2022-05-17 Nr. BB-3403-1-02-2-00084-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-05-17 Nr. BB-3403-1-02-2-00084-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi V. Š. skirti švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus) arba sumažinti paskirtos baudos dydį iki 50 MGL.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2076/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00084-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi V. Š. skirti švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus) arba sumažinti paskirtos baudos dydį iki 50 MGL.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes skyrė V. Š. aiškiai per griežtą bausmę, kuri neatitinka bausmės individualizavimo principų bei įstatymo keliamų reikalavimų. Teismai nepagrįstai pripažino nesant V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi), nes nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai ir atvirai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismai tinkamai neįvertino V. Š. asmenybės ir jo veikos pavojingumo, dėl to nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, nors tam buvo visi teisiniai pagrindai. V. Š. pavojingumas yra visiškai nedidelis, jis praeityje neteistas, dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, neturi teisės dirbti vairavimo instruktoriumi, t. y. nebeatliks funkcijų, dėl kurių galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors visos kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos yra baigtos, tačiau tik dvejose veikose buvo paimtos itin mažos vertės (220 Eur) pinigų sumos. Teismai nepakankamai įvertino nuteistojo galimybę sumokėti jam paskirtą piniginę baudą, nes V. Š. yra 59 m., išsituokęs, neturi vaikų, kurie padėtų jam pragyventi, neturi nekilnojamojo turto, gyvena brolio bute, kadangi neišgali nuomotis būsto ir dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės negali dirbti pagal profesiją, t. y. neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl negalės sumokėti paskirtos baudos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų (dėl BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo) pasisakė nutarties 19-34 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo V. Š. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad V. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda, kurių dydžiai yra artimi minimaliam šios bausmės dydžiui, numatytam baudžiamajame įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), paskirtosios bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu, be to, už penkis apysunkius nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu.
BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas priskiriamas išimtiniams atvejams, kai teismas nustato, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šių aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Kasaciniame skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, kurie įstatymo taikymo aspektu sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka, jog paskirta V. Š. bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir savo dydžiu yra neproporcinga veikų, kurias padarė nuteistasis, pavojingumo laipsniui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė