c8342f78-e97f-40ad-977e-0d66fbe14723 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-487/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49277-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui, nuteistajam V.

B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Sigitui Juodeliui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gegužės 19 d.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.40 val. automobiliu „Ford Mondeo“, v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste į namo kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5490,47 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,2 %, ir 378,35 g kanapių dervos, kurias pernešė į tame pačiame kieme stovėjusį automobilį VW „Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė Å¡ias medžiagas iki 2019 m. lapkričio 19 d. 07.45 val., kai automobilio VW „Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minimas narkotines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl skirtos bausmės pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti mažesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, bausmę. 2.1. Apelianto nuomone, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nukrypo nuo aukÅ¡tesniosios instancijos teismų praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ , bausmę. 2.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjimasis). Šį sprendimÄ teismas motyvavo V. B. procesiniu elgesiu bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, t. y. tuo, kad jis iÅ¡samius parodymus dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo davė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliaciniame skunde aptardamas kasacinio teismo praktikÄ dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos veikos teisminio bylos nagrinėjimo metu vertinimo, apeliantas nurodo, kad jis pripažino jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai padarė iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas minėtos atsakomybės jo atsakomybę lengvinančia, motyvuojant pripažinimo laiku, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.3.

Taip pat, anot apelianto, teismas jam paskyrė neteisingo dydžio bausmę. Pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ , kad įvykdytas nusikaltimas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimÄ kategorijai, yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, akcentavo bendrÄ sias Å¡io nusikaltimo grėsmes visuomenės bei jos narių gerovei, atsižvelgė į tyčios formÄ , ankstesnį teistumÄ ir baustumÄ administracine tvarka, suteikdamas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę neigiamai jį bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančioms aplinkybėms, dėl jų vertinimo iÅ¡dėstė argumentus.

Tuo tarpu ne tik nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir jį (V. B.) teigiamai apibūdinančias aplinkybes tik formaliai nurodė, realiai jų neįvertindamas, didesnio dėmesio joms neskirdamas. Tiek iš paskirtos bausmės dydžio, tiek iš teismo motyvacijos dėl bausmės parinkimo, akivaizdu, jog visos aplinkybės, reikšmingos tinkamam bausmės individualizavimui ir teisingam bausmės paskyrimui, nebuvo tinkamai įvertintos.

Dėl to teigiama, kad paskirta bausmė neatitinka nei apelianto įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, realaus pavojingumo, nei jo asmenybės pavojingumo. 2.4. Apeliantas skunde aptaria teismų praktikÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nurodo, kad Å¡iuo atveju jo įvykdytÄ veikÄ bei asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos tinkamai individualizuoti jam skirtinÄ bausmę bei užtikrinti teisingos bausmės paskyrimÄ . 2.5.

Pasak apelianto, nors jo įvykdyta veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, veikos aplinkybės, jos įvykdymo bÅ«das rodo mažesnį jos pavojingumÄ , nei tipinės Å¡iuo BK straipsniu uždraustos veikos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė vienas be jokių bendrininkų; įvykdytas nusikaltimas – elementarus, jam įvykdyti nebuvo imtasi kokių nors parengiamųjų veiksmų, apsunkinančių nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir pan.; narkotinės medžiagos nebuvo iÅ¡platintos tretiesiems asmenims.

Skundžiamame nuosprendyje dėstant deklaratyvius teiginius apie visuomenės patiriamÄ Å¾alÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tuo pačiu pripažįstama ir tai, kad jo (V. B.) atlikti veiksmai nesukėlė jokių akivaizdžių neigiamų padarinių, t. y. iÅ¡ esmės teismas pripažino, jog jokia reali žala teisiniams gėriams, saugomiems BK 260 straipsniu, nebuvo padaryta. Narkotinės medžiagos ne tik nebuvo realizuotos tretiesiems asmenims, bet ir nepateko į nelegaliÄ rinkÄ â€“ visos jos buvo surastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.

Teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės nelengvina jo teisinės padėties, nes teigiamai neapibÅ«dina jo, V. B., tačiau teismas neįvertino, kad Å¡ios aplinkybės apibÅ«dina realų konkrečios veikos pavojingumÄ ir rodo mažesnį jam (V. B.) inkriminuoto nusikaltimo pavojingumÄ . Kilę nusikalstamos veikos padariniai (net ir esant formaliajai nusikalstamų veikų sudėčiai), reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams yra svarbios aplinkybės, apibÅ«dinančios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ir Å¡ios aplinkybės privalo bÅ«ti įvertintos kaltininkui skiriant bausmę.

Komentuojamu atveju vertinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Å¡ios aplinkybės svarbÄ . 2.6. Taip pat, pasak apelianto, skiriant jam bausmę, nepagrįstai svarbia nelaikyta aplinkybė, jog narkotinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, yra augalinės kilmės ir priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios keliÄ mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, o kanapės (antžeminės dalys) laikomos lengvuoju narkotiku, be to, dalyje iÅ¡sivysčiusių pasaulio valstybių, tarp jų ir dalyje Europos SÄ jungos valstybių narių apskritai nėra draudžiamos.

Be kita ko, Lietuvoje taip pat aktyviai keliamas klausimas dėl Å¡io narkotiko vartojimo dekriminalizavimo. Taigi, konkretaus veikos dalyko įvertinimas yra svarbus tinkamam veikos pavojingumo detalizavimui. Baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju tik formaliai numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, tačiau medžiagų nediferencijuoja nei pagal pavojingumÄ , nei pagal labai didelio kiekio ribos formalų virÅ¡ijimÄ . LR Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo apibrėžiami nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo kriterijai, tačiau Å¡is aktas tik rekomendacinio pobÅ«džio ir bÅ«tent teismas privalo tinkamai įvertinti konkrečios veikos pobÅ«dį, o ne vien formaliai remtis rekomendacijomis, konstatuojant disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nevertinant pavojingumo ir kitų svarbių aplinkybių. 2.7.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės, anot apelianto, rodo jo padarytos veikos mažesnį, nei tipinės BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismui Å¡ias aplinkybes vertinant tik formaliai arba nepagrįstai sumenkinant jų svarbÄ , tai turėjo esminės įtakos, paskirtos bausmės netinkamam individualizavimui, jos neteisingumui. 2.8. KitÄ esminį vertinimo aspektÄ , apeliantas nurodo kaltininko asmenybę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasisakant dėl negalimumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , skundžiamame nuosprendyje, dominuojanti reikÅ¡mė suteikiama neigiamai jį, V.

B. apibÅ«dinančioms aplinkybėms. Vertindamas jo asmenybės pavojingumÄ , teismas vertino ankstesnį teistumÄ ir baustumÄ administracine tvarka. 2.9. Å iuo aspektu pažymima, kad ankstesnis teistumas nėra susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaip ir administracinis nusižengimas. Nuo aptariamo teistumo praėjus daugiau nei trejiems metams iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, jis nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Todėl, skirtingai nei bandoma sudaryti regimybė skundžiamu nuosprendžiu, jo teisei prieÅ¡ingas elgesys – ankstesnis teistumas ir nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymas – nerodo, jog jam, V.

B., yra nepriimtinos visuomenės taisyklės, jog yra pasiryžęs jas laužyti, prieÅ¡ingai, rodo jo veiksmų atsitiktinumÄ , o ne nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Šį nusikaltimÄ Ä¯vykdė dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos, siekdamas iÅ¡ jos iÅ¡eiti priėmė neapgalvotÄ sprendimÄ dėl kurio gailisi ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Nepaisant jo gyvenimiÅ¡kos brandos, kuriÄ itin akcentuoja pirmosios instancijos teismas, jis vis dėlto yra žmogus – klystantis, kaip ir visi kiti.

Tai, kad supranta savo elgesį, jį kritiÅ¡kai vertina ir dėl jo gailisi, rodo ne tik jo procesinis elgesys – prisipažinimas ir gailėjimasis, ko teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2.10. Taip pat, pasak apelianto, teismas tik formaliai nurodydamas jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, jo socialinius, darbinius ryÅ¡ius (santuokos sudarymas, darbo susiradimas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), jų neįvertino tinkamai, kaip ne tik teigiamai jį charakterizuojančių, bet ir rodančių siekį ir pastangas toliau kurti gyvenimÄ teigiama linkme, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, nes nusikalstamų veikų vykdymas nėra jo gyvenimo bÅ«do dalis.

Å ie duomenys, apelianto manymu, rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ , taip pat patvirtina, kad Å¡iuo metu jau yra pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ateityje ir vėl nenusikalstų. Apelianto tvirtinimu, jis suvokia neigiamas savo nusikalstamo elgesio pasekmes, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi gyventi teisingai, tuo tarpu aiÅ¡kiai per griežta laisvės atėmimo bausmė gali lemti prieÅ¡ingÄ Ä¯statyme įtvirtintiems bausmės tikslams rezultatÄ .

Tokia bausmė paneigtų dedamas pastangas toliau gyventi tinkamai ir laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei itin neigimai paveiktų socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima – seserimi, su kuria palaiko itin gaudžius ryÅ¡ius, bei sutuoktine. Taip pat bÅ«tų paveikti ir ekonominiai ryÅ¡iai, itin apsunkinta galimybė vėliau iÅ¡ naujo integruotis į darbo rinkÄ bei į visuomenę. 2.11. Atsižvelgdamas į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias tiek su veikos pavojingumu (vienasmeniÅ¡kai įvykdyta, elementari ir neorganizuota nusikalstama veika, nesukėlusi jokių realių pasekmių ar realios grėsmės įstatymo saugomiems gėriams), tiek su asmenybę (pilnai prisipažino dėl inkriminuotos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, turi Å¡eimÄ , tvirtus socialinius ryÅ¡ius, legalų pajamų Å¡altinį), apeliantas tvirtina, kad itin griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrintų tik vienintelio bausmės tikslo – nubaudimo – įgyvendinimÄ ir nepadėtų pasiekti kitų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, bei prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymu ir Å¡velnesnės bausmės skyrimu bÅ«tų užtikrintas visų bausmės tikslų įgyvendinimas, visuomenės interesas bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir kartu nesukurtų nuteistajam neproporcingai neigiamų padarinių. 2.12. Apeliaciniame skunde apeliantas, aptardamas teismų praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, paskirtų bausmių, pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra taikoma gan plačiai ir tokiose bylose, kuriose kur kas nepalankiau apibÅ«dinamas tiek veikos pavojingumas, tiek kaltininko asmenybės pavojingumas, nei kad nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, aktualia teismų praktika nesivadovavo. Pasak apelianto, jo apeliaciniame skunde paminėtoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479-222/2015, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-312-222/2019, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-179-693/2019, Nr. 2K-49-976/2020; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-482-483/2015, Nr.1A-382-1076/2018, Nr. 1A- 227-318/2019), gausu pavyzdžių, kuomet už labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, susijusių su kaltininko asmenybe ar veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau tinkamai įvertinus veikos pavojingumÄ â€“ ypatingai kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir nepatenka į rinkÄ (kaip ir Å¡iuo atveju), net ir tuo atveju, kai draudžiamų medžiagų kiekis yra iÅ¡ tiesų labai didelis ir netgi Å¡imtais kartų virÅ¡ijantis formaliÄ rekomendacijose nurodytÄ labai didelio kiekio ribÄ ; taip pat įvertinus kaltininko pavojingumÄ , kuris dažnu atveju yra kur kas didesnis nei apelianto, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimumas. 2.13.

Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės tikslų ir bausmės teisingumo principo, skirta tinkamai neįvertinus skunde aptartų aplinkybių. Palikus galioti tokiÄ griežtÄ bausmę, ji itin neigiamai paveiktų socialinius ryÅ¡ius bei apsunkintų sėkmingos nuteistojo resocializacijos perspektyvÄ . Todėl bausmės tikslai ir teisingumo principas bÅ«tų pasiekti, paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali riba, laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto nuomone, jo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras - apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis V. B. neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajam klausimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is iÅ¡ esmės nelaikoma netinkama, tačiau nesutinkama su jos dydžiu. PraÅ¡ydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, apeliantas nurodo aplinkybes, kurių, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, taip pat nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nevertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi.

Apelianto manymu, visuma nurodytų aplinkybių leistų jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri užtikrintų realų bausmės įvykdymÄ bei bausmės tikslų įgyvendinimÄ o taip pat nepadarytų žalos jo socialiniam gyvenimui. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte 6. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ nepripažinti nuteistojo V. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis pripažino savo kaltę, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo pozicijÄ , akcentavęs jos nenuoseklumÄ , pažymėjęs, jog nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu neduodamas parodymų, siekė nekompromituoti su juo susijusių žmonių, neduoda pagrindo spręsti, kad V. B., teismo posėdžio metu pripažinęs kaltę, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi.

8. Su Å¡iais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas nuteistojo pozicijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaitÄ , nurodė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai apie nuteistojo V. B. nuoÅ¡irdų gailestį dėl savo nusikalstamų veiksmų, nes nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais ir nepadėjo nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes. 8.1. Nuosprendyje nurodyta, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus, trijų pirmųjų apklausų metu jis atsisakė iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis parodymų iÅ¡ esmės nedavė. Pirmosios apklausos metu V. B. atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 7, b. l. 135). Antrosios apklausos metu V. B. davė parodymus apie santykius su I. K., apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kratų metu rastus daiktus bei gaunamas pajamas (t. 7, b. l. 139-141). Trečios apklausos metu V. B. davė parodymus apie santykius su L. S. bei A. B., taip pat nurodė savo veiksmus, kuriuos atliko O. S. automobilyje (t. 7, b. l. 142-143).

Ketvirtosios apklausos metu V. B. jau nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teigė, jog parodymus apie jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ jis duos teisme (t. 7, b. l. 148). Apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes V. B. parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, jog gailisi, kad pakliuvo į tokiÄ situacijÄ . 8.2. Taip pat teismas nuosprendyje vertino V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodytÄ sprendimo ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų priežastį – kad dėl jo kaltės į susidariusiÄ situacijÄ buvo įtraukta daug žmonių, kuriuos jis sukompromitavo, todėl nenorėjo tų žmonių dar labiau kompromituoti, buvo Å¡oke.

Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo paaiÅ¡kinimÄ nelogiÅ¡ku, nes jis, bÅ«tent neduodamas parodymų apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sudarė prielaidas su Å¡ios veikos padarymu sieti ir kitus asmenis; taip pat teismas sprendė, jog atsisakymÄ duoti parodymus pirmosios apklausos metu galima pateisinti Å¡oku ar pasimetimu (nors Å¡ioje apklausoje dalyvavo ir jo gynėjas), tačiau vėliau vykusios apklausos (antroji kaltinamojo apklausa vyko praėjus beveik dviem mėnesiams po jo sulaikymo, trečioji apklausa vyko praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo sulaikymo, V.

B. jau nebetaikant kardomosios priemonės – suėmimo, o ketvirtoji apklausa vyko praėjus beveik metams po jo sulaikymo), tokia priežastimi nebepateisinamos. Taip pat teismas pastebėjo ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu V. B. davė parodymus tik po liudytojų apklausos.

9. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, jog kaltininkas gali pripažinti kaltę ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K- 307- 689/2019, Nr. 2K-81-895/2020 ir kt.). Todėl kaltininko kaltės pripažinimas, jau nagrinėjant bylÄ teisme iki nuosprendžio priėmimo, nesuponuoja vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog tokia asmens pozicija sÄ lygota byloje surinktų įrodymų visumos ir nesudaro pagrindo konstatuoti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, tačiau teisme iÅ¡sakytas visiÅ¡kas kaltės pripažinimas dėl tokių veiksmų nesuponuoja iÅ¡vados dėl jo nuoÅ¡irdaus gailesčio padarius nusikalstamÄ veikÄ , kai nuteistasis savo pozicija viso baudžiamojo proceso metu nesiekė padėti ikiteisminiam tyrimui, o teisme nurodė, jog gailisi patekęs į tokiÄ situacijÄ , akcentuojant ne savo nusikalstamų veiksmų kritinį vertinimÄ , o nepalankiai susiklosčiusias iÅ¡orines aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepripažino nuteistojo V. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės 10. Apeliantas, motyvuodamas tuo, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei iÅ¡ naujo įvertinti Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta pernelyg griežta bausmė.

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is iÅ¡ esmės nelaikoma netinkama, tačiau nesutinkama su jos dydžiu. Apelianto manymu, visuma nurodytų aplinkybių leidžia jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri užtikrintų realų bausmės įvykdymÄ bei bausmės tikslų įgyvendinimÄ , o taip pat nepadarytų žalos jo socialiniam gyvenimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiu apelianto argumentu nesutinka ir jį atmeta.

11. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K- 477-746/2015 ir kt.).

Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ bei teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padaryto nusikaltimo bei bausmės proporcingumÄ ir nuteistajam paskyrė teisingÄ bausmę. Atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , motyvÄ ir tikslÄ , tiek ir į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, visoms Å¡ioms aplinkybėms skiriant vienodÄ dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinka kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta.

13. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. B. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant gauti piniginį atlygį, nors duomenų apie sunkiÄ materialinę nuteistojo padėtį nėra. Nuteistasis V. B. disponavo labai dideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuris daugiau nei dvigubai virÅ¡ijo minimaliÄ labai didelio Å¡ios medžiagos kiekio ribÄ , bei labai dideliu kanapių dervos kiekiu, kuris daugiau nei tris kartus virÅ¡ijo minimaliÄ labai didelio Å¡ios medžiagos kiekio ribÄ .

Pirmosios instancijos teismas vertino ir gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad narkotinės medžiagos yra augalinės kilmės, kurios atskirose valstybėse nėra draudžiamos, kad jos nepateko į apyvartÄ (buvo sulaikytos pareigÅ«nų), kad veika, kaip teigia nuteistasis, laikytina atsitiktine, yra padaryta dėl nuteistojo turtinės padėties, nuteistojo, kaip kurjerio, vaidmuo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai draudžia disponavimÄ minėtomis medžiagomis, o diskusija dėl Å¡ios narkotinės medžiagos legalizavimo nesudaro prielaidų vertinti V.

B. veiksmus kaip mažiau pavojingus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurių apyvarta nėra nelegali (yra ribota), o disponavimas Å¡iomis medžiagomis yra susijęs su papildomų pareigų vykdymu (pavyzdžiui, neteisėtas disponavimas vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų bei pan.). Aplinkybė, kad narkotinės medžiagos į apyvartÄ nepateko, yra teisėsaugos institucijų veiklos rezultatas, o ne nuteistojo elgesio iÅ¡dava.

14. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, individualizuodamas skirtinÄ bausmę, įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad V. B. yra baustas administracine tvarka, taip pat jis yra teistas už apysunkio nusikaltimo, kuris nėra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis padarymÄ . Tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už kyÅ¡io policijos pareigÅ«nams, siekiant jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, davimÄ (t. 8, b. l. 1).

Darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo požiÅ«ris į visiems privalomas visuomenėje galiojančias elgesio taisykles yra netinkamas, jis, siekdamas savo interesų tenkinimo, asmeninės naudos, gali imtis ir imasi neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, kaip nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, vertino ir tai, kad nuteistasis, kaip pats nurodė, siekė iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kaip nustatyta byloje, su juo buvo prevenciÅ¡kai bendraujama apie jo galimÄ neteisėtÄ elgesį, priėjęs prie iÅ¡vados, kad prevenciniai pokalbiai pageidaujamų rezultatų nedavė.

15. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, bÅ«damas brandaus amžiaus asmuo, turėdamas gyvenimiÅ¡kos patirties ir pakankamai laiko apmÄ styti, kaip jis konkrečiu atveju turėtų elgtis, siekdamas turtinės naudos, pasirinko nusikalstamÄ veikimo bÅ«dÄ , nors suprato, kad jam siÅ«lomi atlikti veiksmai yra nusikalstami ir už jų padarymÄ jis gali susilaukti neigiamų teisinių pasekmių.

16. Taigi, Å¡ių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant kaltininkui straipsnio sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę paprastai pakeičia (suÅ¡velnina ar pagriežtina) tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bausmės skyrimui aplinkybės, joms skiriant vienodÄ dėmesį ir nei vienos iÅ¡ jų nelaikant iÅ¡skirtine individualizuojant bausmes, todėl pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies nustatyti dydžiai, o taip pat subendrinta galutinė bausmė yra per griežta, nėra.

17. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, akcentuotina, kad, remiantis šia norma, kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr.  2K- 361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). 17.1.

Baudžiamojoje byloje sÄ lygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo V. B. padarytÄ nusikaltimÄ ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų bÅ«ti skirta mažesnė ar kitos rÅ«Å¡ies, negu įstatymo numatyta, bausmė (Å¡velnesnė) ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis. 17.2.

Apeliaciniame skunde iÅ¡samiai cituojama Lietuvos Respublikos teismų praktika, susijusi su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, kuri dar kartÄ patvirtina, kad teismai, skirdami nuteistiesiems bausmes, turi iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir, Å¡ios analizės pagrindu nustačius asmens padarytÄ nusikaltimÄ ir jo asmenybę apibÅ«dinančias iÅ¡imtines aplinkybes, spręsti dėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės tinkamumo, atitikimo teisingumo principams. Skunde kaip BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ pagrindžiančios nurodomos aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytų duomenų visumÄ (padarytos veikos pobÅ«dį, nuteistojo vaidmenį jos padaryme, sukeltas pasekmes) nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje minėto straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. 17.3.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma prieÅ¡ingai, kaip jau minėta, teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas jos dydį, įvertino visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytas nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtam straipsniui taikyti reikÅ¡mingus duomenis, neįžvelgė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai vertinti nuteistojo veikos pavojingumÄ kaip daug mažesnį nei rÅ«Å¡inį tokios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste nuteistajam V. B. paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tokiomis iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis negali bÅ«ti pripažintos ir V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, jo nusikalstamus veiksmus įtakojusia finansine padėtimi, galimybe dirbti, Å¡eimine padėtimi. 17.4.

Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl nuteistojo vaidmens nusikaltimų daryme vertinimo kaip antraeilio jam paskirtos bausmės kontekste paneigti skundžiamame teismo nuosprendyje pateikta įrodymų analize. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, perduotu nenustatytų asmenų, ir nors bendrininkavimu su kitais asmenimis, disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jis nebuvo kaltinamas, akivaizdu, kad nuteistojo, kaip nusikalstamos veikos vykdytojo, vaidmuo buvo reikšmingas, siekiant nusikalstamų tikslų įgyvendinimo. 17.5.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus galėjo įtakoti sunki finansinė padėtis. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie, patikrinti BPK nustatyta tvarka, galėtų patvirtinti sudėtingÄ nuteistojo finansinę padėtį. PrieÅ¡ingai, teismas įvertino, kad nuteistasis turėjo nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ (dalis pinigų buvo rasta nuteistojo naudotame automobilyje „Ford Mondeo“, o dalis pinigų buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje).

Apeliacinės instancijos teismui atitinkami duomenys apie sunkiÄ nuteistojo finansinę padėtį nebuvo pateikti. 17.6. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl neigiamo paskirtosios bausmės poveikio jo socialiniams ryÅ¡iams, yra reikÅ¡mingos, tačiau, vertinant jas reikÅ¡mingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo Å¡velninti nuteistajam bausmę. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės yra vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste ir jų reikÅ¡mė skiriamai bausmei negali bÅ«ti suabsoliutinama, t. y. vien tai negali atsverti ir bÅ«ti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumu.

Pažymėtina, kad nuteistasis nuteistas už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl dėsningai kyla atitinkamos pasekmės, vienokiu ar kitokiu bÅ«du suvaržančios nuteistojo teises ir laisves. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ nėra.

18. Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo V. B. paskirta bausmė negali bÅ«ti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta, ji iÅ¡ esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumÄ .

Teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo pripažinta lengvinanti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę aplinkybė kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo Å¡velninti bausmę. Nuteistajam buvo paskirta teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrÄ tarp tikslo kaltininkÄ nubausti ir kitų bausmės tikslų, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Todėl darytina išvada, kad V. B. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

19. Remiantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nuosprendyje iÅ¡dėstytai teismo iÅ¡vadai dėl nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo neatitinkant bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Keisti kitÄ nuosprendžio dalį, kaip to praÅ¡oma nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo pritaikytos tinkamai. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės V. B. tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, tik nuteistajam atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Alenas Piesliakas Ernestas RimÅ¡elis