c832f444-e996-4cbd-80d8-74658b41b066 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas Nr. TS-82-893/2021 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo.

Teismas n u s t a t ė : D. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į paskirtÄ bausmę įskaitant kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 d. gruodžio 10 d. 2016 m. spalio 14 d.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė D. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio. Komisija 2021 m. spalio 08 d. nutarimu Nr. 59-163 nutarė netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pateikiant rekomendacijÄ nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ . Komisija skundžiamÄ nutarimÄ motyvavo tuo, kad atsižvelgtina į nuteistojo vidutinę pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ ir vidutinę smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo tikimybę, kuri, esant destabilizuojantiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip frustruojantys įvykiai, emocijų valdymo sunkumai, apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena, yra galimos smurtinio elgesio raiÅ¡kos didėjimo tendencijos.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis D. Z. pateikė skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisijos nutarimo, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, paskiriant teismo parinktus įsipareigojimus. Nuteistojo manymu, Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skundas motyvuojamas tuo, kad pasartojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukÅ¡tos iki vidutinės, nes skyrė daug laiko savianalizei ir saviugdai, taip pat aktyviai dalyvavo intervencinėse programose, mokosi ir dirba pagal individualiÄ veiklÄ , vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ , prisiima atsakomybę dėl turimų problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti.

Skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pažangÄ jÄ mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. IÅ¡ teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. Z. teistas kelis kartus. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosiomis grupės sÄ lygomis, (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis laisvės atėmimo metu dirba ir mokosi, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dalyvauti individualioje psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rinkos analizė“, tačiau motyvacija valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius įsitraukiant į individualų resocializacijos procesÄ iÅ¡lieka nepakankama. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pastarasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį skatintas tik vienÄ kartÄ , baustas trylika kartų, tai rodo, kad nuteistojo nuostatos į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir apribojimus iÅ¡liko dviprasmiÅ¡kos.

Ä®vertinus socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ , matyti, kad D. Z. pirmÄ kartÄ teistas 15 metų amžiaus, praeityje buvo linkęs vadovautis nusikalstamumÄ palaikančiomis nuostatomis, pasižymėjo impulsyviu elgesiu. BÅ«nant laisvėje dirbo nelegalius darbus, tai buvo jo pragyvenimo Å¡altinis, pajamos nebuvo stabilios, pinigų pragyvenimui trÅ«kdavo. Nuteistojo laisvalaikis bÅ«nant laisvėje nebuvo pozityvus, laisvalaikį leisdavo su draugais, kartais vartodavo alkoholį, taip pat, pažymima, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose kartÄ atsisakė pasitikrinti testu dėl narkotinių medžiagų vartojimo, be to, bÅ«damas pataisos namuose, dėl alkoholio vartojimo buvo baustas tris kartus, du kartus buvo atsisakęs tikrintis blaivumÄ , motyvuodamas tuo, kad nenorėjo.

Asmuo nemano, jog turi didelę alkoholio vartojimo problemÄ , kuri gali bÅ«ti siejama su asocialaus gyvenimo bÅ«do bei elgesio raiÅ¡ka, pastarasis priklausomybę neigia, tačiau dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, skirtuose mažinti alkoholio vartojimÄ , po kurių jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus iÅ¡liko minimali. Nuteistasis geba kritiÅ¡kai vertinti nusikaltimus, supranta bÅ«tinybę laikytis įstatymų, tačiau kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų nėra labai gilus.

Pastarasis laikėsi kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų, praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis lygtinio paleidimo sÄ lygas pažeidė, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nesilaikė nustatytų elgesio normų bei reikalavimų – jam buvo skirta trylika drausminių nuobaudų. Nors nuteistasis reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti visuomenės nariu, turėti legalų darbÄ , akcentuoja Å¡eimos svarbÄ , tačiau elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir lanksčiau reaguoti socialinėse situacijose.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko ryÅ¡ius su Å¡eima, yra reikÅ¡mingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų taikymÄ . Å iuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesÄ , kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuriÄ , įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Å iuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarÄ jį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus D.

Z. lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobÅ«dis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryÅ¡iai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus D. Z. iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, bÅ«damas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo D.

Z. skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, n u t a r i a : D. Z. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Dainius Grizickas