c832c8f3-b5bd-4552-9ddb-2139f73c9fdd · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

NrCivilinė byla Nr. 2-2-187/2017 Proceso Nr. 2-47-3-02110-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4.8; 3.2.3.1; 3.2.6.5.            TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 1 d.Telšiai              Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, Inai Visockienei, Mortai Srėbaliūtei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Atui Moliui,atsakovui R.

M., jo atstovams advokatams Irenai Sinkevičienei, Algirdui JuÅ¡kai,trečiajam asmeniui notarei Loretai Beresnevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui TelÅ¡ių rajono 4-ojo notaro biuro notarei Loretai Beresnevičienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs pateiktus įrodymus, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t. 1-6 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 1.89 str. 1 d., 5.16 str. 2 d., praÅ¡o pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. 2011 m. spalio 13 d. testamentÄ , notarinio reg. Nr. 5767, patvirtintÄ TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas R. M. yra jos brolis. Jos ir atsakovo mama, V. M., mirė 2014 m. rugsėjo 21 d. 2014 m. rugsėjo 23 d. po gedulingų pietų grįžus į mirusios mamos namus, esančius TelÅ¡iuose, S. N. g. 19, konfliktuodama su iÅ¡gėrusiu broliu R.

M., rado 2011 m. spalio 13 d., 17.30 val. testamentÄ , patvirtintÄ TelÅ¡ių r. 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, notarinio registro Nr. 5767, kuriuo, jų mama, V. M. visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, kuris priklausys jos mirties dienÄ , ji palieka sÅ«nui R. M.. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2011 metų laikotarpyje motina, V. M. savo valia negalėjo suraÅ¡yti ar pasiraÅ¡yti testamento, kadangi ji buvo 87 metų amžiaus ir dėl ligos – nepatikslintos demencijos, bei kitų persirgtų ligų, negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir suvokti jų pasekmes.

Nuo 2010 metų, V. M. pradėjo vartoti gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, kas galėjo tik pabloginti jos pažintinę (protinę) veiklÄ ir veiksmų reikÅ¡mės suvokimÄ , nes bÅ«tent nuo 2010 metų motina sakydavo, kad jÄ lanko angelai, nes juos pasiuntė jÄ saugoti kunigėlis. Be to ji nepažino atvykusio aplankyti anÅ«ko A. N., o namuose dėl saugumo buvo nuimtos rankenėlės nuo dujinės viryklės, nes buvo atvejų, kad palikdavo atsuktas dujas. Tuo metu motina vartojo slopinančius, migdančius vaistus, kad naktimis nesidaužytų su metaliniais puodeliais, o prie jos lovos buvo tik metaliniai puodeliai, nes kitus iÅ¡ karto sudaužydavo.

Visi paminėti požymiai rodo, kad V. M. sveikata buvo labai pablogėjusi, kalba jos buvo neriÅ¡li, be turinio, neprisimindavo kÄ pasakydavo, visiÅ¡kai nesuvokdavo savo veiksmų esmės ir jų nevaldydavo. Å iom aplinkybėm pagrįsti pateikė V. M. ligos istorijos dalies iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad 2011 m. sausio 28 d. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre atlikto protinės bÅ«klės trumpo tyrimo rezultatai parodė, kad V. M. nustatytas sunkus kognityvinis sutrikimas, nepatikslinta demencija. Mano, kad esant nustatytom tokiom diagnozėm, V.

M., testamento sudarymo dienai 2011 m. spalio 13 d., negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad sudarant testamentÄ nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia, todėl 2011 m. spalio 13 d. testamentas, patvirtintas TelÅ¡ių r. 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, notarinio registro Nr. 5767, pripažintinas negaliojančiu.Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mama V. M. nuo 2007 m. sirgo 4 klasės Å¡irdies hipertenzija, inkstų nepakankamumu, vartojo vistus.

Psichinėm ligom nesirgo. 2011 m. mamai reikėjo pratęsti neįgalumÄ , reikėjo lankytis ir pas psichiatrÄ . Sesuo, kuri studijavo medicinÄ , paruošė mamÄ kaip elgtis, liepė klaidingai atsakinėti, kad bÅ«tų pratęstas neįgalumas. Dėl to ir buvo nustatyta demencija. IeÅ¡kovė tėvus lankė retai, o po jos apsilankymų dingdavo vertingi daiktai. 1996 m. po tėvo laidotuvių, prie kurių ieÅ¡kovė neprisidėjo, jai atidavė tėvo automobilį IŽ-Kombi, naujus variklį ir greičių dėžę, ieÅ¡kovės sÅ«nui Audriui atidavė savo automobilį O.

A.. Po to A. N. močiutę aplankė tik 2013 m., todėl ji jo nepažino. Metalinis puodelis buvo padėtas prie mamos, kad ji galėtų prisiÅ¡aukti jį, nes jis gyveno antrame aukÅ¡te. Tėvai ieÅ¡kovei nieko nepaliko, nes bÅ«dami gyvi jai jos dalį atidavė, nuomojo butus kai mokėsi, davė pilnÄ iÅ¡laikymÄ , be to per tėvo laidotuves iÅ¡ mamos sugebėjo gauti 500 Lt, nors jos vyrui jau buvo davęs 1940 Lt. Po mamos laidotuvių dingo ne tik mamos auksiniai papuoÅ¡alai, bet ir jo. Jis visÄ laikÄ rÅ«pinosi tėvais, juos slaugė, nuo 2007 m. slaugė mamÄ dėl ko teko atsisakyti darbo, buvo paskirtas rÅ«pintoju, samdė socialinę darbuotojÄ .

Ginčo namas nebuvo ir nėra pilnai įrengtas, norėdamas palengvinti mamos gyvenimÄ , atliko namo remonto darbų už 40000 Lt.Trečiasis asmuo TelÅ¡ių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta Beresnevičienė atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t. 35-36 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad V. M. 2011-10-13 kreipėsi į TelÅ¡ių rajono 4-Ä jį notarų biurÄ kartu su žodiniu praÅ¡ymu, kad nori visÄ savo turtÄ po savo mirties palikti sÅ«nui R. M.. PrieÅ¡ tvirtindama testamentÄ ji bendravo su V.

M., įsitikino, kad ji yra veiksni, suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. TestamentÄ ji sudarė laisva valia, be prievartos ir be suklydimo. Testamento pasiraÅ¡ymo metu nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų, nes ji kalbėjo riÅ¡liai, logiÅ¡kai, suprato užduodamus klausimus, teisingai į juos atsakė, todėl nekilo jokių abejonių dėl testatorė veiksnumo. Taip pat prieÅ¡ tvirtinant oficialųjį testamentÄ patikrino Lietuvos notarų rÅ«mų neveiksnių asmenų registrÄ ir Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ , kuriuose V.

M. nebuvo įraÅ¡yta. Be to iÅ¡ jos paraÅ¡o matyti, kad testatorė savo ranka įrašė vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä , kas patvirtina, kad ji buvo orientuota ir raÅ¡tinga.IeÅ¡kovė R. N. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad bendravimas su broliu buvo visada normalus, o pasikeitė po tėvo mirties. Mirus tėvui, mamÄ lankydavo dažnai. Mama skųsdavosi, kad atsakovas geria, niekur nedirba, praÅ¡o iÅ¡ jos pinigų, apleido namus, daržus. Mama gaudavo gerÄ pensijÄ , todėl jos pagalbos neprašė, tik praÅ¡ydavo, kad jai numirus, nepalikti atsakovo vieno, paremti pinigais. 2010 m. nuvykus aplankyti mamos, ji pamatė pas R., kuris susiruošė į parduotuvę nupirkti butelį, mamos piniginę.

Ji žinojo, kad pinigus valdo mama, ir duoda atsakovui, kai reikia ko nupirkti. Paklausus mamos kaip čia yra, mama jos klausimo nesuprato ir nieko neatsakė. Susėdus prie stalo, mama mažai valgė, nieko neklausinėjo, nebendravo, tik sėdėdama snÅ«duriavo. Paguldžius ji numiega ir pabudusi klausia, ar jai duos kas valgyti, nes dar nieko nevalgė. Tada suprato, kad reikalai prasti. Brolis buvo įrengęs tualetÄ mamai, ir sakė, kad mama daro ne į tualetÄ , o Å¡alia. IÅ¡ viso to matėsi, kad mama serga.

Vaistų nuo tos ligos nėra, buvo tik nuo Å¡irdies, bronchito ir jau mama pati nepasiimdavo ir nežinojo kas jai darosi. Nesupranta liudytojų parodymų. Liudytojas D., kuris buvo tik atsakovo bonkos draugas ir neaiÅ¡ku, kÄ mama galėjusi kalbėtis su juo. Liudytoja gydytoja Å ., paliudijo, kad bendraujant su mama nematė nieko keisto, mama buvo adekvati supančiai aplinkai ir jÄ gydė nuo Å¡irdies ligų, bronchito, nugaros skausmų ir kt. Tačiau ligos istorijoje paraÅ¡yta, kad nuo 2009 m. mamai diagnozuota lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija, be to mamai atliktas psichiatrinis testas, žinojo jo iÅ¡vadas, atlikta galvos smegenų tomografija, nuo 2010 m. iÅ¡raÅ¡yti vaistai priklausantis antipsichozinei vaistų grupei, tačiau apie tai neužsiminė.

Nesupranta, kaip notarė galėjo nepastebėti, kad mama serga demencija ir nesupranta testamento turinio. Ekspertizės aktas patvirtino, kad mamai nustatyti demencijÄ duomenų pakako ir nustatė, kad pasiraÅ¡ant testamentÄ mama negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Mama nuo pat tėčio mirties klausdavo kas bus su broliu po jos mirties, apie testamentÄ kalbos nebuvo. 2010-2011 m. atvažiuodavo aplankyti mamos važiuojant iÅ¡ Palangos, sutvarkydavo tėvo kapÄ , bet mama anÅ«kų neatpažindavo. Jau 2010 m. buvo metaliniai indai, nes ji trankydavo, buvo slepiami nuo jos degtukai.

Mama sakydavo jÄ lanko angelas. Mama rÅ«pinosi kiek galėjo, mamos sveikata domėjosi per R., kaip medikė žinojo, kad vaistų nėra. Pati rÅ«pintis mama negalėjo, nes gyvena Kaune, mama nesutiko iÅ¡sikelti iÅ¡ TelÅ¡ių. Žmogų prižiÅ«rėti mamÄ nusamdė brolis. ParaÅ¡as ant testamento yra toks, kokiu pasiraÅ¡ydavo labai senai, kai nesirgo, dabar paraÅ¡as buvo kitoks.Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodė, kad baigęs mokslus Kaune nusprendė grįžti į TelÅ¡ius, kad galėtų rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti tėvus.

Jis iki 2005 m. turėjo įmonę ir jai vadovavo, pinigų turėjo. JÄ uždarė 2005 m. ir dabar dar pragyvena iÅ¡ turėtų lėšų. Tėvais rÅ«pinosi, juos vežiojo pas gydytojus, abu palaidojo ir pastatė paminklÄ iÅ¡ savo lėšų. Mamos pensija viena yra Swedbank banke nepaliesta. Mamai pensijÄ atneÅ¡davo į namus ir net mirties mėnesį ji pati pasirašė. Jis yra bedarbis, pragyvena iÅ¡ savo lėšų, ir jam mamos pinigų nereikėjo. MamÄ slaugė 7 metus, nenorėjo iÅ¡vežti į Varnius.

Liudytojų galėjo atsivesti ir daugiau, bet manė, kad tegul paliudija profesionalai. Jis pats apdovanotas eile medalių, turi padėkos raÅ¡tų. Buronilį mama vartojo, tik kai gulėjo ligoninėje, gydytoja Å . jo iÅ¡raÅ¡yti neturėjo teisės. DezepamÄ davė vienÄ kartÄ , nes mama nepernešė. Už visas pensijas mama pasiraÅ¡ydavo pati ir turėjo pas save piniginėje ir kai nuspręsdavo kartu kÄ pirkti duodavo pinigus. IeÅ¡kovė pas mamÄ atvažiuodavo vienÄ du kartus per metus. Ir skambučiai bÅ«davo ne kas antrÄ dienÄ , o kas dvi savaites.

Visas laidojimo iÅ¡laidas dengė jis iÅ¡ savo lėšų, tik aptarė su ieÅ¡kove kÄ pirks, kaip laidos. Tėvai palaidoti vienoje kapavietėje TelÅ¡ių naujose kapinėse. Lanko kokius tris kartus per metus. Trečiasis asmuo TelÅ¡ių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta Beresnevičienė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodė, kad jau praėjo Å¡eÅ¡i metai, todėl gali paaiÅ¡kinti tik kaip sudaro testamentus. Tos taisyklės taikomos kiekvienam tvirtinamam testamentui, todėl iÅ¡skirti konkrečiai vieno ar kito testamento negali.

Be to testatorės ji nepažįstanti ir jÄ iÅ¡skirti iÅ¡ kitų testatorių jai sunku. Matomai dar prieÅ¡ 2011-10-13 buvo pasikreipęs sÅ«nus su praÅ¡ymu, kad mama V. M. nori suraÅ¡yti testamentÄ , todėl ji vyko pas testatorę į namus TelÅ¡iuose, S. N. g.

19. Tuo metu jÄ nuveždavo sutuoktinis savo transportu ir laukdavo jos automobilyje. Įėjusi į vidų apklausė VeronikÄ , sÅ«nus buvo kitame kambaryje. Kadangi testamentas buvo patvirtintas, vadinasi ji atsakė į visus klausimus. Klausiama elementarių dalykų: vardo, pavardės, kada gimusi, kiek turi vaikų, vaikų vardų, pavardžių, kur gyvena. AiÅ¡ku paties testamento nesuraÅ¡o, bet pasako, kad nori turtÄ palikti sÅ«nui. Patikrinamas veiksnumas registrų duomenų bazėse, įrašų kad neveiksni nebuvo, todėl testamentas buvo patvirtintas.

Po Veronikos apklausimo, toliau kartu dalyvavo ir sÅ«nus. Ir minčių, kad pasirašė ne ji negali bÅ«ti. Ji pati gražiai pasirašė, ir pasirašė gan raÅ¡tingai, aiÅ¡kiai, ir nekilo klausimų, kad ji nesupranta kÄ daro. Su ekspertizės aktu susipažinusi, jo komentuoti negali. Ji buvo tÄ dienÄ pas tÄ moterį, įsitikino jos veiksnumu ir patvirtino testamentÄ . Tuo metu su testatore bendravo, tuo metu nei ekspertas, nei kitas žmogus nedalyvavo. Medicininio iÅ¡silavinimo neturi, bet bendraujant kaip teisininkei su žmogumi, jokių klausimų nekilo.

PrieÅ¡ vykstant pas jÄ buvo atvykęs sÅ«nus ir pasako ko testatorė nori ir bÅ«na paruoÅ¡ta, ir jei nuvykus atsako į klausimus, viskas bÅ«na gerai, testamentas patvirtinamas. Visada užduodami klausimai testatorei ir jei kas pataisoma, tai ji patikslino, kas ne taip buvo. Testamentai tikrai pasirašė ji, jei ji nebÅ«tų galėjusi pasiraÅ¡yti, turėtų dalyvauti dar du liudytojai, kurie pasiraÅ¡ytų už jÄ . Liudytoja D. Å . 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji yra Å¡eimos gydytojÄ ir gydė V.

M.. V. M. turėjo slaugÄ , todėl buvo kiekvienÄ mėnesį sekama, todėl gerai jÄ prisimena. V. M. buvo sunki ligonė, gulėdavo. Ä® psichiatrinę pusę ji nesikiÅ¡o, nes tai žiÅ«ri psichiatras. V. M. buvo nustatyta koronarinė Å¡irdies liga, 3-4 klasės Å¡irdies nepakankamumas, hipertenzinė Å¡irdies liga, aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, stuburo osteochondrozė ir kelių bei sÄ narių artrozė. Skųsdavosi stuburo, sÄ narių skausmais, galvos svaigimu, pragulų nebuvo. Nuvažiavus jÄ ligonė atpažindavo, susiÅ¡nekėdavo, jokių nusiÅ¡nekėjimų nebuvo.

Mėgo pasiÅ¡nekėti, sakydavo, kad jÄ Rimgaudėlis gerai prižiÅ«ri ir viskÄ paliks jam, pykdavo ant dukters, kad neatvažiuoja. Ji buvo prižiÅ«rėta, o vaistai pagrinde buvo nuo skausmo ir spaudimo. 2011-02-02 kortelėje įraÅ¡as dėl demencijos, gauna informacijÄ ir turi įtraukti, bet to jau reikia klausti psichiatrų. Senatvinė demencija – tai vystosi smegenų atrofija, ir tai gali bÅ«ti kiekvienam senesniam žmogui. PasireiÅ¡kia tuo, kad kartais užmirÅ¡ta kÄ nors. V. M. skundėsi galvos svaigimu, skausmais, miego sutrikimu, todėl ir pasiuntė pas psichiatrus, diagnozę nurodant su klaustuku.

Jau vien dėl amžiaus reikia siųsti konsultacijai, be to slaugai nustatyti reikia diagnozės. Ji 2011 m. gulėjo skyriuje – iÅ¡eminis insultas, smegenų atrofijos požymiai. Å ios diagnozės galėjo įtakoti psichinę bÅ«klę. Ji pati galėjo pasakyti kuom skundžiasi ir visada pasakydavo kÄ skaudÄ . Buronilis skiriamas nuo senatvinės demencijos. Dėl miego skyrė tezopamÄ . Jokių nukrypimų nepastebėjo, pastebėjusi bÅ«tų siuntusi pas psichiatrus, o dabar siuntimus davė, nes reikėjo medicininei komisijai.

Jei nebÅ«tų reikėję komisijai, pas psichiatrus nebÅ«tų siuntusi, nes pati jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Buronilis padaro žmogų kaip Å¡altienÄ ir ji neskyrė. 2011 m. nepastebėjusi jokių ligonės nusiÅ¡nekėjimų. 2011 m. spalio mėnesį ji suprato kur gyvena, su kuom, ir nebuvo tokio laikotarpio, kad ji to nesuvoktų. Dukros niekada nėra radusi pas ligonę. Ji pati visada pasakydavo kÄ skaudÄ , daugiau buvo fizinė negalia, o dėl kitko reikia klausti psichiatro. Ant dukros pykdavo, kad neatvažiuoja, sÅ«nus vyras turi jÄ apiplauti.

Buvo padėtas prie jos metalinis puodas tualetui, vėliau iÅ¡rašė kėdę. Dukra buvo vienÄ kartÄ ir prašė siųsti patikrinti bendrÄ bÅ«klę.Liudytoja S. S., psichikos centro psichiatrė, 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad pas jÄ V. M. buvo vienÄ kartÄ , buvo pasitikrinti atmintį. Buvo padarytas testas pas psichologę ir po to pas jÄ . Atnešė psichologinį iÅ¡tyrimÄ , pagal kÄ nustato senatvinės demencijos lygį, nustatyti 9 balai, tai sunkus pažinimo sutrikimas.

Pas psichologę ji buvo dezorentuota, galėjo pasakyti tik kad yra žiema, nežinojo, kokiam mieste, kokioje įstaigoje yra, tai suvokimas buvo sutrikęs, vertinant kognityvines funkcijas – orientacijÄ , dėmesį. IÅ¡ apraÅ¡o matyti, kad skundėsi jog 4 metus sutrikusi atmintis, sunkiai paeina, nurodė, kad gyvena su sÅ«numi, savimi sunkiai pasirÅ«pina, iÅ¡sakė santykių kliedesius, pasakojo, kad apvagiama, dingsta daiktai, bet tai pirminė apžiÅ«ra. Jei mato, kad reikalingas gydymas, sako artimiesiems, bet Å¡iuo atveju, tai nepagydoma.

Ji senas žmogus, senatviniai sutrikimai, tai dažniausiai bÅ«na dėl kraujotakos smegenų sutrikimų ir tai gydo Å¡eimos gydytojas, skiria plečiančius vaistus. Jie gydo, kai žmogus pasidaro neramus, agresyvus, gydomi simptomai. Jai gydymo neskyrė, nes ji rami. BÅ«na atvejų, kai žmogus norėdamas gauti invalidumÄ sumeluoja. Duomenų jai nustatyti demencijÄ užteko. Sergant demencija žmogus nėra Å¡altiena. Tai vienos dienos iÅ¡tyrimas ir kiekvienÄ dienÄ bÅ«sena gali kisti. Ir negalima teigti, kad ji visiÅ¡kai nesiorentavo ar nesuprato.

Pavartojus vaistus bÅ«sena gali pagerėti. BÅ«senos gali keistis. Ji galėjo pažinti savo artimuosius, suvokti kas ja rÅ«pinasi. Tokio amžiaus žmonėms daug kam galima nustatyti demencijÄ . Demencija vertinama pagal pateiktÄ testÄ , kuris atliekamas psichologo kabinete ir svetima aplinka gali turėti įtakos. Ar ji galėjo atsiminti kelių eilučių tekstÄ , negali pasakyti. Ligonė buvo su sÅ«numi, skundus dėl sveikatos iÅ¡sakė ji pati.Liudytoja D. M., medicinos psichologė, 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad V.

M. buvo atsiųsta Å¡eimos gydytojos pas psichiatrus, o psichiatrai pas juos, protinės bÅ«senos įvertinimui, standartinis tyrimas atliekamas dėl tam tikrų ligų. Psichologas tik vertina, o psichiatras nustato diagnozę. Buvo atliktas standartinis tyrimas. Bendravo tik su ligone. Buvo adekvati, rami, darė kas praÅ¡oma, nes nėra jokių prierašų. Bet kokiu atveju ji buvo streso bÅ«senoje, nes buvo pirmÄ kartÄ . Laiko orientacija yra teste spausdinimo klaida, nes yra 5 klausimai. Daugiau kartų atvyksta ligos atvejais, kai skiriamas gydymas.

Å iuo atveju ji buvo atvykusi tik dėl slaugos. Daugiau nebuvo atvykusi, nes gydymo nereikėjo. Dėl kÅ«niÅ¡kų ligų gydė Å¡eimos gydytoja.Liudytoja I. Ž. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji esanti slaugytoja. R. M. pažįsta, nes vykdavo pas V. M., slaugė jÄ daug metų, tiksliai nuo kada nepamena. Senutė buvo tvarkinga, suÅ¡ukuota. Močiutė girdavo sÅ«nų, nes jÄ prižiÅ«ri, nors sakydavo, kad jai nepatogu, kad vyriÅ¡kis turi jÄ prausti. Nepastebėjo, kad ji kada nors nusikalbėtų, buvo labai geranoriÅ¡ka.

Daugiausia kalbėjo apie sÅ«nų, apie dukrÄ mažai, tik, kad neatvažiuoja. Bendravimas su ja vyko normaliai, pasikalbėdavo su ja, su sÅ«num maitinimo, priežiÅ«ros klausimais. VienÄ kartÄ , datos neatsimena, bet senutė sakiusi, kad sÅ«nus jÄ gerai prižiÅ«ri, todėl visÄ turtÄ paliks sÅ«nui. Ji suprasdavo kas jai buvo sakoma dėl sveikatos ar higienos klausimų. Nei karto nepastebėjo, kad senutė nusiÅ¡nekėtų ar nenorėtų bendrauti. Ji iki pat mirties buvo vienodai mÄ stanti, supratinga.

Kurį laikÄ jÄ nuvesdavo sÅ«nus į tualetÄ , paskutiniais metais jau gulėjo lovoje, tiksliai datos pasakyti negali. Jai iÅ¡vykimas iÅ¡ namų galėjo bÅ«ti stresas, sukylantis spaudimas. Pas jÄ Å¡eimos gydytoja atvykdavo į namus. Jei reikia psichiatrai atvyksta į namus. Kai ji bÅ«davo, sÅ«nus visada bÅ«davo kitame kambaryje ir praÅ¡ymų sÅ«nui nėra girdėjusi. Indai bÅ«davo normalÅ«s, keramikiniai. Ne visada R. žinodavo kada atvyks, girto nėra tekę rasti. Liudytoja V. Å . 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji esanti socialinė darbuotoja, buvo priskirta dienos slauga V.

M., nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, du kartus per savaitę. Priskirta asmens higiena, maudydavo kartu su sÅ«num. Padėdavo tvarkytis. Surado nagų specialistÄ . Senutė bendraudavo, sakydavo, kad labai laukia, jÄ atpažindavo, vadino sesute. Ant sÅ«naus sakydavo angelas, saulė, taip jį vadino dėl to, kad ja rÅ«pinasi labai. Ant dukters sakė, kad norėjo atimti auksinius auskarus. Apie turtÄ kam paliks nekalbėjo. Visada ko paklausi atsakydavo, pažindavo. Sakė, kad dukra gyvena toli Kaune, neatvažiuoja.

Paslaugas apmokėdavo sÅ«nus, suprato, kad pas juos viskas bendrai. BÅ«davo ir kartu ir viena su ligone. Ji suprasdavo viskÄ , pasakydavo ko reikia. Ji suprasdavo viskÄ , susivokdavo kur yra, laukdavo pavasario.Liudytoja V. V. K. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad V. M. buvo jos brolienė. Pas jÄ dažnai nueidavo, pasikalbėdavusios apie viskÄ , vaikus, ligas. VisÄ laikÄ jÄ prižiÅ«rėjo sÅ«nus, viskÄ tvarkė, skalbė ir darė valgyti. V. M. sakydavo, kad jÄ sÅ«nus gerai prižiÅ«ri, džiaugėsi juo.

Per V. M. vyro laidotuves V. M. dukrai davė 500 Lt karstui, bet karstÄ nupirko sÅ«nus, o pinigus pasiliko duktė. V. M. visada sakydavo, kad nori suraÅ¡yti testamentÄ ir palikti viskÄ sÅ«nui, nes ja rÅ«pinasi, bet M. sakydavo vėliau. Po kiek laiko ji vėl nuvykusi aplankyti V. M. ir ji pasakiusi, kad surašė testamentÄ ir viskÄ paliko Rimgaudui. Klausė kodėl viskÄ palieka sÅ«nui, sakė, kad R. visÄ gyvenimÄ daug padėjo viskuo ir pinigais. V. M. buvo protinga, nenusikalbėdavo. Kartu gulėjo ligoninėje ir bendravo prieÅ¡ mirtį ligoninėje ir kalbėjo protingai.

Kai buvo nuvykusi aplankyti V., ji skuto bulves, o sÅ«nus buvo išėjęs į pirtį, bet bekalbant sugrįžo. Ji tada jau su kojom buvo blogai, sunkiai eidavo, bet tada prie stalo pasakė, kad padarė testamentÄ . O ligoninėje ji iÅ¡ pradžių kalbėjo, jÄ iÅ¡vežė į kitÄ palatÄ , o po operacijos jau nebekalbėjo, kokia operacija, nežino. R. girto nėra radusi, alaus gal ir iÅ¡gerdavo. Liudytojas R. D. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad yra pažįstamas su Å¡alimis nuo vaikystės, nes gyvena prieÅ¡ais.

V. M. labai mėgo bendrauti su kaimynais, kurie aplankydavo. Jis dažnai užeidavo pas R. Paskutinius 3-4 metus ji jau neiÅ¡eidavo į gatvę pasivaikščioti, bet buvo visada labai protinga ir bendraujanti. R. eidavo į turgų maisto pirkti, pirko jai daug saldumynų, nes ji mėgo. Ji sakė, kad jaunystėje labai daug padėjo Ramutei, todėl turtÄ paliko sÅ«nui. Kai tik kiaulę papjaudavo, R. visada atvykdavo, o taip aplankydavo du kartus į metus. V. M. sakė, kad niekur nevažiuos iÅ¡ TelÅ¡ių. Ji visada buvo protinga, nenusikalbėdavo.

R. jai samdė globėjÄ I., kuri ateidavo jÄ apiplauti, kitos globėjos nežino. R. jo tėvams buvo pasakęs, kad mama parašė testamentÄ , o jis sužinojo iÅ¡ tėvų. Kai bÅ«davo blogai, R. gulėdavo Å¡alia mamos, o Å¡iaip R. kambarys buvo antrame aukÅ¡te. Keista buvo, ypač po V. vyro mirties, kad duktė nebelanko. Mama valandų valandas praleisdavo pas V. M., kalbėdavosi ir nebuvo keista, kad viskÄ paliko sÅ«nui, dėl to nekilo jokių klausimų.IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės mama V.

M. 2011-10-13 sudarė oficialųjį testamentÄ , notarinio registro Nr. 5767, kuris buvo patvirtintas TelÅ¡ių rajono 4-jo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui atsakovui R. M. (1 t. 7,8,10 b. l. ). V. M. mirė 2014-09- 21, mirties priežastis nurodyta I 25.1 (1 t. 9 b. l. ). IeÅ¡kovė R. N. į teismÄ ieÅ¡kiniu kreipėsi 2014-11-12 (1 t. 1-6 b. l.), tai yra nepraleidusi 3 mėnesių įstatymo nustatyto termino (CK 5.50 str. 3 d.). Be to tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentÄ , bÅ«damas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad Å¡ios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, Å¡is galimas neteisėtas sandoris tampa kliÅ«timi įpėdiniui pagal testamentÄ tapti teisių perėmėju.

Tokiu atveju Å¡iam asmeniui teisė paveldėti palikimÄ atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas bÅ«tent nuo pastarojo juridinio fakto. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentÄ . Å ioje normoje nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 2011-10-13 suraÅ¡ytÄ V. M. testamentÄ , kuriuo ji visÄ savo turtÄ užrašė atsakovui savo sÅ«nui R. M. pripažinti negaliojančiu, nes jos teigimu testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Pagal CK 5.17 str. ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ir jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia CK 1.89 str., kai fizinis asmuo, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. 2015-02-20 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi paskyrus V. M. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuriÄ atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras ekspertas S. S., akto iÅ¡vadose (1 t. 112-115 b. l.) buvo nurodyta, kad :

1. V. M. testamento sudarymo metu (2011-10-13) konstatuojamas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija F03.;

2. KategoriÅ¡ko atsakymo apie V. M. galėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus teikti negalima, teikiama prielaida, kad V. M. 2011-10-13 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

3. Duomenų nepakanka, teikiama tik prielaidinė teismo psichiatrijos iÅ¡vada. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. 2011 m. spalio 13 d. testamentÄ , notarinio reg. Nr. 5767, patvirtintÄ TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės ir savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad testatorė V. M. testamento suraÅ¡ymo metu sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų, remiasi byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.85TPK-2017/2016, kurio iÅ¡vadoje, atsakant į teismo pateiktus klausimus apie V.

M. psichinę bÅ«senÄ 2011-10-13 testamento sudarymo metu, nurodyta, jog V. M. sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. KategoriÅ¡ko atsakymo apie V. M. galėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus teikti negalima, teikiama prielaida, kad V. M. 2011-10-13 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat apklaustos liudytojos S. S., psichikos centro psichiatrės parodymais. Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, jÄ privalu gerbti. Å ios valios nuginčijimui turi bÅ«ti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdÅ«s tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valiÄ taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

AnalogiÅ¡ka nuostata turi bÅ«ti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, tik tuo atveju, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai. Taigi asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti ir dėl iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti bÅ«tent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009), kadangi CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ekspertizės iÅ¡vada tokioms iÅ¡imtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagristÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Psichiatrijos ekspertizės akte bei medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad asmens sveikatos istorija pradėta 2008-01-30. V. M. daug metų sirgo koronarine Å¡irdies liga, Å¡irdies nepakankamumu, Å¡irdies ritmo surikimais, buvo konstatuojami kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse. Konsultuota pulmonologo, traumatologo, sunkiai vaikščiojo, reikalingi ramentai, vėliau neįgaliojo vežimėlis. Nuo 2008 metų terminuotai nustatyta specialioji nuolatinė slauga dėl Å¡irdies nepakankamumo. 2011 metų pradžioje, baigiantis nustatytos slaugos terminui ir ruoÅ¡iant jÄ siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ , buvo tiriama ir konsultuojama: kardiologo, pulmonolo, neurologo, traumatologo ir psichiatro. 2011-01-26 neurologo diagnozuotas lėtinis galvos smegenų nepakankamumas. 2011-001-28 psichiatras pažymėjo, kad atmintis ypač blogėja apie 4 metus, orientuojasi laike ir vietoje su paklaida, iÅ¡sako nuostolio, santykio kliedesius, yra ryÅ¡kÅ«s kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai – atliktame psichologiniame tyrime – trumpame protinės bÅ«klės įvertinime – 9 balai (sunkus kognityvinis sutrikimas).

Diagnozuota – nepatikslinta demencija. Daugiau psichikos sveikatos centre V. M. nesilankė, psichiatro daugiau konsultuota nebuvo. V. M. pastoviai buvo lankoma Å¡eimos gydytojos, medikamentai jai iÅ¡raÅ¡omi dėl somatinio pobÅ«džio ligų. 2011-10-26 Å¡eimos gydytojos pažymėjo, kad savijauta ta pati, svaigsta galva, jaučia silpnumÄ , ligonė neorientuota.Suformuotoje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nustatyta, jog sprendžiant, ar asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo tokios bÅ«senos sandorio sudarymo metu, turi bÅ«ti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ : iÅ¡ asmens sveikatos, psichikos bÅ«klės, sudaromo sandorio pobÅ«džio ir reikÅ¡mės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta, atsižvelgiama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada nėra teismui privaloma, bet turi bÅ«ti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos bÅ«klę ir jo atliekamus veiksmus. V. M. gydžiusi gydytoja D. Å . parodė, kad V. M. buvo gydoma nuo Å¡irdies nepakankamumo, hipertenzinės Å¡irdies ligos, aukÅ¡to kraujospÅ«džio, stuburo osteochondrozės ir kelių bei sÄ narių artrozės. Nurodė, kad ligonė, jÄ visada atpažindavo, visada pasakydavo, kÄ jai skaudÄ , su ja susiÅ¡nekėdavo.

Jokių nukrypimų nepastebėjo, pastebėjusi bÅ«tų siuntusi pas psichiatrus, o dabar siuntimus davė, nes reikėjo medicininei komisijai. Senatvinė demencija gali pasireiÅ¡kti kiekvienam senesniam žmogui, kuri vystosi lėtai, kuri gali pasireikÅ¡ti atminties, mÄ stymo sutrikimais. Liudytoja D. M., medicinos psichologė, paliudijo, kad V. M. lankėsi tik vienÄ kartÄ , nes reikėjo dėl slaugos nustatymo. Buvo adekvati, rami, darė kas praÅ¡oma. Daugiau nebuvo atvykusi, nes gydymo nereikėjo. Patvirtino, kad V.

M. buvo streso bÅ«senoje, nes buvo pirmÄ kartÄ ir tai turėjo įtakos tyrimui. Liudytoja S. S., psichikos centro psichiatrė, paliudijo, kad V. M. suprato kas jÄ rÅ«pinosi, nurodė su kuo gyvena ir nusiskundimus iÅ¡sakė pati. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie savo sričių profesionalai, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jie yra prisiekę sakyti tiesÄ .Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra konkrečių iÅ¡vadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp V.

M. ligos – nepatikslintos demencijos ir jos galimo visiÅ¡ko neveiksnumo, dėl ko testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės sudarant ginčijamÄ testamentÄ , kadangi, neaiÅ¡ku ar liga buvo taip iÅ¡sivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo bÅ«ti neveiksnumo laipsnis ir pan. PrieÅ¡ingai, testatorę gydžiusios gydytojos parodymai teisme leidžia manyti, kad testatorės psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Be to pažymėtina, kad atsakovas R. M. teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, jog kreipiantis pas gydytojÄ psichiatrÄ , kuri 2011-01-28 ir nustatė diagnozę – nepatikslinta demencija, buvo duodami neobjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai siekiant, kad bÅ«tų pratęsta specialioji nuolatinė slauga.Kad testatorės V. M. sveikatos bÅ«klė buvo patenkinama ir ji buvo tokios bÅ«senos, kad galėjo testamento sudarymo metu iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , valdyti savo veiksmus patvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų – trečiojo asmens, notarės L.Beresnevičienės paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai.

Notarė detaliai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, kad ji bendraujant su testatore V. M. nematė jokių valios sutrikimo ar ligos požymių, ji aiÅ¡kiai formulavo savo mintis, sugebėjo atsakyti į notarės užduotus klausimus, gerai orientavosi aplinkoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo jai atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ - patvirtinti testamentÄ . Notarė patvirtino jog, abejonių, kad V. M. nesiorientuoja aplinkoje, nekilo. TestamentÄ pasirašė pati. Liudytoja I. Ž., slaugytoja, paliudijo nei karto nepastebėjo, kad senutė nusiÅ¡nekėtų ar nenorėtų bendrauti ir iki pat mirties buvo vienodai mÄ stanti, supratinga, suprasdavo kas jai buvo sakoma dėl sveikatos ar higienos klausimų.

KartÄ senutė užsiminusi, jog sÅ«nus jÄ gerai prižiÅ«ri, todėl visÄ turtÄ paliks sÅ«nui. Liudytoja Vincenta V. K. V. M. brolienė paliudijo, kad V. M. buvo protinga iki pat mirties, niekada nenusikalbėdavo. Ji džiaugėsi, kad R. ja rÅ«pinasi. Pati jai pasakė, kad surašė testamentÄ ir visÄ turtÄ paliko R. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir kaimynas liudytojas R. D.. Nors Å¡ie asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės bÅ«senos, tačiau yra atsakovo bei testatorės V.

M. kaimynai, giminė, socialinė darbuotoja, su kuriais bendravo eilę metų, jų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, Å¡ių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .IeÅ¡kovės R. N. paaiÅ¡kinimai apie prastÄ mamos bÅ«klę nuo 2010 metų nesudaro pagrindo spręsti ar testamento pasiraÅ¡ymo metu testatorė buvo tokios bÅ«senos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų, nes ji atvykdavo labai retai.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių leistinų objektyvių įrodymų, kad V. M. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimÄ , dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.Atkreiptinas dėmesys, kad nei gydytojui ir slaugytojai, nei notarei, nei byloje apklaustiems liudytojams V.V. K., R. D., kurie bendravo su V. M. prieÅ¡ testamento sudarymÄ , jo sudarymo metu ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę: ji bÅ«dama savo namuose, įprastose gyvenimo sÄ lygose, elgėsi sÄ moningai, suprasdama, kad susirgo, iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ visÄ savo turtÄ palikti sÅ«nui R.

M., kuris rÅ«pinosi tėvais ne vienus metus, juos slaugė ir palaidojo. IeÅ¡kinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t. 44-45 b. l.). Pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1d., kurioje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsižvelgiant į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , laimėjusi Å¡alis faktiÅ¡kai atgauna visas turėtas iÅ¡laidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, iÅ¡skyrus tam tikrus atvejus, kai iÅ¡laidos yra nebÅ«tinos ir nepagrįstos. Sumokėtas valstybei žyminis mokestis, iÅ¡laidos pomirtinei psichiatrinei ekspertizei atlikti, advokato teisinei pagalbai apmokėti ir turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos procesinių dokumentų įteikimui laikytinos bÅ«tinos ir pagrįstos.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antros Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str.).Pagal teismui pateiktus atsakovo raÅ¡ytinius įrodymus, matyti kad atsakovas buvo atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (1 t. 125 b. l.), valstybė apmokėdama teisinės pagalbos iÅ¡laidas patyrė 138,96 Eur nuostolių (1 t. 130 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia patirtas 138,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ (LR CPK 96 str. 2 d.). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos civilinėje byloje yra 18,71 Eur, todėl remiantis LR CPK 96 str. 2 d., nurodytos iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos valstybės naudai.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153, 260 -270 - 329, 515-516 straipsniais, n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138,96 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 96 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) ir 18,71 Eur (aÅ¡tuoniolika Eur 71 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Ä®siteisėjus teismo sprendimui panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones:

įpareigoti TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notarÄ G. P. sustabdyti testatorės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylÄ , neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo jokiems V. M. įpėdiniams, tame tarpe ir atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neperduoti paveldėjimo bylos jokiems kitiems notarų biurų notarams, uždrausti atlikti bet kokius kitus su tuo susijusius veiksmus, kol įsiteisės teismo sprendimas. Å is sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Stefanija Sakalauskienė