c832fc74-8d29-4e20-b00a-16b7af80bf1e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1433-773/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06786-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.; 2.3.2.12.1.; 2.5.16.4. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, ArÅ«no Rudzinsko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos Kauno technologijos universiteto apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos Kauno technologijos universiteto ieÅ¡kinį atsakovams A.

R. Z., T. Z. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ir atsakovo T. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį vieÅ¡ajai įstaigai Kauno technologijos universitetui dėl buto nuomos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas, VÅ¡Ä® Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU), kreipėsi į teismÄ su 2015 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kiniu, 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 3–6, 75–79) ir sutikslintais ieÅ¡kinio reikalavimais teismo prašė:1) įpareigoti atsakovÄ A.

R. Z. iškraustyti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), visus daiktus, tiek priklausiusius jo mamai, tiek jam, ar jo artimiems asmenims, visiškai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieškovo III rūmų valdytojai J. V.;

2) atsakovams įrodžius, kad mirusios Z. L. Z. daiktai, likę ginčo bute, teisėtai priklauso ne jos sÅ«nui A. R. Z., o anÅ«kui T. Z., įpareigoti atsakovÄ T. Z. iÅ¡kraustyti iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), visus daiktus, tiek priklausiusius jo močiutei, tiek jam, ar jo artimiems asmenims, visiÅ¡kai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieÅ¡kovo III rÅ«mų valdytojai J. V.;

3) atsakovams A. R. Z. ir/ar T. Z., iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neiÅ¡krausčius daiktų, tiek priklausiusių Z. L. Z., tiek atsakovams, ar jų artimiems žmonėms, visiÅ¡kai neatlaisvinus patalpų bei neperdavus raktų, suteikti teisę ieÅ¡kovui pačiam iÅ¡kraustyti visus patalpoje esančius daiktus, padedant juos pasaugai, taip susigrÄ Å¾inant ieÅ¡kovui turto patikėjimo teise valdomas patalpas.Nurodė, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas valdo turto patikėjimo teise pagal 2012 m. birželio 29 d. turto patikėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad ginčo butÄ ieÅ¡kovas teisėtai valdo jau nuo 1953 metų, o nuo 1992 metų pasikeitus pavadinimui (Kauno politechnikos institutui suteikus Kauno technologijos universiteto vardÄ ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) butas buvo perduotas Kauno technologijos universitetui. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai ir Z. L. Z. ginčo bute gyveno be teisinio pagrindo, t. y. nesudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Pažymėjo, kad atsakovo A.

R. Z. motina Z. L. Z., mirusi 2014 m. spalio 20 d., 1994 m. gegužės 31 d. buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba dėl minėto buto įsigijimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendimu buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo panaikinta. IeÅ¡kovo teigimu, po Z. L. Z. mirties ginčo bute liko jos daiktai, kurių paveldėtojas pagal įstatymÄ yra jos sÅ«nus atsakovas A. R. Z.. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 26 d. atsakovui A. R. Z. buvo iÅ¡siuntęs praneÅ¡imÄ â€“ raginimÄ , kad atsakovas atlaisvintų patalpas, iÅ¡kraustytų visus daiktus, tiek priklausiusius jo mamai, tiek jam, ar jo artimiems žmonėms, tačiau atsakovas A.

R. Z. to nepadarė.Atsakovas A. R. Z. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo bute nuo pat vaikystės gyveno jo sÅ«nus T. Z. su močiute Z. L. Z.. Pažymėjo, kad visi bute esantys daiktai priklauso atsakovui T. Z. ir Z. L. Z., todėl jis negali bÅ«ti įpareigotas juos iÅ¡kraustyti. Atsakovo A. R. Z. teigimu, T. Z. yra pilnateisis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, nes nuo vaikystės gyveno kartu su pagrindine nuomininke Z. L. Z. ir vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovas T. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ KTU sudaryti su atsakovu T.

Z. raÅ¡ytinę neterminuotÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad ginčo bute apsigyveno bÅ«damas nepilnametis 1998 metais. Pažymėjo, kad iki tol gyveno kartu su savo motina, kuriai buvo apribotos motinystės teisės. Dėl to jis buvo perkeltas į Å irvintų rajono ČiobiÅ¡kio spec. vaikų auklėjimo ir globos namus, iÅ¡ kur buvo leista persikelti pas močiutę Z. L. Z., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovo T. Z. teigimu, jis buvo močiutės Z. L. Z. nuolat globojamas ir gyveno minėtame bute kaip močiutės Å¡eimos narys.

Nurodė, kad Å¡i vieta buvo nuolat deklaruojama kaip pagrindinė jo interesų buvimo vieta. Pažymėjo, kad butas buvo remontuojamas tiek atsakovų, tiek močiutės lėšomis, ir Å¡iuo metu atliekami bÅ«simų remonto darbų derinimai su rangovais. Atsakovo T. Z. manymu, jis ir močiutė Z. L. Z. gyveno ginčo bute kaip Å¡io buto nuomininkai, jis buvo buvusios nuomininkės Å¡eimos narys, vedė su ja bendrÄ Å«kį, todėl tarp Å¡alių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad atsakovas T.

Z. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ KTU sudaryti nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta.IeÅ¡kovas KTU nesutiko su atsakovo T. Z. prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad atsakovo T. Z. pateikta Z. L. Z. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl ginčo buto yra negaliojanti. Pažymėjo, kad atsakovas T. Z. nepagrįstai teigia, kad jis yra pilnateisis ginčo buto nuomininkas. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas T. Z. nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų davęs sutikimÄ , jog ginčo patalpose be Z. L. Z. gyventų ir jos anÅ«kas atsakovas T.

Z.. Be to, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovas T. Z. gyveno Å¡iame bute nuo 1998 metų nepertraukiamai iki pat Z. L. Z. mirties ir vedė su ja bendrÄ Å«kį. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ginčo butas buvo remontuojamas ir ieÅ¡kovas raÅ¡tu nedavė sutikimo atlikti Å¡ių patalpų remonto, todėl tokius atsakovų veiksmus galima laikyti savavaliÅ¡kais. IeÅ¡kovo vertinimu, vien faktas, jog atsakovas T. Z. tam tikrÄ laikÄ gyveno ginčo patalpoje, nesuteikia jam teisinio pagrindo reikalauti sudaryti nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo ieÅ¡kovÄ KTU sudaryti su atsakovu T. Z. raÅ¡ytinę neterminuotÄ buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo KTU atsakovui T. Z. 41,58 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad pirminė ginčo buto faktinė nuomininkė Z. L. Z. bute gyveno teisėtai. Teismo vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina:

Kauno politechnikos instituto 1982 m. balandžio 30 d. raÅ¡tas, Z. L. Z. 1991 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymas privatizuoti ginčo butÄ , 1992 m. rugsėjo 29 d. Kauno technologijos universiteto raÅ¡tas, 1994 m. balandžio 25 d. Valstybinės komisijos posėdžio protokolas, kuriuo buvo leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį gyventojams, tarp kurių nurodyta ir Z. L. Z., (duomenys neskelbtini) 1994 m. gegužės 30 d. buto privatizavimo sutartis, ieÅ¡kovo KTU 2003 metais parengta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

Teismo teigimu, byloje nėra paneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad Z. L. Z. bute apsigyveno 1961 metais. Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad Z. L. Z. gyveno bute nepertraukiamai iki pat savo mirties, t. y. daugiau kaip 50 metų, ir ieÅ¡kovas pripažino jÄ kaip Å¡io buto nuomininkę. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pripažįsta aplinkybę, jog po močiutės Z. L. Z. mirties jos anÅ«kas atsakovas T. Z. gyveno ginčo bute, ieÅ¡kovo atstovai matė, kad atsakovai remontuoja ginčo butÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ginčo bute atsakovas T.

Z. gyveno su Z. L. Z. nuo pat vaikystės, buvo jos prižiÅ«rimas, su ja vedė bendrÄ Å«kį, gyvendamas ginčo bute lankė mokyklÄ ir jÄ baigė, iÅ¡ ten iÅ¡vyko tarnauti į kariuomenę, grįžęs iÅ¡ jos vėl apsigyveno ginčo bute ir ten gyvena iki Å¡iol, už butÄ moka visus jam skaičiuojamus mokesčius. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai V. B., A. D. patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas T.

Z. ginčo bute apsigyveno bÅ«damas nepilnametis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai remontavo ginčo butÄ , dėl to ginčas buvo spręstas administracinėje komisijoje, kuri pažeidimų nenustatė.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas T. Z. ginčo gyvenamojoje patalpoje apsigyveno dar bÅ«damas nepilnametis, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, sprendė, jog ginčo santykiams taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Nurodė, kad pagal 1964 m. CK 330 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas.

Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybės, jog atsakovas T. Z. (nuomininko vaikaitis) apsigyveno su nuomininku jo sutikimu, kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, pakanka tam, kad atsakovas bÅ«tų pripažintas nuomininko Å¡eimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). RaÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas T.

Z. mažiausiai 18 metų (1998 metais oficialiame dokumente jis nurodytas kaip gyvenantis ginčo bute) pragyveno ginčo bute ir iki Z. L. Z. mirties, juos siejo asmeniniai ir turtiniai interesai, bendras Å«kis, todėl jis laikytinas Z. L. Z. Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalis, CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas T. Z., gyvendamas su Z. L. Z. ginčo bute daugiau kaip 18 metų, įgijo pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nario teisinį statusÄ ir tokias pat teises kaip pradinis nuomininkas, todėl jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo įgytos civilinės teisės bei pareigos iÅ¡liks ateityje.

Teismas pripažino, kad tarp ieškovo, Z. L. Z. ir atsakovo T. Z. susiklostė faktiniai nuomos santykiai.   Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieškovas KTU prašo:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti;

2) įpareigoti atsakovÄ T. Z. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kartu su visais jam ir jo artimiems asmenims priklausančiais daiktais ir perduoti raktus ieÅ¡kovo III rÅ«mų valdytojai;

3) atsakovui T. Z., iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neiÅ¡krausčius daiktų ir visiÅ¡kai neatlaisvinus patalpų bei neperdavus raktų, suteikti teisę ieÅ¡kovui pačiam iÅ¡kraustyti visus patalpoje esančius daiktus, padedant juos pasaugai, taip susigrÄ Å¾inant ieÅ¡kovui turto patikėjimo teise valdomas patalpas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytÄ valstybės turto valdytojų teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas Kauno technologijos universiteto vykdomojo direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu suteikė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kauno technologijos universiteto studentų organizacijai „Akademinio mokslo pažinimo klubas“, įpareigodamas jÄ prižiÅ«rėti ir saugoti suteiktas patalpas. IeÅ¡kovo teigimu, teismas visiÅ¡kai nevertino, ar ginčo patalpos yra reikalingos ieÅ¡kovui vykdyti jo statute numatytÄ visuomeninę veiklÄ . Nurodė, kad atsakovai yra savavaliÅ¡kai (be nuomos sutarties) užėmę ginčo patalpÄ , todėl privalo bÅ«ti iÅ¡keldinti.Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad tarp Z.

L. Z. ir ieškovo susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad ieškovas niekada nepripažino Z. L. Z. kaip teisėtos buto nuomininkės. Ieškovo teigimu, tarp jo ir Z. L. Z. niekada nebuvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, nors ieškovas 2003 metais siūlė Z. L. Z. sudaryti gyvenamosios nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta dėl Z. L. Z. kaltės. Nurodė, kad ieškovas su Z. L. Z. niekada nebuvo susitaręs dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir ji nuomos mokesčio nemokėjo.

Pažymėjo, kad tiek 1964 m. CK, tiek dabar galiojantis CK numato nuomos mokestį kaip esminę nuomos sutarties sÄ lygÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl visų esminių sÄ lygų. IeÅ¡kovo teigimu, jis siÅ«lė Z. L. Z. sudaryti nuomos sutartį, kad galėtų imti nuomos mokestį, tačiau ji atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį. Teismas netaikė teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir Z. L. Z. atsiradimo metu galiojusių materialinės teisės normų.

Nurodė, kad pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir sudaryti nuomos sutartį buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas orderis (1964 m. CK 318 straipsnis, 1982 m. Butų kodekso 49 straipsnis). Pažymėjo, kad Z. L. Z. orderis nebuvo išduotas. Atkreipė dėmesį, kad 1991 m. gruodžio 10 d. pareiškime dėl buto pardavimo Z. L. Z. nenurodė nuomos pagrindo. Kauno apygardos teismas 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatavo, kad Z. L. Z. nurodė, jog ginčo butas jai suteiktas Kauno politechnikos instituto rektoriaus M.

M. 1982 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ginčo butu Z. L. Z. naudojosi be teisinio pagrindo.Teismas nepagrįstai Z. L. Z. bandymÄ apgaulės bÅ«du privatizuoti ginčo butÄ laikė faktinius nuomos santykius ir teisėtÄ gyvenimÄ bute įrodančia aplinkybe. Pažymėjo, kad Z. L. Z. 1991 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymas privatizuoti butÄ , 1992 m. rugsėjo 29 d. Kauno technologijos universiteto raÅ¡tas ir 1994 m. gegužės 30 d. sutartis nepatvirtina faktinių nuomos santykių egzistavimo.

Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje išaiškinta, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas apgaulės būdu pateikiant klaidingus duomenis. Dėl to iš neteisės negali atsirasti teisė. Pažymėjo, kad Z. L. Z., dar prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kam priklauso ginčo butas. Atkreipė dėmesį, kad Z. L. Z. bandė privatizuoti butus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno politechnikos instituto 1982 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu. Å iuo aspektu nurodė, kad Kauno apygardos teismas 1995 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog minėtas raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas įrodymu, nes neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Teismas nepagrįstai įpareigojo sudaryti neterminuotÄ nuomos sutartį su atsakovu T. Z., nes byloje neįrodyti Z. L. Z. nuomos santykiai su ieÅ¡kovu. Nurodė, kad atsakovas T. Z. ginčo butu naudojosi be teisinio pagrindo.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neginčija fakto, jog atsakovas T. Z. nuo vaikystės gyveno ginčo bute. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nepripažino aplinkybės, jog T. Z. nuo 1998 metų nepertraukiamai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, 1998 m. birželio 16 d. Kauno miesto Centrinio policijos komisariato pažyma nepatvirtina, kad T. Z. nuolat ir nepertraukiamai gyveno ginčo bute iki ir po močiutės mirties. Nurodė, kad ieškovas negali patikrinti, kas gyvena ginčo bute po Z.

L. Z. mirties, nes jis nuolat užrakintas. Pažymėjo, kad atsakovas T. Z. ginčo buto remontÄ padarė savavaliÅ¡kai be ieÅ¡kovo sutikimo. Å iuo aspektu nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl savavaliÅ¡kai vykdomo buto remonto ir teismas paskyrė nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų ir liudytojų V. B. ir A. R. parodymais. Pažymėjo, kad nurodytų asmenų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas T.

Z. bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ keitė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, t. y. nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, kad vykdė nuomininko pareigas, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas T. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad bute gyvena su sutuoktine J. T. ir nepilnamečiu sÅ«numi, tačiau vėliau teigė, kad ji nėra jo sutuoktinė ir jie kartu negyvena, o vaikas gyvena su motina. Pažymėjo, kad atsakovo T. Z. pateikta 2003 m. gegužės 20 d. darbo sutartis ir 2003 m. gegužės 20 d. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis nepatvirtina, kad jis gyveno ginčo bute, nes minėtuose dokumentuose jis pats nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir niekas Å¡ių duomenų nepatikrino.

IeÅ¡kovo teigimu, liudytojas V. B. yra senas atsakovo A. R. Z. draugas, gyvenęs pas Z. L. Z. kaip Å¡eimos narys. Pažymėjo, kad V. B. klydo duodamas parodymus, kalbėjo neužtikrintai ir teigė, jog po Z. L. Z. mirties ginčo bute nesilankė. IeÅ¡kovo vertinimu, liudytojos A. R. parodymai taip pat turi bÅ«ti vertinami kaip subjektyvÅ«s, nes jÄ sieja draugiÅ¡ki santykiai su atsakovais. Be to, Å¡i liudytoja jaučia nuoskaudÄ ieÅ¡kovui dėl anksčiau buvusio ginčo tarp jos ir ieÅ¡kovo dėl ieÅ¡kovo valdomų patalpų.

Teismo sprendimas įpareigoti ieÅ¡kovÄ sudaryti su atsakovu T. Z. neterminuotÄ nuomos sutartį prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, kad neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios savininkė yra valstybė, negali bÅ«ti sudaryta, nes tai prieÅ¡tarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniui, 15 straipsniui. Nurodė, kad ginčo butas priklauso valstybei, o patikėjimo teise valdomas ieÅ¡kovo, todėl jis yra vieÅ¡osios nuosavybės objektas ir juo gali bÅ«ti disponuojama tik vieÅ¡osios teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien CK normomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai T. Z., A. R. Z., atstovaujami advokatės R. G., praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad teismas turėjo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir netaikyti teisės normų, susijusių su gyvenamosios patalpos nuomos santykiais. Ginčo dalykas yra gyvenamosios patalpos nuoma, kurios nutraukimo klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas pagal CK XXXI skyriaus normas.

Nurodė, kad Å¡ioje byloje taikytina teisminė praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2007, 3K-3-494/2006, 3K-3-515/2008, 3K-3-646/2013.Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas T. Z. ir Z. L. Z. neturi teisių į ginčo butÄ . Pažymėjo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Z. L. Z. ginčo bute gyveno daugelį metų, laikė save buto Å¡eimininke, o atsakovas T. Z. jame nuolat gyveno nuo ankstyvos vaikystės. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog atsakovas T.

Z. gyveno ginčo bute, jį remontavo. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai apie orderio, nuomos sutarties nebuvimÄ prieÅ¡tarauja teismų praktikai. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ teismų nustatytų aplinkybių, jog atsakovas T. Z. (nuomininko vaikaitis) apsigyveno su nuomininku jo sutikimu, kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, pakanka tam, kad atsakovas bÅ«tų pripažintas nuomininko Å¡eimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo T. Z. kitÄ galimÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar duomenų, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡taravo atsakovo gyvenimui ginčo bute. Nurodė, kad ilgalaikis bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiÅ«rint, suformuoja pareigÄ spręsti tokių asmenų teisės į bÅ«stÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002). Pažymėjo, kad atsakovas T.

Z., bÅ«damas pagrindinės nuomininkės Z. L. Z. Å¡eimos nariu, įgijo tas pačias teises kaip ir pagrindinis nuomininkas. Nurodė, kad jis vykdė nuomininko pareigas ir realizavo teises, kurias jam suteikia nuomos sutartis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas KTU pateikė ieÅ¡kinį pavadinimu „dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ KTU valdomų patalpų“, tačiau prašė įpareigoti atsakovus A. R. Z., T. Z. iÅ¡kraustyti ir atlaisvinti ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Atsakovas T. Z. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ KTU sudaryti su atsakovu T. Z. raÅ¡ytinę neterminuotÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1 t., b. l. 94–96). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. IeÅ¡kovas KTU, apeliaciniu skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , nurodė argumentus, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp Å¡alių susiklostė faktiniai nuomos santykiai ir toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms disponavimÄ valstybei priklausančiu turtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiÅ¡kus savininko teisių gynimo bÅ«dus – vindikacinį ir negatorinį ieÅ¡kinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieÅ¡kiniu (CK 4.98 straipsnis).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kinio reikalavimų, nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovas KTU siekia iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ patikėjimo teise valdomų patalpų ar atlaisvinti patalpas (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant ieškinį dėl iškeldinimo (atlaisvinimo) pagrįstumo ir atsižvelgiant į priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo buto valdymo fakto teisėtumu ir ieškovo patikėjimo teisės pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1953 metų priklausė Kauno Politechnikos institutui (2 t., b. l. 7). Remiantis VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, minėtas butas nuosavybės teise nuo 1992 m. rugpjūčio 4 d. priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu perduotas Kauno technologijos universitetui (1 t., b. l. 8–9, 119–120), kuriam 2012 m. birželio 29 d. valstybės turto patikėjimo sutartimi butas perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (1 t., b. l. 10–12).

Iš byloje pateikto Kauno A. S. politechnikos instituto 1982 m. birželio 11 d. rašto nustatyta, kad pokario metais (duomenys neskelbtini) šeimai leista apsigyventi (duomenys neskelbtini) mansardoje (1 t., b. l. 103). Nors 1994 m. balandžio 25 d. Valstybinės komisijos posėdžio protokolu buvo leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį gyventojams, tarp kurių nurodyta ir Z. L. Z., (duomenys neskelbtini), tačiau 1994 m. gegužės 30 d. sudaryta ginčo buto privatizavimo sutartis Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo panaikinta (1 t., b. l. 46–47, 108–109).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste negalima daryti iÅ¡vados, jog minėtÄ butÄ Z. L. Z. valdė be ieÅ¡kovo pritarimo (leidimo), tačiau byloje bÅ«tina nustatyti, ar pagal bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ galima Z. L. Z. laikyti ginčo buto nuomininke. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (1964 m. CK 322 straipsnis, 6.579 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nesudarymas raÅ¡tu nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia. Tokiu atveju turi bÅ«ti įrodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y., kad gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteikta nuomininkui ar kad jis kitais teisėtais pagrindais įgijo nuomininko teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, ir gyvenamoji patalpa jo yra naudojama už atlyginimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Butų kodekso 49 straipsnį, remdamasis sprendimu suteikti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡duoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje (1964 m. CK 319 straipsnis). Pažymėtina, kad nuomos sutartis yra atlygintinė, sutarties galiojimo laiku nuomininkui tenka pareiga mokėti sutartÄ nuomos mokestį.

Tiek pagal 1964 m. CK 319 straipsnį, tiek pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimÄ si gyvenamosiomis patalpomis yra viena iÅ¡ esminių nuomos sutarties sÄ lygų.

Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra pagrįsta įstatymo nuostata, kad nuomininkui šios pareigos nevykdant, nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp šalių atsirado faktiniai nuomos teisiniai santykiai, nesiaiškino, ar gyvenamoji patalpa Z.

L. Z. buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, ar buvo mokamas nuomos mokestis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Z. L. Z. ar atsakovai A. R. Z., T. Z. mokėjo nuomos mokestį (CPK 178 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 319 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovų atstovė advokatė R. G. byloje pateikė ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje Å¡alys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, ir gyvenamosios patalpos perdavimo–priėmimo aktÄ .

Minėti dokumentai yra pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo KTU, uždėtas įstaigos antspaudas, tačiau sutartis Z. L. Z. nepasiraÅ¡yta (1 t., b. l. 129–132). Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. L. Z. nesudarius raÅ¡ytinės ginčo buto nuomos sutarties, atsakovams nepateikus įrodymų apie nuomos mokesčio mokėjimÄ ir nesant Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Z. L. Z. iÅ¡duoto orderio, negalima laikyti, kad tarp ieÅ¡kovo KTU ir Z. L. Z. atsirado faktiniai nuomos santykiai. Aplinkybės, kad Z. L. Z. ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai naudojosi ginčo butu, buto savininkas nereiÅ¡kė dėl to pretenzijų, nesukÅ«rė Z.

L. Z. teisės į nuomÄ , nes, kaip jau minėta, nebuvo raÅ¡ytinės nuomos sutarties ir byloje nėra įrodymų dėl nuomos mokesčio mokėjimo (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegijai Å¡ios nutarties 18 pastraipoje nustačius, kad Z. L. Z. negalima laikyti ginčo buto nuomininke, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog mirus Z. L. Z. faktiÅ¡kai tęsėsi ar atsirado nuomos santykiai su atsakovu T. Z. dėl ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomo buto. Pažymėtina, kad atsakovas T. Z. neįrodinėjo, jog po Z.

L. Z. mirties jis mokėjo nuomos mokestį ar kad tokį mokestį bÅ«tų mokėjusi Z. L. Z. (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas KTU 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡keldinimo prašė įpareigoti atsakovus A. R. Z. ir T. Z. iÅ¡kraustyti iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), visus daiktus, visiÅ¡kai atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas tik apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ T.

Z. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kartu su visais jam ir jo artimiems asmenims priklausančiais daiktais. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka dėl skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ yra labai svarbu tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, sutikslinti Å¡alių teismui teikiamus reikalavimus, kad bÅ«tų užtikrinta efektyvi ir reali galimai pažeistų civilinių teisių gynyba, tinkamai parinkta taikytina civilinės teisės norma.

Å iems tikslams pasiekti CPK reglamentuota pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje parengiamojo teismo posėdžio metu apklausia Å¡alis, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tų reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2015 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatė, kad jo metu ieÅ¡kovo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ byloje atsakovu įtraukti T.

Z.. Teismas nurodė, kad toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu ir paskyrė dar vienÄ parengiamÄ jį teismo posėdį (parengiamojo teismo posėdžio trukmė 5 min.). 2015 m. rugpjūčio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo iÅ¡spręstas tik prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimas (parengiamojo teismo posėdžio trukmė 1:42 min.). IÅ¡ 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. lapkričio 12 d. parengiamųjų teismo posėdžių garso įrašų. kurie truko atitinkamai 4:33 min. ir 4:37 min., nustatyta, kad teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu sprendė tik Å¡alių praÅ¡ymus dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo ir iÅ¡reikalavimo.

Pažymėtina, kad teismas keturių parengiamųjų teismo posėdžiu metu ne tik neapklausė bylos šalių, bet ir visiškai nesiaiškino ginčo esmės, ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštų reikalavimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinys yra pareikštas dėl iškeldinimo (atlaisvinimo), tačiau nei pradiniu 2015 m. balandžio 7 d. ieškiniu, nei 2015 m. birželio 15 d. patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškė reikalavimo dėl ieškovų iškeldinimo iš ginčo buto.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, kad ieÅ¡kovo galimai pažeistos teisės bÅ«tų ginamos efektyviai, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, jog taip siekia susigrÄ Å¾inti patikėjimo teise valdomas patalpas (CK 1.138 straipsnis, CPK 115 straipsnis, CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo T. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinio, pažymi, kad tik visapusiÅ¡kai įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡keldinimo ir nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl nuomos sutarties sudarymo, galima spręsti dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – įpareigoti sudaryti neterminuotÄ nuomos sutartį.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, bÅ«tina įvertinti, ar toks reikalavimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-503/2011, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimÄ ). Be to, minėto įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomÄ mokami nuompinigiai. Pažymėtina, kad valstybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali bÅ«ti perduotas tik nurodyto įstatymo 14 straipsnyje iÅ¡vardintiems subjektams Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad pagal 2012 m. birželio 29 d. valstybės turto patikėjimo sutarties 5.2.12. punktÄ , patikėtinis (ieÅ¡kovas) turi teisę jam perduotÄ valstybės turtÄ iÅ¡nuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims, jeigu tai bÅ«tina valstybinės aukÅ¡tosios mokyklos veiklai užtikrinti (1 t., b. l. 10–12). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, galutinai nesiaiÅ¡kino ginčo esmės ir suformuluotų ieÅ¡kinio reikalavimų, nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo patikėjimo teisės pažeidimu.

Teismui nenustačius Å¡ių esminių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai betarpiÅ¡kai yra susiję, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui visa apimtimi nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo bÅ«ti atlikti pirmosios instancijos teisme, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai bÅ«tų apribota konstitucinė Å¡alies teisė į vienÄ teisminę instancijÄ â€“ apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ , visų pirma turi bÅ«ti galutinai sutikslinta, ko reikalauja ieÅ¡kovas, t. y. ar ieÅ¡kovas siekia iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ patikėjimo teise valdomų patalpų ar tik atlaisvinti patalpas nuo jame esančių daiktų ir iÅ¡spręstas Å¡io ieÅ¡kinio pagrįstumas (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui galutinai suformulavus (patikslinus) ieÅ¡kinio reikalavimus, bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, ar ginčo butas teisėtai buvo suteiktas Z. L. Z., taip pat aplinkybes dėl nuomos mokesčio mokėjimo, raÅ¡ytinės nuomos sutarties sudarymo. PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nespręstinas, nes bylinėjimosi iÅ¡laidos bus paskirstytos iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                 Diana Labokaitė                ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                                       Mindaugas Å imonis                                                                                                                Â