c8324ca3-6ed2-4237-8b50-d61f4e5d05cd · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-471-348/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69826-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė nerengdama teismo posėdžio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorės) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

G. kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 223 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui bei nustatytas trijų mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas n u s t a t ė :Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 8 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje D. G. kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 223 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo teisėja 2018 m. gegužės 21 d. skundžiama nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui, motyvuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylÄ iÅ¡nagrinėti teisme.Prokurorė skunde praÅ¡o, panaikinti 2018 m. gegužės 21 d.

Kauno apylinkės teismo nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti tam pačiam teismui.Prokurorė skunde neginčija apylinkės teismo argumentų dėl kaltinamojo akto svarbos baudžiamajame procese, nes jie yra pagrįstai, tačiau teigia, jog skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodyta kuo praktiÅ¡kai pasireiÅ¡kia kaltinamojo akto esminiai trÅ«kumai, kokių duomenų trÅ«ksta, taip pat nepagrįstai teismas aiÅ¡kino, kad kaltinamajame akte nenurodyta kada, kam ir kokio dydžio žala padaryta, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas neaiÅ¡kiai ir tai laikoma kliÅ«timi kaltinamajam realizuoti teisę į gynybÄ .

Skunde pažymima, kad suformuluotuose kaltinimuose nurodytas nusikaltimo padarymo bÅ«das, apgaulės padarymo mechanizmas, laikotarpis, asmuo – pinigų (turto) savininkas, pinigų suma, svetimo turto (naudos) iÅ¡ nusikalstamos veikos gavėjas D. G., pinigų suma, kuriÄ jis įgijo apgaule. Anot apeliantės, teismas viena iÅ¡ priežasčių bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui nurodė, kad kaltinime neįvardintas asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau nekonkretizavo kokio įstatymo nuostatos dėl to yra pažeistos.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad nėra bÅ«tinas asmens, kuriam padaryta žala, įvardinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-7-112/2012), todėl reikalauti iÅ¡ prokuroro keisti kaltinimÄ taip, kai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nėra pagrindo, be to, teismas gali pasinaudoti BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis.Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta neiÅ¡tyrus visų byloje esančių įrodymų, nesuteikus galimybės prokurorui iÅ¡tirtų įrodymų teisme pagrindu, esant reikalui, įrodymų tyrimo pabaigoje, realizuoti teisės dėl faktinių veikos aplinkybių pakeitimo iÅ¡ esmės skirtingomis.

Tai, kad byla yra didelės apties ir reikia apklausti 119 liudytojų, spręsti jų pozicijÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio, nėra nei vada, nei pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui deklaruojant BPK 1 straipsnio nuostatų pažeidimÄ , nes liudytojus Å¡iuo atveju reikės kvieti apklausai du kartus – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme. Taip pat skunde nurodo, kad kaltinamojo D. G. pareiÅ¡kimai dėl kaltinimo nesupratimo, suponuoja nuostatÄ , jog jam Å¡ioje byloje bÅ«tinas gynėjas arba tai, yra jo gynybinė versija.

Apeliantė teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad kaltinamajam bÅ«tina skirti gynėjÄ , tačiau teismas tokio praÅ¡ymo nesvarstė, o bylÄ grÄ Å¾ino prokurorui, nors 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atmetusi kaltinamojo praÅ¡ymÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui. Apeliantės nuomone, tiek teisiamojo posėdžio protokolas, tiek garso įraÅ¡as rodo, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes kaltinamajam buvo patariama kaip suformuluoti praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo prokurorui.Skunde pažymima ir tai, kad byla prokurorui gali bÅ«ti perduota tik esant trijų sÄ lygų visumai, t. y. kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų turinio reikalavimų, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme ir kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ (kasacinės nutartys 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-319/2014).

Apeliantės įsitikinimų Å¡iuo atveju minėtų sÄ lygų nėra, nėra ir jokių kliūčių nagrinėti ir iÅ¡ esmės spręsti dėl kaltinamajame alte nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimas.Kaltinamasis D. G. atsiliepime į prokurorės skundÄ nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra pagrįsta, todėl praÅ¡o prokurorės skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.Ä®vertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , yra pagrįsta.Bylos perdavimÄ prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylÄ prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylÄ .

BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nors apylinkės teismo teisėjos pozicija dėl bylos perdavimo prokurorui nebuvo nuosekli, nes teismas buvo atmetęs kaltinamojo D. G. praÅ¡ymÄ bylÄ perduoti prokurorui, tačiau skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. G., apraÅ¡ymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, iÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad D. G. inkriminuotų kaltinimų pradžioje nurodoma, kad pinigai buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , tačiau veikų apraÅ¡ymo pabaigoje jau nurodoma, kad D.

G. savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ . IÅ¡ tokio veikų apraÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kam ir kokio dydžio buvo padaryta žala. Prokurorė savo skunde pateikia visÄ eilę teismų nutarčių, tačiau pateikti praktikos pavyzdžiai nepaneigia skundžiamos nutarties argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 182 straipsnio sudėtis materiali, todėl nuo padarytos žalos dydžio priklauso veikos kvalifikavimas. Pažymima ir tai, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad teismas pats gali atlikti kai kuriuos BPK numatytus proceso veiksmus, tačiau pažymima, kad BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad teismas iÅ¡kvietęs byloje apklaustus liudytojus gali sužinoti jų pozicijÄ dėl žalos padarymo jiems ir civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, tačiau pažymima, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Be to, kaip jau buvo minėta Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku ar žala buvo padaryta kaltinime minimai asociacijai, ar fiziniams asmenims kurie įstojo įminėtÄ asociacijÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodoma prokurorės skunde, nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai suvaržo kaltinamojo D.

G. teisę į gynybÄ ir trukdo teismui nagrinėti bylÄ , Å¡ių trÅ«kumų teismas negali paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylÄ perduoti prokurorui.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                           Svetlana Jurgaitienė