Legislator Case Law & Legislation
c8301fae-97d6-4e13-b024-4b7d3cb56070 AI generated

c8301fae-97d6-4e13-b024-4b7d3cb56070 · Regionų administracinis teismas

Case Number c8301fae-97d6-4e13-b024-4b7d3cb56070
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Departamentas) 2019-07-18 sprendimÄ Nr. SDPN-30-190718-00032 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

c8301fae-97d6-4e13-b024-4b7d3cb56070 · Regionų administracinis teismas: Nurodo, kad 2019-07-02 pareiÅ¡kėjas Inspekcijai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ , tačiau ginčijamu sprendimu nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Pažymi, kad atlikusi privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimÄ , 2019-07-18 surašė privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktÄ Nr. PNSSA-30-190718-00067, kuriame konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas privalomojo nurodymo neįvykdė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-8336-342/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01629-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o:

1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Departamentas) 2019-07-18 sprendimÄ Nr. SDPN-30-190718-00032 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo 2019-07-02 praÅ¡ymo pratęsti 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016 įvykdymo terminÄ vertinimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5922-941/2018 pagal ieÅ¡kovo A.V. ieÅ¡kinį atsakovei Inspekcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius panaikinimo. Pažymi, jog minėtoje civilinėje byloje prašė panaikinti Inspekcijos 2018-03-01 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-30-180301-00012 ir 2018-03-02 privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016.

Akcentuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-31 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Atkreipia dėmesį, kad pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-20 nutartimi nutarė apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-31 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė. Nurodo, kad 2019-07-02 pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei pratęsti 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016 įvykdymo terminÄ .

Mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas). Cituoja PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ . Teigia, kad atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas ėmėsi ir kokios priežastys jam sutrukdė įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ iki pratęsto privalomojo nurodymo termino pabaigos ir ar buvo praleistas terminas pateikti praÅ¡ymÄ pratęsti nurodymo įvykdymo terminÄ .

Argumentuoja, kad manydamas, jog visus statybos darbus atliko turėdamas statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, nedelsiant, t. y. 2018-04-09, kreipėsi į teismÄ dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Pažymi, kad teisminis procesas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo tęsėsi beveik 14 mėnesių. Teigia, jog iÅ¡kėlus bylÄ dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, jis neturi teisinės galios ir negali bÅ«ti vykdomas iki teismo procesinio sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo.

Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡spręstas privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas ir teismui nusprendus, jog minėtas vieÅ¡ojo administravimo aktas yra teisėtas, jis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pažymi, jog nei PriežiÅ«ros įstatymas, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) nereglamentuoja terminų sustabdymo. Cituoja ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 1 dalį.

Daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡kėlus bylÄ dėl privalomojo nurodymo teisėtumo sustabdomas nurodyme nurodytų reikalavimų/įpareigojimų galiojimas. Argumentuoja, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2018-04-09, todėl laikytina, jog bÅ«tent nuo minėto momento sustojo privalomajame nurodyme nustatytas terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Mano, kad terminas iÅ¡ naujo turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2019-06-21, t. y. apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimÄ ir įsiteisėjus teismo sprendimui.

Nurodo, kad praÅ¡ymÄ pratęsti 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminÄ pateikė 2019-07-02, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad terminas praÅ¡ymui pateikti nepraleistas. Atkreipia dėmesį, jog žino LVAT bylose dėl PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies taikymo suformuotÄ praktikÄ , jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuomet, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė iÅ¡nyksta. Pažymi, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tačiau teisės aktų reglamentuojamos procedÅ«ros nebaigtos dėl objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo nepriklausančių, aplinkybių, negali įtakoti minėtų procedÅ«rų eigos bei jų atlikimo terminų.

Mano, kad visų išdėstytų aplinkybių visuma įrodo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų aplinkybių, pateiktų dokumentų, netinkamai taikant teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovė ginčo santykius reglamentuojančias nuostatas taikė formaliai, neanalizuodamas prašyme nurodytų aplinkybių bei netirdamas ir neįvertindamas pateiktų dokumentų, padarė administracinės procedūros pažeidimus, kurie sutrukdė nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, turinčias įtakos priimto ginčijamo sprendimo pagrįstumui.

Teigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, atsakovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei priimdamas dėl jo sprendimÄ , pažeidė teisės aktų reikalavimus, be to, sprendimų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, jog atliko statybos patikrinimÄ , nagrinėjant skundÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018-02-26 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. SPA-219 (16.2), kurio patikrinimo iÅ¡vadose nurodė, jog aukščiau nurodytu adresu yra pastatytas vieno buto gyvenamasis namas, neturint statybÄ leidžiančio dokumento.

Pažymi, kad 2018-03-01 pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-30-180301-00012, o 2018-03-02 pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016. Nurodo, kad 2018-04-09 pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl anksčiau nurodytų aktų panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-31 sprendimu pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atmetė. 2019-06-20 Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė iÅ¡ dalies.

Nurodo, kad 2019-07-02 pareiÅ¡kėjas Inspekcijai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ , tačiau ginčijamu sprendimu nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Pažymi, kad atlikusi privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimÄ , 2019-07-18 surašė privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktÄ Nr. PNSSA-30-190718-00067, kuriame konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas privalomojo nurodymo neįvykdė.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nuo pat pradžių ginčijo privalomojo nurodymo teisėtumÄ , kreipdamasis į teismÄ , nevykdė procedÅ«rų, susijusių su projektinės dokumentacijos rengimu, prieÅ¡ingai ginčydamas privalomojo nurodymo teisėtumÄ Ä¯rodinėjo, jog savavaliÅ¡ka statyba konstatuota, neturint teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinyje, kuriuo ginčijo privalomÄ jį nurodymÄ , bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, jog nevykdė savavaliÅ¡kos statybos.

Argumentuoja, kad tik, kai apeliacinis instancijos teismas nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-31 sprendimÄ nepakeistÄ dalyje dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, pareiÅ¡kėjas ėmėsi veiksmų, susijusių su projektinės dokumentacijos parengimu, siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Akcentuoja, kad tik 2019-07-16 buvo pateiktas praÅ¡ymas IS „Infostatyba” statybos leidimui gauti, o IS „Infostatyba” duomenimis, 2017-07-31 buvo nepritarta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, statybos leidimas iÅ¡duotas nebuvo.

Atkreipia dėmesį, jog Priežiūros įstatymo nuostatos nereglamentuoja Privalomojo nurodymo įvykdymo termino sustabdymo galimybės. Teigia, kad teisminis ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo nesustabdė ir nenutraukė jo įvykdymo termino, kuris pasibaigė 2018-09-01. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti analogijos pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, kadangi privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas įpareigojantis asmenį įvykdyti jame nurodytus konkrečius įpareigojimus iki numatyto termino.

Pažymi, jog konkretus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra reglamentuotas PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, tačiau nei Å¡is specialusis įstatymas, nei Reglamento nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Akcentuoja, kad PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jog tokiais atvejais, kuomet buvo skundžiamas privalomojo nurodymo teisėtumas, privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo, o Reglamento 146.2 punktas detalizuoja Inspekcijos veiksmus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (minėta, toliau – ir Departamentas) 2019-07-18 sprendimo Nr. SDPN-30-190718-00032 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovės įpareigojimo iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo 2019-07-02 praÅ¡ymo vertinimÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, jog pareiÅ¡kėjui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), bei jame esantys statiniai. Nustatyta, kad Departamentas, nagrinėdamas skundÄ , 2017-12-11 atliko patikrinimÄ ginčo žemės sklype. Minėto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018-02-26 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-219.

Remiantis patikrinimo rezultatais pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yti: 1) 2018-03-01 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-30-180301-00012, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, 2008 - 2016 m. pastatytas neypatingos kategorijos statinys - vieno buto gyvenamasis namas (vietoje pagalbinio Å«kio paskirties pirties), pažeidžiant Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 14 str. 1 d. 4 p., 18 str. 7 d. 3 p., 27 str. 1 d. 8 p., 27 str. 16 d. 1 p., 27 str. 22 d.; 2) 2018-03-02 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų Nr. PNSD-30-180302-00016; 3) 2018-03-02 privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016, įpareigojant nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2018-09-01.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018-04-09 ieÅ¡kiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ dėl 2018-03-01 savavaliÅ¡kos statybos akto ir 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nuginčijimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5922-941/2018 ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-20 nutartimi pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-31 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė, t. y. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2018-03-01 savavaliÅ¡kos statybos panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė, o kitÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-31 sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Minėtoje 2019-06-20 nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas pats savaime jokių teisinių padarinių ieÅ¡kovui nesukelia, konstatavo, jog yra teisinis pagrindas bylos dalį dėl savavaliÅ¡ko statybos akto panaikinimo nutraukti. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-07-02 pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei pratęsti 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminÄ . Atsakovė priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo minėto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir nepratęsė privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino, kadangi privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2018-09-02, o praÅ¡ymas pratęsti įvykdymo terminÄ gautas 2019-07-02, t. y. praleidus įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ .

PareiÅ¡kėjas mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga Å¡ia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius arba, iÅ¡imtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytÄ trumpesnį terminÄ .

Inspekcija šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas” (minėta, toliau – ir Reglamentas) 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam suraÅ¡ytas nurodymas, praÅ¡ymÄ pratęsti nurodymo įvykdymo terminÄ , praÅ¡ymÄ , vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vienÄ kartÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimÄ dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminÄ pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimÄ dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminÄ , jis vienÄ kartÄ pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu praÅ¡ymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra iÅ¡skyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę ir gali bÅ«ti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (žr., pvz., LVAT 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad Ä®statymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimÄ , nustatant savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir Å¡alinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas neÅ¡alina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

Be kita ko, LVAT formuodamas teisminę praktikÄ dėl Ä®statymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, praÅ¡antis pratęsti terminÄ privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į inspekcijÄ ar teismÄ , tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimÄ , o ne atnaujinimÄ , todėl Å¡iuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė iÅ¡nyksta.

Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, praÅ¡ymo pratęsti tokį terminÄ padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. LVAT 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019, 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam yra žinoma anksčiau aptarta LVAT bylose dėl PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies taikymo suformuota praktika, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuomet, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė iÅ¡nyksta.

Tačiau pareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog manydamas, kad privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, nedelsiant kreipėsi į teismÄ dėl jo panaikinimo; pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį atmetus, pateikė apeliacinį skundÄ , kuris buvo iÅ¡nagrinėtas 2019-06-20 nutartimi, t. y. teisminis procesas tęsėsi beveik 14 mėnesių. PareiÅ¡kėjas mano, jog Å¡iuo atveju iÅ¡kėlus bylÄ teisme, turėjo bÅ«ti vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 1 dalimi, ir 6 mėnesių terminas iÅ¡ naujo turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2019-06-21, t. y. apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimÄ ir įsiteisėjus teismo sprendimui.

CK 1.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį jeigu ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, tai ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iÅ¡ ginčo teisinio santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ . Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo nurodytÄ CK 1.130 straipsnio 1 dalį, sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti analogijos, nes privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedÅ«ras reguliuoja specialÅ«s teisės aktai – PriežiÅ«ros įstatymas bei Reglamentas.

Anksčiau minėta, jog konkretus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra reglamentuotas PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra numatyta privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo per nustatytÄ privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybÄ leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomÄ jį nurodymÄ perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡kelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Reglamento 146.2 punkte įtvirtinta, kad nustačius, jog statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui statybÄ leidžiantis dokumentas nėra iÅ¡duotas, Inspekcijos įgaliotas pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos Reglamento nustatyta tvarka patikrina statinio statybÄ ir suraÅ¡o nurodymo įvykdymo patikrinimo aktÄ ; patikrinimo veiksmai neatliekami, jei iÅ¡kelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (iÅ¡skyrus atvejus, jei tai reikalinga Inspekcijos pozicijai byloje pagrįsti).

Pagal aptariamÄ punktÄ tokiais atvejais patikrinimo veiksmai atliekami per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo, arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo; nustačius, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, vadovaujantis Reglamento 147 punktu, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui. IÅ¡ nurodytų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡kėlus bylÄ teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedÅ«ra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ , iki kol bus iÅ¡spręstas teisminis ginčas teisme.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas 2018-04-09 ieÅ¡kiniu iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, turėjo visas galimybes pasinaudoti PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į atsakovę (taip pat teismÄ ) dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki jame nustatyto termino (2018-09-02) pabaigos, tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjas į bylÄ neteikia jokių objektyvių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl kitų nei nuo jo paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių.

Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiÅ¡kėjo, kuris nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, pareiga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2018-09-02. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ pratęsti 2018-03-02 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminÄ atsakovei pateikė 2019-07-02, t. y. pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas į atsakovę kreipėsi pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam terminui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakovė pagrįstai atsisakė jį pratęsti. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir praneÅ¡imas apie individualaus administracinio akto priėmimÄ . AiÅ¡kindamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas; akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.).

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima vieÅ¡ojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobÅ«džio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik Å¡iems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Vadovaujantis ABTÄ® 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Teismas nagrinėdamas bylÄ nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas AuÅ¡relė Mažrimienė Vida Stonkuvienė