2016-05-03 Nr. AB-9820-3-61-3-01110-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-495-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01110-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Agrowill Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Agrowill Group“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Agrowill Group“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir Bankas) Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 241-38 „Dėl AB „Agrowill Group“ poveikio priemonės taikymo“ (toliau – ir Banko Sprendimas) rezoliucijos 1-3 dalis.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki tol, kol sueis 2 mėnesiai po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Banko Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu yra įpareigotas iš naujo nustatyti eTime invest 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis pareiškėjo įstatinio kapitalo, o nustačius, kad pareiškėjo akcijos yra nevisiškai apmokėtos, ne vėliau nei iki 2016 m. gegužės 1 d. retrospektyviai ištaisyti susidariusią situaciją pagal teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui sumažinti įstatinį kapitalą). Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo pažeistų teisių apgynimas taptų itin sudėtingas bei brangus (vėl atkurti įstatinio kapitalo dydį į šiuo metu esantį). Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas leistų išvengti korporacinių veiksmų atlikimo bei vėlesnio padarinių šalinimo, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo AB „Agrowill Group“ skundą. Pareiškėjo AB „Agrowill Group“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Pagal teismų praktiką, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Taigi, sprendžiant dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės, būtina atsižvelgti į skundžiamu aktu sukeliamas teisines pasekmes. Šiuo atveju, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susijusios su skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto, nustatančio pareigą pareiškėjui iki 2016 m. gegužės 1 d. pagal teisės aktus ištaisyti situaciją, jei bus nustatyta, kad AB „Agrowill Group“ akcijos nėra visiškai apmokėtos, vykdymu. Teismo vertinimu, tokio nurodymo įvykdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepadarys teismo sprendimo negalimo ir neapsunkins jo įvykdymo bei nepareikalaus papildomų tokio sprendimo įvykdymo veiksmų. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, galinčių turėti reikšmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o visi skunde nurodyti argumentai, pagrindžiantys prašymą sustabdyti skundžiamo akto galiojimą, yra susiję išimtinai su pareiškėjo galimais nuostoliais ateityje.

Teismas taip pat nematė pagrindo daryti išvadą, jog priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju ginčijamu aktu sukeltų neigiamų pasekmių pašalinimas taptų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, teigdamas apie galimas neigiamas skundžiamo sprendimo pasekmes ateityje, nepateikė teismui jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų ir neįrodė, jog tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas. Pareiškėjui išaiškinta, jog galima žala ir galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami civilinio proceso tvarka, tačiau galimi pareiškėjo nuostoliai ateityje nesudaro pagrindo išvadai, jog tai apsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar padarys jį negalimu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, jog šioje stadijoje (skundo priėmimo etape), negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jog šių priemonių pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pabrėžta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis). Taigi ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – atmestas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 71 straipsnis).

III. Pareiškėjas AB „Agrowill Group“ pareikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki tol, kol sueis 2 mėnesiai po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 241-38 „Dėl AB „Agrowill Group“ poveikio priemonės taikymo“ galiojimą, t. y.: laikinai iki kol sueis 2 mėnesiai po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti įpareigojimo dėl nepiniginio įnašo vertės nustatymo galiojimą; laikinai iki kol sueis 2 mėnesiai po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti įpareigojimo dėl finansinių ataskaitų galiojimą.

Atskirajame skunde pareiškėjas pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas nepateikė su atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone susijusių aplinkybių teisinio vertinimo, kaip to reikalauja teismų praktika. Teismas netyrė situacijos, kuri susidarytų, jei nebūtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė ir būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, nevertino galimybės, kaip be reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo galėtų būti atkurta iki sprendimo priėmimo buvusi padėtis. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis tuo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumo, nes pasekmės, susijusios su įpareigojimu dėl nepiniginio įnašo vertės nustatymo, yra išimtinai teisinės, t. y. kylančios iš teisės normų, susijusių su bendrovių įstatinio kapitalo formavimu, taikymu, o teisės aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neteikė paaiškinimų dėl ginčo atvejui taikytinų teisės normų. Be to, skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Nėra aišku, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis teismas priėjo prie išvadų, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra įmanomas, jog iki sprendimo buvusios padėties atkūrimui netgi nebus reikalinga atlikti jokių papildomų veiksmų.

2) Atsisakymas laikinai sustabdyti įpareigojimo dėl nepiniginio įnašo vertės nustatymo galiojimą lemtų tai, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. Pateikia paaiškinimus apie teisinius veiksmus, kurie hipotetiškai galėtų būti atliekami, vadovaujantis atsakovo pozicija, išreikšta Banko Sprendime, vykdant įpareigojimą dėl nepiniginio įnašo vertės nustatymo, bei paaiškinimus, kokią įtaką įpareigojimo dėl nepiniginio įnašo vertės nustatymo įvykdymas turėtų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymas lemtų pareiškėjo veiksmų atlikimą, kurie neturi teisinio pagrindo bei sukelia daug neaiškumų, panaikina galimybę atkurti iki sprendimo buvusią padėtį.

3) Atsisakymas laikinai sustabdyti įpareigojimo dėl finansinių ataskaitų galiojimą lemtų tai, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, realus ir veiksmingas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas nebūtų galimas. Nepaisant to, kad, esant palankiam teismo sprendimui, ankstesnės padėties, buvusios iki sprendimo priėmimo, atkūrimas yra įmanomas, toks atkūrimas būtų tik formalus, o ne realus ir veiksmingas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas. Finansinių duomenų atitaisymas negali garantuoti, kad ir visos prarastos galimybės bus susigrąžintos ar kilusios neigiamos pasekmės išnyks savaime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3p.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/20112008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, nagrinėjamu atveju jis siekia laikinai, iki kol sueis 2 mėnesiai po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Banko Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus: (1) įpareigojimą pareiškėjui iš naujo nustatyti UAB „eTime invest“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis pareiškėjo įstatinio kapitalo, tikrąją vertę pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, įvertinant iki pareiškėjo akcijų apmokėjimo UAB „eTime invest“ akcijomis dienos buvusias reikšmingas aplinkybes, kad UAB „eTime invest“ tikroji vertė atitiktų 3 TFAS reikalavimus. Nustačius, kad pareiškėjo akcijos yra ne visiškai apmokėtos, ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. retrospektyviai ištaisyti susidariusią situaciją pagal teisės aktų reikalavimus (toliau – ir Įpareigojimas Nr. 1); (2) įpareigojimą pareiškėjui rengiant 2015 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ ir 3 TFAS „Verslo jungimai“ reikalavimus bei Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrinduose nustatytą finansinių ataskaitų patikimumo požymį (toliau – Įpareigojimas Nr. 2).

Teisėjų kolegija vertinimu, Įpareigojimas Nr. 1 iš naujo nustatyti UAB „eTime invest“ akcijų paketo tikrąją vertę ir nustačius, kad pareiškėjo akcijos yra nevisiškai apmokėtos retrospektyviai ištaisyti susidariusią situaciją pagal teisės aktų reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, jei iš naujo nustačius UAB „eTime invest“ akcijų paketo tikrąją vertę paaiškės, kad pareiškėjo akcijos yra visiškai apmokėtos, pareiškėjas neturės taisyti susidariusios situacijos, nes ji savaime atitiks teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai pareiškėjo nurodomi hipotetiniai teisiniai veiksmai neturės būti atliekami, neatsiras pareiškėjo nurodoma neigiama įtaka galimam pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Įpareigojimas Nr. 2 rengiant 2015 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal standartų reikalavimus bei Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrinduose nustatytą ataskaitų patikimumo požymį, atitinkamai susijęs su Įpareigojimu Nr. 1, yra išvestinis jo atžvilgiu, todėl, nustačius, kad pareiškėjo akcijos yra visiškai apmokėtos, neturėtų būti vykdomas, tam nesant pagrindo.

Priešingu atveju, nustačius, kad pareiškėjo akcijos yra nevisiškai apmokėtos, įpareigojimai pareiškėjui, kad jo veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų teisėti, negalėtų būti vertinami kaip pareiškėjui sukeliantys neigiamus padarinius, kurių galima būtų išvengti pasinaudojus reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo priemonės netaikymas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui teismo sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, todėl tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Agrowill Group“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė