2019-06-05 Nr. AB-12386-3-61-3-01728-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-789-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01728-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Vilniaus PN administracija neišleido jo į brolio laidotuves.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 15 d. jis Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl nelaimingo atsitikimo (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone nuskendo pareiškėjo brolis. Apie įvykusią nelaimę 2016 m. kovo 3 d. pareiškėjo motina telefonu informavo Kalėjimų departamento direktorę Ž. M., o po pokalbio su ja – Vilniaus PN administraciją. Nors informacija apie pareiškėjo brolio mirtį įstaigai buvo žinoma ryte, tačiau apie šį įvykį pareiškėjo niekas iš karto neinformavo. Pareiškėjas apie brolio žūtį sužinojo iš motinos, pasinaudojęs teise paskambinti telefonu. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas turi pasirūpinti pinigais išvykai į laidotuves ir į Vilniaus PN turi būti atsiųsta pareiškėjo brolio mirties liudijimo kopija. Pareiškėjas 2016 m. kovo 3 d. paskambino sugyventinei J. S., kad ji išsiųstų jam 100 Eur išvykai į laidotuves, o artimųjų paprašė iki 13.00 val. faksu atsiųsti mirties liudijimą. Po poros valandų pareiškėjas pakartotinai paskambino artimiesiems, kurie patvirtino, kad pinigai jau yra išsiųsti ir pasiekė Vilniaus PN buhalteriją, o mirties liudijimas bus atsiųstas laiku. Pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. 13.20 val. buvo atvestas į Vilniaus PN Drausmės komisiją (toliau – ir Drausmės komisija) ir sužinojo, kad nebus išleistas į laidotuves, kadangi nėra sąskaitoje pinigų išvykai ir nėra atsiųstas mirties liudijimas. Skunde pareiškėjas teigė, matęs, kad Drausmės komisija turėjo du mirties liudijimo kopijų egzempliorius, tačiau jau iš anksto buvo nusprendusi neišleisti pareiškėjo į brolio laidotuves. Iš Vilniaus PN atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matosi, kad pareiškėjo sąskaitoje 2016 m. kovo 4 d. buvo 99 Eur. Taip pat 2016 m. kovo 4 d. laikotarpiu tarp 12.00 val. ir 13.00 val. iš Simno pašto ir individualios įmonės „Laidojimo paslaugos“ faksu Vilniaus PN administracijai buvo išsiųstos mirties liudijimo kopijos. Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė stresą ir depresiją.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad brolį jis užaugino nuo mažens, palaikė su juo artimus santykius, brolis jam siųsdavo pinigus. Kadangi pareiškėjo brolis gyveno kartu su motina, su broliu pareiškėjas bendraudavo telefoninių pokalbių su motina metu.

4. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į brolio laidotuves buvo svarstomas Drausmės komisijoje. Šios komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. 14.00 val. nebuvo gauti reikiami dokumentai, t. y. pareiškėjo brolio mirties faktą patvirtinantis dokumentas. Drausmės komisija įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, patikrino asmeninę sąskaitą, kurioje tuo metu nebuvo lėšų trumpalaikei išvykai apmokėti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Drausmės komisija nutarė atsisakyti suteikti pareiškėjui teisę į trumpalaikę išvyką į namus mirus broliui. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2016 m. kovo 4 d. surašė išvadą Nr. 56-358(1) „Dėl atsisakymo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų“ (toliau – Išvada).

6. Atvejai, kai nuteistajam gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigos ribų, ir leidimo išdavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės).

7. Pareiškėjui atsisakyta duoti leidimą išvykti už įstaigos ribų dėl to, kad nebuvo gauti būtini dokumentai, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, t. y. tai, kad svarstymo metu turėjo galiojančią 31 nuobaudą, buvo teistas 17 kartų, jam buvo būtina palyda, tačiau pareiškėjas nepasirūpino lėšomis išvykai su palyda apmokėti. 2016 m. birželio 4 d. buvo penktadienis, sutrumpinta darbo diena. Vilniaus PN neturėjo galimybės nustatyti, kurią valandą pinigai atsirado pareiškėjo sąskaitoje, tačiau tikėtina, kad tai nutiko prieš pat darbo laiko pabaigą, kuomet atsakingi Vilniaus PN administracijos darbuotojai jau buvo baigę darbą.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas su žuvusiu broliu nebendravo, artimų santykių nepalaikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus PN atsisakymas suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos jam nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur žalos atlyginimą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą (prašyme nurodyta 2016 m. vasario 4 d. data laikytina rašymo apsirikimu), kuriuo prašė jį išleisti į brolio laidotuves, nurodė, kad už konvojavimo ir kitas išlaidas apmokės asmeninėmis lėšomis. Vilniaus PN 2016 m. kovo 4 d. vyko Drausmės komisijos posėdis, kurioje svarstytas pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos į brolio laidotuves ir nutarta atsisakyti suteikti teisę į trumpalaikę išvyką mirus broliui dėl reikiamų dokumentų neturėjimo, pinigų neturėjimo ir nuteistojo elgesio. Vilniaus PN direktorius A. I. patvirtino Vilniaus PN pavaduotojo Č. J. 2016 m. kovo 4 d. surašytą Išvadą, kurioje nurodyta, kad: pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014 m. gegužės 21 d.; anksčiau teistas 17 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pareigūno vardo pasisavinimą, dokumentų pasisavinimą; turi galiojančią 31 drausminę nuobaudą už bausmės atlikimo metu nustatyto režimo pažeidimus; skatintas 1 kartą; pareiškėjas Vilniaus PN administraciją 2016 m. kovo 3 d. žodžiu informavo apie savo brolio mirtį; pareiškėjui pranešta, kad iki 2016 m. kovo 4 d. 13.00 val. į Vilniaus PN turi būti atsiųstas mirties faktą patvirtinantis mirties liudijimas ir pasirūpinta apmokėjimu už išvyką, tačiau iki nustatyto laiko pareiškėjo brolio mirties liudijimas atsiųstas nebuvo; iki 13.20 val. pinigai nebuvo pervesti; atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo asmenybę, elgesį bausmę atlikimo metu ir aplinkybę, kad socialinių ryšių su broliu pareiškėjas nepalaikė, Išvadoje pateiktas siūlymas atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

11. Teismas, atsižvelgęs į BVK 105 straipsnį ir Taisyklių 290 – 292 punktus, taip pat remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų yra šios įstaigos administracijos teisė, bet ne pareiga. Tačiau sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas (šiuo atveju – atsakovo atstovas Vilniaus PN) piktnaudžiauja valdžia.

12. Teismas pastebėjo, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Todėl, Vilniaus PN siekdami pagrįsti, kad pareiškėjui teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų nebuvo suteikta pagrįstai, privalėjo pateikti savo teiginius, kad Vilniaus PN 2016 m. kovo 4 d. nebuvo gautas pareiškėjo brolio mirties liudijimo nuorašas ir lėšos, pagrindžiančius įrodymus, galinčius paneigti pareiškėjo skundo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus.

13. Teismas nurodė, kad teisme gautas AB Lietuvos pašto Simno skyriaus viršininkės raštas patvirtina, kad pareiškėjo motina kreipėsi pagalbos į Simno pašto skyrių, kad būtų Vilniaus PN faksu išsiųstas pareiškėjo brolio mirties liudijimas, tačiau dėl techninių kliūčių minėtą dokumento kopiją Simno pašto viršininkė V. M. Vilniaus PN išsiuntė kartu su elektroniniu laišku adresu ars@vilniauspn.lt. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina objektyviais laikytini rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjo brolio mirties liudijimą Vilniaus PN administracija gavo 2016 m. kovo 4 d. laikotarpiu tarp 13.00–14.00 val. Teismas taip pat nepagrįstais laikė atsakovo atstovo paaiškinimus, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 99 Eur, skirtų trumpalaikei išvykai apmokėti, galimai buvo pervesti pasibaigus darbo laikui įstaigoje, kadangi 2016 m. kovo 4 d. buvo penktadienis, Vilniaus PN dirbo sutrumpintą darbo dieną, ir nėra galimybės nustatyti tikslaus lėšų pervedimo laiko. Pareiškėjo pateiktas atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis tvirtina, kad 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo 99,00 Eur, kuriuos jam pervedė J. Š.. Teismas atmetė Vilniaus PN teiginius, kad galimai lėšos buvo pervestos pasibaigus darbo laikui ir jų tikslaus įskaitymo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą laiko nėra galimybės nustatyti, kaip gynybinę poziciją, nes objektyviai 2016 m. kovo 4 d. egzistavo visos techninės galimybės nustatyti konkrečios bankinės operacijos tikslų laiką.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesys į tai, kad Vilniaus PN veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinti Vilniaus PN nuostatai, kurių 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Teismas, atsižvelgęs į Statuto 4 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus ir įvertinęs Vilniaus PN veiksmus, kuriais buvo atsisakyta išleisti pareiškėją į brolio laidotuves, nors ir buvo pataisos įstaigoje gauti reikiami dokumentai ir piniginės lėšos kelionei apmokėti, vertino juos kaip nemotyvuotus, nesuderinamus su Vilniaus PN ir jų pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą neturtinei žalai atsirasti.

15. Teismui nekėlė abejonių pareiškėjo teiginiai, kad dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų jis patyrė stresą, pasidarė emociškai prislėgtas, patyrė depresiją, gilius dvasinius išgyvenimus. Minėtų pasekmių pareiškėjas galėjo ir nepatirti, jei Vilniaus PN administracijos veiksmai būtų atitikę teisės aktų reikalavimus.

16. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto Vilniaus PN pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati yra visa skunde priteisti prašoma suma – 1 000 Eur. Todėl teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi.

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino oficialiuose Vilniaus PN dokumentuose nurodytų duomenų, nesant jokio objektyvaus pagrindo nepagrįstai suabejojo oficialiuose dokumentuose konstatuotais duomenimis (Drausmės komisijos 2016 m. kovo 4 d. posėdžio protokole konstatuota, jog pareiškėjui atsisakoma suteikti teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, nes įstaigoje nebuvo gauti reikiami dokumentai. Teismas nevertino aplinkybės, kad AB Lietuvos pašto Simno skyriaus darbuotojams nepavyko išsiųsti faksu Vilniaus PN dėl techninių kliūčių (galimai dėl ryšio trikdžių). Teismas neįvertino, kad ir elektroniniu paštu išsiųstas laiškas kartu su pridedama dokumento kopija galėjo nepasiekti adresato Vilniaus PN dėl tų pačių techninių kliūčių ar kitų priežasčių.

19. Atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus PN 2016 m. kovo 4 d. nebuvo gautas elektroninis laiškas su pridedama pareiškėjo brolio mirties liudijimo kopija. Atsakovas taip pat pateikė, Vilniaus PN Administracijos reikalų skyriaus Gautų dokumentų registro laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 7 d. kopiją. Iš šio registro matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimas elektroninis laiškas Vilniaus PN nebuvo gautas.

20. Dėl pareiškėjo sąskaitoje gautų 99 Eur nurodo, kad Vilniaus PN kreipėsi į AB SEB banką, prašydama pateikti informaciją apie lėšų įskaitymą pareiškėjo sąskaitoje. Piniginės lėšos buvo įskaitytos 16 val. 10 min. 16 s. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl išvykos už įstaigos ribų buvo svarstomas 2016 m. kovo 4 d. (penktadienį, kai įstaigos darbo laiko pabaiga 15 val. 45 min.), pareiškėjas turėjo pasirūpinti lėšomis kelionės išlaidoms apmokėti iki jam nurodyto laiko. Vilniaus PN taip pat nurodo, kad Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai į buhalterinę programą duomenis apie nuteistųjų vardu atsiųstus pinigus įveda mokėtojo padaryto mokėjimo pavedimo datą, bet ne faktinę pinigų gavimo datą.

21. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant dėl leidimo vykti už įstaigos ribų, yra vertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Šiuo atveju pareiškėjo asmenybė vertintina neigiamai (turėjo 31 galiojančią nuobaudą). Be to, Išvadoje dėl atsisakymo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką, taip pat yra nustatyta, kad pareiškėjas su broliu socialinių ryšių nepalaikė.

22. Atsakovo nuomone, Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė. Sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių (negavus įstaigoje pareiškėjo brolio mirties liudijimo bei lėšų kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat įvertinus pareiškėjo asmenybę).

23. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN neatsižvelgia į pareiškėjo teisę vykti į artimojo laidotuves su apsauga ir priežiūra.

25. AB Lietuvos pašto darbuotojos 2016 m. kovo 4 d. 13 val. 49 min. daryto dokumentų siuntimo kopijos nuorašas, iš kurio matyti, kad laiško tema buvo „Mirties liudijimas“ ir nėra parašyta, kad dėl techninių kliūčių nebuvo galima išsiųsti faksu.

26. Dėl pinigų įskaitymo pareiškėjas pažymi, kad atsakovas siekia teismą suklaidinti. J. S. pavedimą padarė 2016 m. kovo 3 d. ir buhalterija šiuos pinigus matė tik praėjus 24 valandoms, kai buvo oficialiai įnešti į sąskaitą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Vilniaus PN sprendimu netenkinti pareiškėjo prašymo išleisti į jo brolio laidotuves, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

29. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui išvyką už pataisos įstaigos ribų, nes nebuvo gautas pareiškėjo brolio mirties liudijimas, nebuvo gautos piniginės lėšos, be to, pareiškėjas turėjo 31 galiojančią nuobaudą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė jį išleisti į brolio laidotuves, nurodė, kad už konvojavimo ir kitas išlaidas apmokės asmeninėmis lėšomis. Vilniaus PN direktorius A. I. patvirtino Vilniaus PN pavaduotojo Č. J. 2016 m. kovo 4 d. surašytą Išvadą, kurioje nurodyta, kad: pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014 m. gegužės 21 d.; anksčiau teistas 17 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pareigūno vardo pasisavinimą, dokumentų pasisavinimą; turi galiojančią 31 drausminę nuobaudą už bausmės atlikimo metu nustatyto režimo pažeidimus; skatintas 1 kartą; pareiškėjas Vilniaus PN administraciją 2016 m. kovo 3 d. žodžiu informavo apie savo brolio mirtį; pareiškėjui pranešta, kad iki 2016 m. kovo 4 d. 13.00 val. į Vilniaus PN turi būti atsiųstas mirties faktą patvirtinantis mirties liudijimas ir pasirūpinta apmokėjimu už išvyką, tačiau iki nustatyto laiko pareiškėjo brolio mirties liudijimas atsiųstas nebuvo; iki 13.20 val. pinigai nebuvo pervesti; atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo asmenybę, elgesį bausmę atlikimo metu ir aplinkybę, kad socialinių ryšių su broliu pareiškėjas nepalaikė, Išvadoje pateiktas siūlymas atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo motina kreipėsi pagalbos į Simno pašto skyrių, kad būtų Vilniaus PN faksu išsiųstas pareiškėjo brolio mirties liudijimas, tačiau dėl techninių kliūčių minėtą dokumento kopiją Simno pašto viršininkė V. M. Vilniaus PN 2016 m. kovo 4 d. 13 val. 49 min. išsiuntė kartu su elektroniniu laišku adresu ars@vilniauspn.lt. Be to, iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo 99,00 Eur, kuriuos jam pervedė J. Š..

32. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde argumentus iš esmės grindžia, pateikdamas naujus įrodymus (gautų dokumentų registro kopiją ir AB SEB banko raštą, kad pinigai į Vilniaus PN sąskaitą buvo įskaityti jau po darbo valandų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad atsakovas nepaaiškino ir nepateikė jokių argumentų, jog šių įrodymų bei aplinkybių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, atsakovo pateikti nauji įrodymai nevertintini apeliacinės instancijos teisme.

33. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, jog pareiškėjas privalėjo pasirūpinti lėšomis ir reikalingais dokumentais (mirties liudijimu) iki Drausmės komisijos posėdžio, pažymi, kad pareiškėjas tuo metu buvo laikomas Vilniaus PN ir jo galimybės buvo ribotos pačiam užtikrinti, kad dokumentai bei lėšos pasiektų Vilniaus PN administraciją iki nurodyto laiko.

34. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus PN, kaip valstybės institucija, priimdama administracinį sprendimą turi laikytis ir gero administravimo principo, kuris yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN Administracija pareiškėjo prašymą leisti išvykti už pataisos įstaigos ribų išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo galimybės užtikrinti, kad reikalingos lėšos ir dokumentai pasiektų Vilniaus PN administraciją per itin trumpą terminą (iki Drausmės komisijos posėdžio), buvo ribotos. Įvertinus tai, kad Vilniaus PN nagrinėjamu atveju nesivadovavo gero administravimo principu, laikytina, kad Vilniaus PN veiksmai, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti išvyką už pataisos įstaigos ribų, yra neteisėti ir sudaro pagrindą neturtinei žalai atsirasti.

36. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.)

37. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju Vilniaus PN atsisakė suteikti pareiškėjui išvyką už pataisos įstaigos ribų, nesivadovaujant gero administravimo principu bei neatsižvelgiant į ribotas pareiškėjo galimybes užtikrinti, kad reikalingi dokumentai ir lėšos būtų gauti iki Drausmės komisijos posėdžio.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimo ir jo sukelto nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju adekvati ir protingo dydžio suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 200 Eur. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir dėl to neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturinės žalos dydį. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteisiant 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė