2022-03-02 Nr. AB-5124-3-61-3-04289-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1408-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04289-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. O., V. A. ir jų nepilnamečio sūnaus L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. O., V. A. ir jų nepilnamečio sūnaus L. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. A. (toliau – ir pareiškėja), A. O. (toliau – ir pareiškėjas) ir jų nepilnametis sūnus L. T. (toliau – visi kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21M36091 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1435; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog išvyko dėl konfliktų su kita genties šeima dėl žemių. Kita šeima nori pareiškėją nužudyti dėl to, kad jo tėvas sužalojo jų šeimos narį, todėl apšaudė pareiškėjų nuomojamo būsto duris. Po minėto įvykio pareiškėjai persikėlė pas genties lyderį, kuris patarė jiems išvykti. Pareiškėja patvirtino pareiškėjo pasakojimą dėl kilusio šeimų konflikto ir išvykimo motyvus. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai apskundė Sprendimą ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

3. Pareiškėjai teigė prašę jiems užtikrinti tiesioginį ir betarpišką išklausymą. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, dėl ko nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjai nesutiko, kad nėra pagrindo jiems suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai teigė, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes konfliktas yra peraugęs į kraujo kerštą, todėl kyla grėsmė jų saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. (duomenys neskelbtini) yra paplitę ir toleruojami garbės nusikaltimai, kuriuos, siekdami apginti savo garbę, vykdo šeimos vyrai.

Tai patvirtina ir informacija apie kilmės valstybę. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ar išaiškinti, dažnai šie nusikaltimai nuslepiami ir įforminami kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Atsakovas nevertino pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą jų gyvenamojoje teritorijoje, nors pareiškėjų šeimoje yra mažametis asmuo, taip pat nesurinko ir Sprendime nepateikė naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje.

Pateikti duomenys yra pakankamai seni – 2020 m., taigi nėra žinoma, kokia saugumo padėtis pareiškėjų kilmės šalyje yra šiuo metu. Pareiga surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis, gautus iš keleto įvairių šaltinių atsakovui kyla iš Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto ir 92.8., 97.1 papunkčių.

Vertindamas individualią riziką atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms net pagal du kriterijus (pareiškėja yra moteris, kartu su vyru augina mažametį vaiką). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes.

Atsakovas netinkamai įvertino Prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai jį atmetė, o Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, susijusių su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, apsiribodama tuo, jog sprendimai yra teisėti, o pareiškėjai neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tai, jog pareiškėjai kirto sieną norėdami pasiprašyti prieglobsčio, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, kadangi jie tai atliko siekdami teisėto tikslo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjų Prašymą Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog jiems tariamai gresiantis persekiojimas yra lemtas jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) taip pat savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, todėl tyrimo metu nenustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo rizika, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prieglobsčio prašytojai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kadangi tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kadangi pareiškėjų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 222 punktą žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Be to, pareiškėjai savo skunde nenurodė, o Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

8. Atsakovas teigė, kad atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą, surinko išsamią ir aktualią informaciją bei objektyviai ir nešališkai ją vertino. Pareiškėjai Prašymą grindė konfliktu tarp giminaičių, kuris nesusijęs su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pareiškėjų įvardijami persekiotojai (kita giminė) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – ir JTVPK) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – ir JTVPK vadovas) nurodoma, jog pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjų pasakojimo, kuris buvo nenuoseklus ir prieštaringas (skirtingai įvardijo asmenų, kurie užtraukė jiems keršto grėsmę, giminystės ryšius; pasakojimai fragmentiški, nepraplečiant pirminio pasakojimo ribų), nei iš kitos tyrimo metu surinktos kilmės valstybės informacijos (kraujo kerštas dažniausiai remiasi „akis už akį“ ir garbės principais, jei pareiškėjų giminės tariamo asmens nenužudė – nėra prasmės žudyti pareiškėjo ar jam kitaip grasinti), negalima spręsti, kad pareiškėjams jų kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagal EPPB pateikiamą informaciją, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

9. Atsakovas teigė, kad priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos nesudarius galimybės patiems išvykti ir taikytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis pagrįstai. Pareiškėjų atvykimo į Lietuvą aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog Prašymo pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, jog pareiškėjai vengdami grąžinimo gali pasislėpti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), 5 punktu pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjai pirmiausiai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, o nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – tai taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę. Vien tai, kad Komisija į skundo argumentą atsakė trumpai, tačiau motyvuotai, nedaro Komisijos sprendimo nepagrįstu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21M36091 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams V. A. ir A. O. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams V. A. ir A. O. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas.; likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 26 d., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 10 asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, grupę, kurioje buvo ir pareiškėjai. Sulaikymo metu pareiškėjai neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 29 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų neturi, pasą (duomenys neskelbtini) paėmė žmonių gabentojas. Kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad kilmės šalyje grėsmės nejaučia, nėra persekiojamas, tačiau neturi darbo, nusprendė išvykti į Europą ieškodamas geresnio gyvenimo sąlygų sau ir savo šeimai. Iš (duomenys neskelbtini) kartu su šeima išvyko 2021 m. liepos 21 d., tikslios atvykimo į Lietuvos Respubliką datos neprisimena. Kelionę suorganizavo vedlys iš (duomenys neskelbtini), atskridus į (duomenys neskelbtini) kitas vedlys nuvežė iki Lietuvos Respublikos sienos, kurią pėsčiomis ją kirtę pareiškėjai buvo sulaikyti pareigūnų.

12. 2021 m. liepos 29 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini), kartu su vyru ir nepilnamečiu sūnumi. Kaip ir pareiškėjas, pareiškėja neturi paso, nes jį paėmė vedlys (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje pareiškėja (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) ne dėl grasinimų, o dėl to, jog (duomenys neskelbtini) neturi namų ir nori geriau gyventi Lietuvoje. Pareiškėja patvirtino, jog kartu su šeima iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lėktuvu į (duomenys neskelbtini) išskrido 2021 m. liepos 21 d., ten praleido 2 dienas, (duomenys neskelbtini) vedlio palydėti iki Lietuvos Respublikos sienos ją perėjo ir buvo sulaikyti pasienio pareigūnų.

13. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 1 d., metu pareiškėjas patvirtino, jog nusprendė išvykti iš kilmės valstybės, nes turėjo įvairių problemų, susijusių ir su pinigais. Gyvenimas (duomenys neskelbtini) buvo sudėtingas, pareiškėjas dirbdavo vieną iš keturių dienų, t. y. buvo beveik bedarbis, atlikdavo paprastus darbus. Vieną dieną būdamas darbe pareiškėjas sulaukė skambučio, jam buvo liepta skubiai grįžti namo. Grįžęs pamatė, kad jo namas, kuris buvo nuomojamas, yra apšaudytas kulkomis, nes pareiškėjo tėvas susiginčijo su tolimu giminaičiu dėl žemės ir besisaugodamas šovė jam į ranką. Po šio įvykio pareiškėjo tėvas ir 17 metų brolis buvo pasodinti į kalėjimą, taigi jam, kaip vyriausiam broliui, teko rūpintis ne tik savo, bet ir tėvo šeima. Pašauto giminaičio šeima grasino ir keršijo pareiškėjui, todėl jis negalėjo eiti į darbą. Pareiškėjas kreipėsi į genties lyderį ir jo pagalbos dėka kartu su šeima išvyko iš šalies, grįžti negali, nes bus nužudytas.

14. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 26 d., metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone. Dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei bendruomenei pareiškėja problemų neturėjo, išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes vyras turėjo problemų ir jo gyvybei gresia pavojus. 2021 m. birželio 2 d. ji vaiko kambaryje išgirdo šūvius, nubėgusi į vaiko kambarį pamatė, kad kažkas šovė pro langą. Pareiškėja teigė, kad žinojo, jog tai susiję su vyro šeimos konfliktu su kita šeima, po kurio jos uošvis ir sesers vyras buvo areštuoti, nes nužudė kitos šeimos narį. Vyras kreipėsi į policiją, kuri prižadėjo atvykti stebėti jų namus, tačiau taip ir neatvyko. Pareiškėjams tapo nesaugu, todėl jie persikėlė pas savo genties vadą, kurio namuose praleido 1 mėnesį ir 18 dienų. Paprašyta patikslinti, ar asmuo buvo nužudytas ar tik sužeistas, atsakė, jog tik sužeistas taip, kad jam atsirado judėjimo negalia.

15. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21M36091 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjams: V. A. ir A. O. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo V. A. ir A. O. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti L. T. atvykti į Lietuvos Respubliką. Išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjų pasakojimus nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Nesutikdami su Sprendimu pareiškėjai 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą dėl Sprendimo (toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad prieglobstis jiems nebuvo suteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų Prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę, todėl prašė panaikinti Sprendimą, kaip neišsamų, nepagrįstą ir turintį esminių Prašymo tyrimo trūkumų. Išnagrinėjusi pareiškėjų Skundą, Komisija 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 6K-1435 jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos vertinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tinkamai įvertino jų paaiškinimus ir, atsižvelgęs į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

16. Teismas aptarė Įstatymo, Konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prieglobsčio bylose.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau pateikė skaitmenines dokumentų kopijas: pareiškėjai priklausančio (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir pareiškėjui priklausančio vairuotojo pažymėjimo kopiją. Pareiškėjai kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, žinojo valstybės specifiką ir geografinius objektus, todėl buvo konstatuota, kad jie yra už savo kilmės valstybės ribų. Pirminės apklausos metu pareiškėjai akcentavo, jog nusprendė išvykti dėl ekonominių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad neturi darbo ir išvyko į Europą ieškodamas geresnio gyvenimo sąlygų sau ir savo šeimai. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) neturi namų ir nori gyventi Lietuvoje. Vėlesnės apklausos metu pareiškėjas teigė, o pareiškėja patvirtino, kad jiems gresia pavojus, nes kilmės šalyje kilęs konfliktas peraugo į kraujo kerštą ir dėl to pareiškėjui yra grasinama, tačiau tyrimo metu pareiškėjai nepateikė įrodymų ir negalėjo paaiškinti savo kerštautojų motyvų.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog apklausų metu pareiškėjų pasakojimų detalės išsiskyrė, todėl nustatyti trūkumai privertė suabejoti tiek pareiškėjų istorijos tikrumu, tiek ir teiginių apie įžvelgiamą grėsmę tikrumu. Visų pirma, pareiškėjai skirtingai apibūdino jų namų apšaudymą: pareiškėjas nurodė, kad buvo apšaudytos jų nuomojamo būsto durys, o pareiškėja papasakojo, kad viskas įvyko sūnaus kambaryje. Antra, pareiškėjai skirtingai įvardijo asmenų, kurie užtraukė jiems keršto grėsmę giminystės ryšius: pasak pareiškėjo, konflikte dalyvavo jo tėvas ir brolis, o pasak pareiškėjos – uošvis ir sesers vyras. Trečia, pareiškėjo teigimu tėvas tik sužeidė kitos giminės (genties) asmenį, o pareiškėja tvirtino, kad nužudė, ir tik apklausą atliekančiam darbuotojui paprašius dar kartą patikslinti šią aplinkybę, atsakė, jog asmuo buvo tik sužeistas ir tapo neįgalus. Ketvirta, pareiškėjas teigė, kad nuėjo į policiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo areštuotas tėvas ir brolis, o pareiškėja nurodė, kad jos vyras ten buvo paprašyti pagalbos stebint jų namus. Kadangi pareiškėjų pasakojimas buvo nenuoseklus ir prieštaringas buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

19. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjams (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, kad tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys. Be to, kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju taip pat savaime nepagrindžia realios individualios persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų Prašymo motyvus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį.

20. Teismas vertino, kad atsakovas, remdamasis skirtingais šaltiniais, analizavo tarp šeimos narių / genčių galinčius kilti konfliktus, peraugančius į kraujo kerštą, išskyrė esmines konfliktų priežastis, jų pobūdį ir galimus padarinius. Atsakovas pažymėjo, kad nors informacijos ir statistinių duomenų nedaug, šaltiniai rodo, jog šis reiškinys plačiai paplitęs pietinėse (duomenys neskelbtini) gubernijose, ypač (duomenys neskelbtini) regionuose, tačiau dažniausiai susijęs su moterimis, o ne su vyrais. Vyrai rečiau žudomi dėl garbės, tai daugiau atsitinka iš keršto ir gali peraugti į kraujo keršto konfliktą tarp šeimų. Tokiais atvejais įsikiša gentis (kiti šeimos giminės atstovai), kad išvengtų tolesnio eskalavimo bei konflikto plitimo, nes norima išvengti tolesnių problemų tarp genčių. Ginčai gali tęstis daugelį metų. Jei asmuo yra nužudomas, kraujo nesantaika tęsiasi tol, kol bus atlyginta už mirtį arba abipusiai bus sutarta dėl finansinės kompensacijos. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad nusikaltimai dėl garbės dažnai lieka nenubausti, nes yra palaikomi teisėsaugos pareigūnų. Tačiau (duomenys neskelbtini) valdžia ėmėsi priemonių kovoti su šia praktika – baudžiamajame kodekse panaikino straipsnius, kuriuose šeimos narių nužudymas dėl garbės buvo laikoma švelninančia aplinkybe. Atsakovas nustatė, jog remiantis kilmės valstybės informacija kraujo kerštas dažniausiai remiasi „akis už akį“ ir garbės principais. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas kitą asmenį tik sužeidė, o ne nužudė, taigi sutiktina su atsakovu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo žudyti pareiškėjo ar kitaip jam grasinti. Asmenys, dalyvavę konflikte, buvo areštuoti. Be to, patys pareiškėjai negalėjo paaiškinti kerštautojų motyvų ar įvardinti asmens, kuris konflikto metu buvo sužeistas. Teismas pažymėjo, jog pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, pareiškėjai nepateikė.

21. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat įvertino bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje. Atsakovas analizavo, ar pareiškėjai nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika, tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus asmenys, pareiškėja nėra vieniša moteris, o jų sūnus nėra nelydimas nepilnametis asmuo. (duomenys neskelbtini) yra likę jų artimieji giminaičiai, su kuriais jie artimai bendravo. Pareiškėjai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), jiems yra žinomi vietiniai papročiai ir kultūra, taigi yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jie galėtų sulaukti paramos iš savo artimųjų giminaičių. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, remiantis EPPB duomenimis, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiami asmenys.

22. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

23. Teismas sprendė, kad pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, o sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje jiems gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

24. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į šias Tvarkos aprašo nuostatas pareiškėjų prašymas Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų ir pristatyti į užkardą, kas patvirtina, jog jie pažeidė teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojų tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjai gali pasislėpti arba pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

26. Teismas nurodė, kad nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų (išskyrus nepilnametį pareiškėjų sūnų) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nėra proporcingas. Atsižvelgiant į nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją būtų proporcinga skirti pareiškėjams (išskyrus nepilnametį pareiškėjų sūnų) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Teismas sprendė, kad keičiant Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai ir pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 (dvejų) metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai ir pareiškėjui atvykti ir apsigyventi , mažinant ir šį laikotarpį.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjo L. T. vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jo įstatyminiai atstovai – tėvai. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios, kaip ir tėvų. Pareiškėjas L. T. atstovaujamas pagal įstatymą tėvų, atskirų motyvų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nesuformulavo. Dėl pareiškėjų V. A. ir A. O. nurodytų motyvų teismas jau pasisakė, todėl skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pareiškėjui L. T., atstovaujamam pagal įstatymą tėvų, nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), jis pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjui L. T. neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jo duomenys neįvedami į sistemą.

29. Teismas, apibendrinęs Sprendimo pakeitimo motyvus, konstatavo, kad atitinkamai keistina ir Komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1435 dalis, kuria pareiškėjų Skundas dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo buvo atmestas, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

III. 30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

31. Pareiškėjai teigia, kad skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista jų teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu. Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jų paaiškinimų, neišklausius pareiškėjų, buvo pažeista žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, tačiau negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

32. Pareiškėjai teigia, kad pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti ir dėl šios priežasties priimtas keistinas sprendimas. Byloje nustatyta, pareiškėjas pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), o pagrindinė to priežastis – baimė dėl šeimos saugios ateities kilmės valstybėje, ir nurodė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė tai, kad (duomenys neskelbtini), jų gyvenamajame kaime tapo nebesaugu gyventi, nes vyksta konfliktas tarp vietos genčių atstovų. Minėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Teismas buvo suklaidintas Migracijos departamento sprendimų ir dėl šios priežasties netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

33. Pareiškėjai teigia, kad atsakovo Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu, o vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Todėl atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsakovas negali išvengti jam priskirto prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus.

34. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo neatsižvelgta į Migracijos departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie trūkumai nepašalinti, tai sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pareiškėjai nepateikė įrodymų ir nesugebėjo paaiškinti savo kerštautojų motyvų, pareiškėjų pasakojimas dėl kraujo keršto, pasitraukimo iš kilmės valstybės priežasčių ir aplinkybių turi esminių trūkumų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjų šeimai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas teigia, kad surinko visą išsamią ir aktualią informaciją pareiškėjų pasakojimo kontekste bei objektyviai ir nešališkai ją vertino.

Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų lemtas rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, prieglobsčio prašytojai nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo prielaidai, jog valstybė negalėtų pareiškėjų apsaugoti nuo jų įvardijamos grėsmės. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

Pagal teisės aktus Migracijos departamentas neprivalo rengti pažymos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjams nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams (išskyrus nepilnametį jų sūnų L. T.) atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki dvejų metų.

39. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jų išklausymas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

44. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

45. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

46. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

47. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

48. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais .

49. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

50. Pareiškėjai prašymus suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietovėje pasidarė nesaugu gyventi dėl kilusio konflikto dėl žemės, gresiančio persekiojimo dėl kraujo keršto, nes pareiškėją ketina nužudyti kitos šeimos atstovai dėl to, kad jo tėvas ir brolis (pareiškėjos teigimu – jos uošvis ir sesers vyras) sužalojo tos šeimos narį. Pareiškėjo tėvas ir brolis buvo areštuoti. Pareiškėjai teigė, kad jų namas buvo apšaudytas, jie jautėsi nesaugiai, turėjo apie mėnesį slėptis pas genties lyderį, o vėliau išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš jos – į Lietuvą.

51. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą, įskaitant ir informaciją apie kraujo keršto taikymą pareiškėjų kilmės teritorijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčių prašytojų pasakojimas yra abstraktus, fragmentiškas, jo detalės nesutampa, nesudaro vientisos laiko juostos. Pareiškėjai nepateikė įrodymų ir nesugebėjo paaiškinti kerštautojų motyvų. Migracijos departamentas vertino, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos būtinybės. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjų teigimu, jiems gresiantis persekiojimas yra lemtas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su asmeninio pobūdžio konfliktu, dėl kurio pareiškėjų pasakojimas turi esminių trūkumų, keliančių abejonių jo realumu, bendra padėtimi pareiškėjų kilmės valstybėje bei ekonominiais tikslais (sunki finansinė padėtis, noras geriau gyventi, tą pareiškėjai patvirtino pirminės apklausos metu), o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

53. Kaip matyti iš pareiškėjų atliktų apklausų, jų pasakojimas dėl grėsmės dėl kraujo keršto, nepasižymi išsamumu ir detalumu, pareiškėjų pasakojimų detalės skyrėsi. Pareiškėjai apklausų metu negalėjo nurodyti asmenų, kurie jiems galėjo keršyti, taip pat nesutampa pasakojimas apie pareiškėjo apsilankymą policijoje, šeimų konflikte dalyvavusius asmenis, kitos detalės. Pareiškėjai pirminės apklausos metu nurodė, kad siekė išvykti iš šalies dėl geresnio gyvenimo, atvykti į Europą, pareiškėjas teigė, kad jo niekas nepersekioja ir jam nekyla grėsmės (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų paaiškinimai apie galimą kraujo kerštą nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o jų įžvelgiama grėsmė – hipotetinė, kadangi pareiškėjų pasakojimai nepaaiškina jų konkrečiai neįvardytų galimų keršytojų motyvų persekioti būtent prieglobsčio prašytoją, be to, kaip minėta, atskirų pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl kraujo keršto nesutampa, jie šių išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių nenurodė pirminės apklausos metu, todėl tai kelia pagrįstų abejonių. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regionuose ((duomenys neskelbtini) gubernija) yra aukštesnis beatodairiškas smurto lygis, tačiau grėsmė nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojai (tėvai) yra darbingo amžiaus jauni asmenys, (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojų giminaičiai, su kuriais jie bendravo. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

56. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

57. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

58. Tvarkos aprašo 222 punktas nustato, kad skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, vertino ir priimtame sprendime pasisakė dėl pareiškėjų prašymo nagrinėti jų skundą žodinio proceso tvarka – jo netenkino, nes pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų prašymas Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas ir Komisijai nenustačius būtinybės nagrinėti Skundą žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą skundo nagrinėjimą. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

59. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. O., V. A. ir jų nepilnamečio sūnaus L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė