su kitais proceso principais, nes nei šalys, nei teismas dėl proceso operatyvumo negali nesivadovauti teisėtumo, rungimosi, objektyvumo ir kitais principais.

Mano, kad LAT konstatavus, jog ATPK 35 straipsnio normos, susijusios su administracinės nuobaudos terminų skaičiavimu, buvo pažeistos ir taikytos netinkamai, tai nereiÅ¡kia, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nai veikė neteisėtai. Teigiama, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos faktÄ . Dėl konfiskuotų prekių nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, konfiskuoti vaistai buvo perduoti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui, kur prekės buvo įtrauktos į apskaitÄ , saugomos, o vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartį sunaikintos.

Pažymi, kad LAT nesustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties Nr. ATP-21-174/2015 vykdymo, o pareiÅ¡kėjas į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių su praÅ¡ymu vaistus grÄ Å¾inti nesikreipė. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.KonstatuojamaNagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ veiksmų, susijusių su administracinių teisės pažeidimo protokolų, pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, suraÅ¡ymu, priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-09-24 pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir surinktÄ medžiagÄ grÄ Å¾ino institucijai patikslinimui. Atlikus papildomÄ administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimÄ , 2013-12-11 buvo suraÅ¡ytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, pareiÅ¡kėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inta Klaipėdos teritorinei muitinei iÅ¡ naujo tirti.

Atlikus tyrimÄ , 2014-07-28 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ pareiÅ¡kėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ - 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su prekių konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas paliktas nepakeistu. LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartis dalyje, dėl nuobaudos pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį panaikino ir Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė konstatavus, jog administracinė nuobauda buvo paskirta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (pvz., LVAT 2010-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015), valstybė ir savivaldybės turi pareigÄ atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) (LVAT 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

           Pažymėtina, kad nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai LAT aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

„Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) nuostatas, gali bÅ«ti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008;

Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai, nes surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių nuostatas.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalyje, Klaipėdos teritorinė muitinė buvo ne teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , o teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ turinti institucija, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu buvo laikytasi ATPK nuostatų.Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigÅ«nas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas suraÅ¡o protokolÄ , iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 straipsnis).

AiÅ¡kinant nurodytÄ normÄ pažymėtina, kad prieÅ¡ suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , organas privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas svarbiu procesiniu dokumentu, kuriuo ir pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena, t.y. konstatuojama, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas. IÅ¡ ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio l dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti bÅ«tinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį suraÅ¡ius, asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iÅ¡ esmės dėl 2013-09-24 įvykio, kada pareiÅ¡kėjas 11 kartų vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ pėsčiųjų taku ir gabeno įvairių vaistinių preparatų (iÅ¡ viso 478 vnt.

Už 1118 Lt (323,80 Eur) pažeisdamas prekių gabenimo tvarkÄ , buvo suraÅ¡yti trys administracinio teisės pažedimo protokolai- 2013-09-24, 2013-12-11 ir 2014-07-28. Nagrinėdamas Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimo panaikinimo, 2014-06-19 nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog administracinė byla A. M. atžvilgiu nutraukta per anksti ir skubotai, nes turėdamas duomenų apie kito pažeidimo sudėtį, teismas turėjo ne bylÄ nutraukti, o grÄ Å¾inti jÄ institucijai iÅ¡ naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui.

Kaip pažymėjo LAT 2015-10-06 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, tai, kiek kartų, kokiomis dienomis pareiÅ¡kėjas nuo 2013-08-24 iki 2013-09-23 (įskaitytinai) vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postÄ ir po kiek pakuočių bei už kokias pinigų sumas gabeno vaistinius preparatus, muitinės įstaigai buvo žinoma 2013-10-25. Kadangi nurodyta aplinkybė neginčijama, vertintina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas baigėsi 2014-04-25, t.y. kada pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažedimo byla buvo nagrinėjama teisme.Nors LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties dalis, kuria A.

M. nubaustas pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalį, panaikinta ir dėl Å¡ios dalies administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teismui konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui, darytina iÅ¡vada, jog nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kėjo administracinės atsakomybės klausimas iÅ¡spręstas ne dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga suraÅ¡yta, pažeidžiant ATPK normų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymÄ , reikalavimus, o dėl teisės taikymo klaidų, padarytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, jog nėra konstatuota, kad pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ pareiÅ¡kėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nų veiksmai negali bÅ«ti laikytini neteisėtais. Konstatavus, jog administracinio teisės pažeidimo protokolus suraÅ¡iusių pareigÅ«nų veiksmai nelaikytini neteisėtais, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir remiantis ja pareiÅ¡kėjui priteisti žalÄ , patirtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:             praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                          Eglė Kiaurakytė                                                                                                          Â