c835f78f-ec0f-4161-b417-08f099f28bed · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. e2A-272-755/2018teisėja Vaida MotiejÅ«nienė                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03190-2017-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                      2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4212-1026/2017 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir M. Å ., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AukÅ¡taitijos vandenys“, ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiÄ per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas R. B. prašė priteisti iÅ¡ atsakovų A. Å . ir M. Å . po 3 453,03 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jam priklauso butas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovams priklausė butas, esantis virÅ¡ jo buto-(duomenys neskelbtini). Atsakovai butÄ paveldėjo po O. Å . mirties. 2016 m. gruodžio 28 d. jiems buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, o 2017 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybė. 2017 m. sausio 13 d. atsakovų bute įvyko avarija – geriamojo vandens apskaitos prietaiso gedimas, dėl kurio ieÅ¡kovo butas buvo aplietas vandeniu.

UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ pakeitė apskaitos prietaisÄ kitu, o, specialistams jį apžiÅ«rėjus, buvo nustatyta, kad matomas skaitiklio fiksuojančio žiedo iÅ¡stÅ«mimas iÅ¡ jam skirtos vietos bei deformuotas reguliatoriaus dangtelis, t. y. nustatytas gedimas, kuris bÅ«dingas prietaisui užšalus. Dėl Å¡ios avarijos ieÅ¡kovo butui buvo padaryta žala: jis stipriai aplietas vandeniu ir sugadintas, dėl susikaupusios drėgmės, pelėsio jame nebuvo galima gyventi. Žalos dydis nustatytas atestuoto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo eksperto T.

M.. Atsakovai yra atsakingi už atsiradusiÄ Å¾alÄ , todėl jÄ privalo atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų A. Å . ir M. Å . po 2 762,43 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui priklauso butas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o atsakovams priklausė butas, esantis virÅ¡ ieÅ¡kovo buto, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai butÄ paveldėjo po O. Å . mirties, 2017 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybė. 2017 m. sausio 13 d. bute įvyko avarija – geriamojo vandens apskaitos prietaiso gedimas, o ieÅ¡kovo butas buvo aplietas vandeniu. UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ pakeitė apskaitos prietaisÄ kitu. Dėl Å¡ios avarijos ieÅ¡kovo butui buvo padaryta žala. Žalos dydis nustatytas eksperto T. M. 6 909,06 Eur sumai bei eksperto A. Z. 3 541,54 Eur sumai.

5. Teismas nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo datÄ 2017 m. sausio 13 d. ir galimÄ laikÄ patvirtino, savo parodymais atskleidė byloje dalyvavę ir apklausti asmenys: atsakovas A. Å ., kuris buvo pakviestas trečiojo asmens R. P., liudytoja A. Å .. Nuo Å¡ios datos atsirado ir kilo pasekmės – žala ieÅ¡kovo butui. Å iuo laiku vanduo pradėjo lašėti R. P. bute, kuris siena ribojasi su ieÅ¡kovo butu, bei apliejo pastarojo butÄ . UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ pateiktas Å¡alto vandens skaitiklio keitimo 2011 m. gruodžio 30 d. aktas Nr. 247 patvirtina, kad Å¡alto vandens skaitiklis O.

Å ., vėliau atsakovų butui, įrengtas 2011 m. gruodžio 30 d. Todėl teismas sprendė, kad paskutinė jo metrologinė patikra yra data, kuri nurodyta minimo keitimo akte. Atsižvelgęs į vėlesniu Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintu „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sÄ raÅ¡o ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ bei Å¡io sÄ raÅ¡o 6.6.2. punktÄ , kad daugiabučių namų butuose ir privačiuose namuose įrengti Å¡alto vandens skaitikliai yra keičiami kas 6 metai, teismas sprendė, jog atsakovų bute buvęs ir vėliau pakeistas apskaitos prietaisas (skaitiklis) nebuvo nusidėvėjęs, jo metrologinė patikra galiojo iki 2017 m. gruodžio 23 d.

Kadangi atsakovai neneigė, jog butas (duomenys neskelbtini) nebuvo Å¡ildomas užpylimo bei ankstesniu laiku, teismo vertinimu, tokiu bÅ«du paneigiama atsakovų versija dėl skaitiklio gedimo priežasties, jog tai buvo jo nusidėvėjimas bei gedimas, iÅ¡skyrus užšalimÄ .

6. Teismas vertino, jog atsakovų kaltę dėl buto (duomenys neskelbtini), užliejimo patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai – žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 170118, 2017 m. sausio 26 d. atlikta eksperto T. M., bei eksperto A. Z. 2017 m. rugsėjo 4 d. ataskaita Nr.17-09/01, prie jų pateiktos fotonuotraukos bei teisme apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovų veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, kadangi jie, bÅ«dami atsakingi už buto ir jame esančių santechnikos įrenginių, nesančių bendrojoje dalinėje namo nuosavybėje, priežiÅ«rÄ , nenumanė, jog dėl vandens skaitliuko laikymo pliusinėje patalpose neužtikrinimo situacija yra pavojinga, nesiėmė prevencinių priemonių turto saugumui užtikrinti, prižiÅ«rėti, elgtis apdairiai ir stebėti, kad gedimai neatsirastų. Konstatavo, kad nustatytos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas žalos dydį grindžia sudaryta eksperto T. M. žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 170118, pagal kuriÄ ieÅ¡kovo butui pažeidimų (žalos) atstatymo kaÅ¡tai sudaro 6909,06 Eur sumai. Atsakovai žalos dydį grindžia eksperto A. Z. padarytos žalos nustatymo ataskaita Nr. 17-09/01, pagal kuriÄ ieÅ¡kovo buto suremontavimui reikalinga suma sudaro 3541,54 Eur. Pažymėjo, kad T. M. nevertino nusidėvėjimo, o vertino kaÅ¡tus, kiek kainuos remontas. Tačiau ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti bei pateikti įrodymų, kokiomis kainomis jis pirko, kokias naudojo medžiagas, kiek mokėjo už remonto darbus, todėl nėra galimybės nustatyti prieÅ¡ tai buvusių ir naudotų medžiagų, darbų kokybės ir padaryti iÅ¡vadÄ , iki kokios padėties buto bÅ«klė turi bÅ«ti atstatyta, kokia atsakomybės apimtis turi bÅ«ti taikoma atsakovų atžvilgiu.Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog pagal T.

M. sÄ matÄ atsakovų atsakomybė maksimali, bÅ«tų neprotinga, nesÄ Å¾ininga, neracionalu jų atžvilgiu. Todėl teismas, vertindamas skirtingas ekspertų iÅ¡vadas, laikė, jog yra pagrindas ekspertų T. M. nurodytÄ sumÄ mažinti, o A. Z. sÄ matÄ didinti, remiantis vienu iÅ¡ teismo pasirinktu kriterijumi, jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nebuvo nustatyti vidiniai lubų, sienų, grindų sudėtinių dalių (gipso, medinių karkasų ar kt.) realÅ«s pažeidimai.

8. Pažymėjo, jog teismas nenustatė viešojo intereso, todėl nepasisakė dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimui.

9. Nustatydamas priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (1995 Eur), kuriÄ prašė priteisti ieÅ¡kovas, dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko apie 7 mėnesius, vienas parengiamasis posėdis iÅ¡ esmės neįvyko, kitas vyko apie vienÄ valandÄ laiko, pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas, kituose dviejuose posėdžiuose byla buvo iÅ¡nagrinėta, visų posėdžių trukmė apie 10 val., ieÅ¡kovo atstovas rengė ieÅ¡kinį bei papildomus praÅ¡ymus, taip pat atsižvelgė į ginčo sumos dydį (viso 6 906,06 Eur), į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, pareikÅ¡tas iÅ¡ esmės vienas reikalavimas, nebuvo bÅ«tinos itin ilgos advokato darbo bei laiko sÄ naudos.

Sprendė, jog yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už advokato paslaugas sumažinti iki 1200 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį dėl likusios žalos dydžio – 1 381,21 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovų A. Å . bei M. Å . (po 690,60 Eur iÅ¡ kiekvieno) tenkinti.

11. PraÅ¡o prijungti prie bylos 2015 m. liepos 15 d. čekį 335,64 Eur dėl parketlenčių butui įsigijimo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 26 d. pažymÄ bei 2017 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadÄ dėl jam nustatyto 50 procentų darbingumo, taip pat 80 Eur 2017 m. spalio 3 d. pavedimÄ T. M.. Nurodo, kad jo sveikata, turimas darbingumo lygis yra reikÅ¡mingi paneigiant žalos mažinimo pagrindus, kuriuos nustatė teismas. Čekis dėl parketlenčių butui įsigijimo paneigia teismo iÅ¡vadas, kad T. M. žala paskaičiuota maksimali ir nėra galimybės įvertinti ir parinkti daugmaž analogiÅ¡kų apdailos elementų (detalių).

12. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis priimta pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir pritaikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes. Teismas be pagrindo rėmėsi sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi ginčo atveju faktinės aplinkybės, įrodinėjimo dalykas, pateikti įrodymai nėra tapatūs.

13. Mano, jog teismo teiginiai apie atkuriamųjų kaÅ¡tų metodÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nemotyvuoti ir neturi turinio, kurį sudarytų bylos duomenys bei iÅ¡samus jos vertinimas, pagrįstas teismo įsitikinimu. Å is metodas savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo patirtos žalos nepriteisti ar jÄ mažinti. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad eksperto T. M. paskaičiuotas žalos dydis yra maksimalus. Statybos skaičiuojamosios kainos specialistas, skaičiuodamas žalos dydį, neėmė maksimalių medžiagų ir darbų kainų.

Savo paaiÅ¡kinimuose teismui jis paaiÅ¡kino, kad kainos imtos ne didesnės nei vidutinės, jis, kaip tos srities specialistas, pagal tÄ situacijÄ , kuriÄ matė ir fiksavo nuotraukose, siekė parinkti atitinkamų savybių ir kokybės bei kainų buto apdailos elementus. Jokių ypatingų apdailos elementų jis nerinko ir pagerinimų neskaičiavo. Atitinkamai mano, kad A. Z., kaip specialistas, negali pats imti nustatinėti faktinių bylos aplinkybių, daryti dėl jų iÅ¡vadų. A. Z. iÅ¡vada yra nepagrįsta, Å¡aliÅ¡ka, o jis pats neturėjo kompetencijos duoti iÅ¡vados Å¡iais klausimais.

Pirma, A. Z. neturi reikiamos kvalifikacijos buto apdailos darbų statybos kainos skaičiavimui. Jo 2017 m. rugsėjo 4 d. atskaitos ir prie jo esančios sÄ matos netinkamumas pasireiÅ¡kia tuo, jog prie atskirų darbų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymo nėra atskirai iÅ¡skirta, kiek kiekvienai jo darbų (žalos) pozicijai kainuos darbai, medžiagos ir mechanizmai. Antra, negalima sutikti su teismo teiginiu, jog žala mažintina teismo pasirinktu kriterijumi – jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nebuvo nustatyti vidiniai lubų, sienų, grindų sudėtinių dalių (gipso, medinių karkasų ar kt.) realÅ«s pažeidimai.

Nei atsakovas, nei teismas savo iniciatyva nekėlė klausimo dėl vietos apžiÅ«ros skyrimo, teismo ekspertizės skyrimo ir pan. Nei T. M., nei A. Z. nesakė, jog žala negali bÅ«ti paskaičiuojama neiÅ¡ardžius buto apdailos detalių. Faktinė buto bÅ«klė, jos fiksacija po įvykio byloje pateikta ir yra iÅ¡sami bei pakankama, kad statybos skaičiuojamos kainos specialistas nustatytų pažeidimus bei paskaičiuotų iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti. TÄ T. M., kaip Å¡ios srities specialistas, ir padarė.

14. Nurodo, kad teismas nenustatė ir nepagrindė nė vieno iÅ¡ materialinės teisės normose numatytų civilinės atsakomybės mažinimo pagrindų. Jis pagrįstai nustatė, jog butas buvo suremontuotas (iÅ¡skyrus lubas), todėl tokia teismo iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimui mažinti. Pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį negali bÅ«ti ir tai, kad civilinė atsakomybė yra atsiradusi delikto pagrindu. Delikto atveju prioritetas teiktinas nukentėjusiajam, nes jis iki tol su pažeidėju neturėjo jokių santykių, negalėjo nusistatyti atitinkamų teisių ir pareigų, todėl turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ , kad jam padaryta visa žala bÅ«tų kuo greičiau atlyginta.

Be to, ieÅ¡kovas, kaip nukentėjęs nuo delikto fizinis asmuo, neturi pilno darbingumo. Taigi, jo galimybės Å«kio bÅ«du ar pan. prisidėti prie buto remonto (apdailos) yra ribotos.Tokiu bÅ«du, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principai ginčo situacijoje reikalauja, kad ieÅ¡kovui žala turi bÅ«ti atlyginta visa ir negali bÅ«ti mažintina.

15. Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertino ieÅ¡kovo atstovo byloje sugaiÅ¡to laiko, tiek ir tinkamai nepritaikė ir neiÅ¡aiÅ¡kino kriterijų, kuriais atstovavimo iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti mažintinos. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, byla buvo sudėtinga, teismas jÄ nagrinėjo tirdamas visas Å¡alių nurodytas aplinkybes, nors ir nesusijusias su ginčo dalyku ir pareikÅ¡tu reikalavimu. Kadangi bylanagrinėjama ir susideda iÅ¡ dviejų elementų – teisės ir fakto analizės ir tyrimo, todėl teismo rėmimasis nesudėtingais teisės klausimais nepagrįstas. Be to, mažindamas iÅ¡laidas, teismas neatsižvelgė, jog kaskart ieÅ¡kovo atstovo kelionė pirmyn ir atgal užėmė apie 3 valandas. Nepriteisė 80 Eur už T. M. kelionės liudijant teisme iÅ¡laidų, pažymėdamas, kad pateikta tik sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0282, kurios apmokėjimo byloje nėra,bet 2017 m. spalio 3 d. mokėjimas T. M. nepateiktas teismui per klaidÄ .

16. Atsiliepimais į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai A. Å . ir M. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, atsisakyti priimti naujus įrodymus bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Nurodo, kad, prieÅ¡ingai apelianto argumentams, teismas, įvertindamas abiejų specialistų pateiktas iÅ¡vadas, lokalines sÄ matas dėl galimo žalos dydžio, iÅ¡samiai jas iÅ¡analizavo, gretino, apklausė teismo posėdyje abu specialistus liudytojais, paÅ¡alino prieÅ¡taravimus bei padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas kodėl mažina priteistos žalos dydį.

18. Teigia, jog teismas, sumažindamas ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, pažeidimų nepadarė. PrieÅ¡ingai, Å¡iÄ sprendimo dalį motyvavo tinkamai.

19. Nurodo, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė iÅ¡imčių, kodėl jų naujai pateiktus įrodymus reikėtų priimti ir kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, nenurodė, kad Å¡ie nauji įrodymai yra svarbÅ«s nustatant faktines aplinkybes.

20. Mano, jog teismas turėjo įvertinti tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo buto užliejimas įvyko ne dėl atsakovų, o dėl trečiojo asmens – UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ kaltės laiku nepakeitus vandens skaitiklio. Tai, kad vandens skaitiklis nebuvo užšalęs, patvirtina byloje surinkti įrodymai, jog skaitiklis buvo susidėvėjęs. Kad poįstatyminiai teisės aktai pratęsė ilgesnį vandens skaitiklių metrologinės patikros laikÄ , nereiÅ¡kia, jog nebuvo nusidėvėjimo ir vandens skaitiklio mechaninio gedimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad vandens skaitiklis trečiojo asmens buvo sunaikintas, todėl nebebuvo galimybės praÅ¡yti skirti ekspertizę gedimo priežasčiai nustatyti. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ atsakovų buvo atimta galimybė paneigti kaltės prezumpcijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apeliantų nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

24. IÅ¡ apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantas praÅ¡o įvertinti: 1.) ar teismui buvo pagrindas iÅ¡vadai, jog žalos dydis nustatomas taikant atkuriamųjų kaÅ¡tų metodÄ ; 2.) ar teismui buvo pagrindas atsižvelgti į turto nusidėvėjimÄ ; 3.) ar pagrįsta iÅ¡vada apie tai, jog ekspertas T. M. nustatė „maksimaliÄ atsakomybę“, o jos taikymas netikslingas; 4.) ar pagrįsta iÅ¡vada dėl A. Z. kaip eksperto iÅ¡vados pagrįstumo; 5.) ar buvo pagrindas mažinti žalos dydį, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nenustatyti realÅ«s vidiniai sugadinimai; 6.) ar buvo pagrindas mažinti atstovavimo iÅ¡laidas ir nepriteisti dalies kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykÄ . Dėl naujai teikiamų įrodymų.

25. Apeliantas praÅ¡o pridėti prie bylos čekį dėl parketo įgijimo, pažymÄ ir iÅ¡vadÄ dėl jo darbingumo lygio, nes Å¡ie įrodymai svarbÅ«s sprendžiant dėl žalos dydžio, banko pavedimo T. M. kopijÄ , kuri teismui nebuvo pateikta dėl klaidos. A. Å . prie skundo pridėjo T. M. sÄ matos medžiagų kainų analizę, kuri turi parodyti, jog kai kurių sÄ matoje nurodytų medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų. Nors praÅ¡ymo pridėti prie bylos šį įrodymÄ atsakovas nesuformulavo, bet patį įrodymo pateikimo faktÄ teismas vertina kaip praÅ¡ymÄ jį priimti ir vertinti.

26. Pagal įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo suformuota praktika, aiÅ¡kinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

27. Pirkimo čekis, lėšų pervedimo T. M. dokumentai buvo ieÅ¡kovo žinioje ir apeliantas nenurodo kokios aplinkybės trukdė jį pateikti pirmos instancijos teismo procese. Lėšų pervedimo T. M. dokumentai, kad jų pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti Å¡ių iÅ¡laidų priskyrimÄ bÅ«tinoms ir pagrįstoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms, turėjo bÅ«ti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Kadangi minėtas įrodymas pirmos instancijos teismui nebuvo pateiktas, o sÄ skaita-faktÅ«ra , kaip pagrįstai nurodė teismas , dar nepatvirtina buvus faktines iÅ¡laidas pagal jÄ , nėra pagrindo spręsti, jog pirmos instancijos teismas bÅ«tų netinkamai vertinęs Å¡alies pateiktų įrodymų dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų pakankamumÄ .

T. M. sÄ matos analizė ( Å¡alies atlikta analizė pati savaime nėra įrodymu)taip pat galėjo bÅ«ti atlikta bei teikiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu. Papildomai pastebima, jog iÅ¡ analizės neaiÅ¡ku kas jÄ parengė, kokių konkrečių duomenų pagrindų nurodytos medžiagų rinkos kainos. Dėl pasakyto Å¡iuos naujus įrodymus priimti atsisakoma. Duomenys apie ieÅ¡kovo darbingumo lygį, nors ir galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, pridedami prie bylos ir vertinamai , nes atsakovų pozicija procese buvo – atmesti ieÅ¡kinį, teismas gi mažino atlygintinÄ Å¾alÄ , tad tikslinga tikrinti ar žalÄ patyrusiojo sveikatos bÅ«klė turi tam svarbos.

Atsakovams Å¡ių dokumentų turinys žinomas, nes dėl jų atsiliepimuose į skundÄ pasisakoma. Dėl atkuriamųjų kaÅ¡tų( vertės) metodo taikymo pagrįstumo 28. Kas dėl Å¡io metodo taikymo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais kritikuojančiais Å¡io metodo taikymo galimybę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šį metodÄ Å¾alos dydžiui apskaičiuoti. Nors apeliantas kritikuoja Å¡io metodo taikymÄ , bet sykiu nenurodo kokiu kitu bÅ«du reiktų apskaičiuoti žalos dydį, kuo teismo pritaikytas bÅ«das yra ydingas, kodėl pagal jį negalima skaičiuoti žalos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas parinko tinkama žalos apskaičiavimo bÅ«dÄ Â ( metodÄ ). Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, kurio pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę, todėl teismas pagrįstai su nuoroda į kasacinio teismo civilines bylas Nr.3K-3-166/2009, 3K-3-763/2001, 3K-3-215/2012 sprendė, jog žala gali bÅ«ti apskaičiuota skaičiavimo ( atkÅ«rimo kaÅ¡tų) bÅ«du.

29. Pastebima, jog T. M. ir A. Z. ataskaitose nurodoma, jog rėmtasi Reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimais,T. M. UAB“Sistela“ parengtomis sÄ matų skaičiuotėmis. Minėtas Reglamentas galiojo iki 2017-01-01. Žalos padarymo( užliejimo) ir sÄ matų rengimo metu galiojo , tad turėjo bÅ«ti taikomas Reglamentas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Jo 6.11. nustato, kad sÄ naudų kiekių žiniaraÅ¡tis – dokumentas, kuriame nurodomas projekto dalių sprendiniuose numatytų statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis.

Taigi, minėtas reglamentas ir jo pagrindu parengtos skaičiavimo sÄ matos padeda apskaičiuoti statybos iÅ¡teklių kiekius ir kainas, į jas sprendžiant dėl žalos dydžio turi bÅ«ti atsižvelgta. Dėl nusidėvėjimo įvertinimo 30. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Å iuo atveju remontas neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tarp jų ir teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita–abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

31. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę, jie rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

32. Apelianto nuoroda į kasacinio teismo bylas, kuriose buvo nagrinėti žalos atlyginimo dydžio klausimai, pastebint, kad jose nebuvo pažymėta , kad privalu vertinti užpilto buto nusidėvėjimÄ ( apeliacinio skundo 8 p.), todėl kritikuojant iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina, apskaičiuojant žalos dydį, įvertinti iki žalos padarymo buvusį turto nusidėvėjimÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip nepagrįsta.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori , o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė.

Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; kt., 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012.

34. Nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiÅ¡kos, iÅ¡ nurodytų kasacinių bylų nutarčių negalima nuspręsti, jog jose niekaip nebuvo įvertintas turto nudėvėjimas ar į jį neatsižvelgta, kad klausimas dėl to nusidėvėjimo nevertinimo buvo iÅ¡nagrinėtas kasacine tvarka apelianto nurodytu bÅ«du, tad teiginys apie kitokiÄ nei nagrinėjamoje byloje teismų praktikÄ Â vertinamas kaip nepagrįstas.Dėl “maksimalios atsakomybės“nustatymo 35.

Apelianto teiginys apie tai ,jog teismas neaiÅ¡ku kokiu pagrindu padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ,jog T. M. nustatyta „maksimali atsakomybė“ vertinamas kaip nevisiÅ¡kai tikslus. Teismas sprendime tiesiogiai nenurodė, jog T. M. nustatė „maksimaliÄ atsakomybę“, bet sprendė ,jog ji pagal T. M. skaičiavimus tokia yra. SÄ voka „maksimali atsakomybė“ teisiÅ¡kai nėra tiksli, nes CK 6 knygos 249,251 straipsniuose , kalbant apie civilinę atsakomybę, vartojama visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo sÄ voka, kuri gali bÅ«ti vertinama kaip „maksimalios atsakomybės“ sÄ vokos atitikmuo.

Vienok, minėtas netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo iÅ¡vadų esmės neįtakojo. Dėl A. Z. skaičiavimų 36 . Apeliantas kritikuoja teismo iÅ¡vadÄ atsižvelgti į A. Z. skaičiavimus ir jų neatmesti kaip pateiktų nekvalifikuoto juos atlikti asmens, o patys skaičiavimai nedetalizuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pastebėjimai, jog A. Z. turi kvalifikacijÄ statinio konstrukcijų, bet ne apdailos darbų, statybos skaičiuojamos kainos nustatymui, kad jo skaičiavimuose neiÅ¡skirta, tad nepatikrinamas iÅ¡laidų darbų apmokėjimui dydis, esmės yra pagrįsti, bet sprendžia, kad Å¡ių apeliantų argumentų detali analizė nereikalinga, nes teismas žalos dydžio tiesiogiai nenustatė pagal A.

Z. skaičiavimus. Dėl žalos dydžio, teismo argumentacijos 37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo iÅ¡vados dėl žalos dydžio ir atlygintinos žalos yra prieÅ¡taringos. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, jis sprendė jog T. M. nurodyta suma mažinama, o A. Z. paskaičiuota suma didinama, nes nebuvo tirti kai kurie sudėtiniai apdailos elementai, kas reiÅ¡kia, jog teismo nustatytas žalos dydis yra tarp 6906,06 Eur ir 3541,54 Eur. Toliau teismas nusprendė mažinti žalos dydį ir tÄ skaičiavo nuo 6906,06 Eur , nors prieÅ¡ tai nurodė žalÄ esant nekonkretizuotÄ , tačiau mažesnę nei 6906,06 Eur.

Nepaisant prieštaringos motyvacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas žalos atlyginimui priteisti 5524,85 Eur iš esmės yra pagrįstas, todėl dėl formalių pagrindų ( argumentavimo netikslumo) sprendimas nekeičiamas, o tik patikslinama jo argumentacija( CPK 328 straipsnis).

38. Minėta, teismas nutarė mažinti 20 proc. atlygintinos žalos ( nuostolių) dydį ( jos dydį nurodė esant 6906,06 Eur) iki 5524,85 Eur, atsižvelgiant į deliktinę civilinės atsakomybės prigimtį, buto remonto bÅ«klę, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Teismui suteikta galimybė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, esant CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Tam , kad žalos dydį mažinti, visų pirma jį reikia nustatyti. Jau nurodyta, kad prieÅ¡ darant iÅ¡vadÄ mažinti žalos atlyginimo dydį 20 proc., teismas sprendė, jog negalima nustatyti prieÅ¡ apgadinimÄ buvusios buto bÅ«klės, iki kokios bÅ«senos bÅ«klė turi bÅ«ti atstatyta ( taigi tikslus žalos dydžio nustatymas negalimas).

39. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog nežinant duomenų apie iki apgadinimo buvusiÄ po remonto apdailos bÅ«klę, taigi neturint duomenų apie nusidėvėjimo lygį, nesant iÅ¡samių duomenų apie po apdaila esančių( paslėptų) elementų bÅ«senÄ , atlikto iki apgadinimo remonto kaÅ¡tus, apsunkinta nustatyti tikslų žalos dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje žalos (nuostolių) nustatymÄ , įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

40. Ä®vertinant pasakytÄ , Å¡iuo atveju teismui buvo pagrindas žalos dydį apskaičiuoti pačiam ir tik iÅ¡ dalies remtis sudarytomis sÄ matomis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Byloje nebuvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, todėl procesiniuose dokumentuose vartojamos sÄ vokos “ekspertas“, „ekspertizė“ negali bÅ«ti suprantamos ir vertinamos kaip teismo ekspertizė, atlikta teismo eksperto pagal CPK 212 straipsnio taisykles, o vertinamos kaip kiti įrodymai - raÅ¡ytiniai įrodymai.

Nors apeliantas teigia, jog nebuvo pagrindo vertinti turto nusidėvėjimo dydį, bet tokį teiginį teismas, minėta aukščiau, vertina kaip nepagrįstÄ . Byloje nėra patikimų duomenų apie sugadinto turto nusidėvėjimÄ , kas apsunkina teismui tikrosios žalos dydžio paskaičiavimÄ . Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nežinomi apgadintų konstrukcijų įrengimo kaÅ¡tai. Pagrįsta vertinama teismo abejonė ar bÅ«tinas neapžiÅ«rėtų( paslėptų) apdailos tvirtinimo konstrukcijų ( karkasų) keitimas.

Kai kurių nurodytų išlaidų tikėtinumas kelia abejonių – skaičiavimuose priskaičiuotos papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, pridėtinės išlaidos, pelno marža, nors tai paprastai aktualu tik samdant rangovus, kuriuose dirbama pagal darbo sutartis. Iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti, jog iki šiol remonto darbus atliko jis pats ar su artimųjų, pažįstamų pagalba, rangovo nesamdė.

41. Apibendrinant pasakytÄ , apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos teismo motyvacijÄ , nuspręsdamas, jog žalos dydį 5524,85 Eur nustato teismas .CK 6.251 straipsnis leidžia teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, siekiant iÅ¡vengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, nėra prielaidų nustatytos žalos dydžiui mažinti. Civilinės atsakomybės kilmė Å¡iuo atveju yra deliktas, kuris, prieÅ¡ingai pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, pats savaime nėra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo mažinimo prielaida.

Nėra duomenų, jog atsakovų turtinė padėtis bÅ«tų tokia, kad žalos atlyginimo pareiga sukeltų jiems sunkių turtinių pasekmių, tas neįrodinėjama. Padarytos žalos dydžio nemažinant, ieÅ¡kovo darbingumo lygis, kuris nurodytas naujai pateiktuose ir priimtuose įrodymuose dėl apelianto darbingumo masto , ginčo sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Nepagrįstais vertinami skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Sprendime teismas detaliai, su nuoroda į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau –Rekomendacijos) kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, pasisakė dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, motyvavo kodėl bÅ«tinomis advokato pagalbos iÅ¡laidomis pripažįsta ne visas patirtas 1995 Eur, o tik 1200 Eur dydžio iÅ¡laidas.

Su Å¡iomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai , atsižvelgiant į skundo argumentÄ , jog nebuvo įvertinta , kad atstovas į teismo posėdžius vyko iÅ¡ kito miesto( Vilniaus), kelionėje sugaiÅ¡ta bent 12 valandų, kas bÅ«tų pagrindu ne mažinti, o prieÅ¡ingai priteisti Rekomendacijose numatytas maksimalaus dydžio iÅ¡laidas, pastebi, jog, sutinkamai su Rekomendacijų 2.4 p. , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, nei registruota advokato darbo vieta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo sudėtingo teisinio ginčo, nepaisant to, kad atsakovai nepripažino ieÅ¡kinio. Å iame konkrečiame ginče nebuvo specifinių žinių, kurias turi tik ribotas atstovų kiekis, reikalingumo. Suprantama, Å¡alis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiÅ«ra ir turi teisę pasirinkti norimÄ atstovÄ iÅ¡ bet kurios Å¡alies vietos , bet tokiu atveju ji turi įvertinti, kad paprastai tai sÄ lygos didesnes iÅ¡laidas, nei tais atvejais, kai atvykimo iÅ¡laidų atstovui netektų patirti, kad yra tikimybė, kad jos gali bÅ«ti nepripažintos atlygintinomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

43. Teismas atskirai neaptarė iÅ¡laidų dokumentui dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo parengti skaičiavimo, bet tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to iÅ¡ esmės netinkamai nusprendė dėl lygio iki kurio mažinamos faktiÅ¡kai patirtos atstovavimo iÅ¡laidos. Atstovo sÄ skaitose nenurodyta, jog jis skaičiavo atlyginimÄ už 2017-09-27 ir 2017-09-14 raÅ¡tų ( pareiÅ¡kimų) parengimÄ , todėl sprendimo kritika, jog dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo neiÅ¡spręsta, vertinama kaip nepagrįsta.

44. Apeliacinio skundo netekinant, apelianto iÅ¡laidos jam parengti neatlyginamos. Atsakovai, nors ir prašė atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo proceso iÅ¡laidas, jas patvirtinančių dokumentų nepateikė.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                Teisėjas                                                                                        Eigirdas Činka