c83001a1-e4ea-48b6-8a5a-10b147d42d5b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-237-870/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 31d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus, Sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d., n u s t a t ė :

1. M. G. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Å ., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiÅ«rį į R. I. bei siekdamas iÅ¡ jo pasiÅ¡aipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V.

Å . veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – deÅ¡iniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė Å«mų kraujavimÄ iÅ¡ pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tÄ pačiÄ dienÄ , laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu bÅ«du tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė R. I., t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

2. Kaltinamasis M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 19 d., vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista namų areÅ¡tu, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių jo taikymo trukmę. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. taikoma kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeista suėmimu, nustatant 3 (trijų) mėnesių jo taikymo terminÄ , skaičiuojant jį nuo 2018 m. sausio 25 d., vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. G. pratęstas (trims) mėnesiams. Apygardos teismas nustatė, kad neiÅ¡nyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik M. G. griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

4. Kaltinamojo M. G. gynėja skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir skirti nesusijusiÄ su laisvės atėmimu Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ . 4.1. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ nagrinėjo formaliai, iÅ¡samiau neiÅ¡nagrinėjęs galimybės skirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Gynėja pažymi, kad suėmimas kaltinamajam taikomas jau ilgÄ laikÄ , o remiantis teismų praktika, ilgainiui nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja.

Todėl, kiekvienÄ kartÄ siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neiÅ¡vengiamumÄ yra bÅ«tina nustatyti vis reikÅ¡mingesnius pagrindus. 4.2. Skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo iÅ¡duota individualios veiklos pažyma, jis visÄ laikÄ dirbo, todėl teismo teiginys, kad kaltinamasis pajamų gaudavo nusikalstamu bÅ«du, yra nepagrįstas. Gynėjos teigimu, aplinkybė, jog kaltinamasis neturi Å¡eiminių santykių savaime nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis slėpsis nuo teismo.

Net ir suprasdamas, kad už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis neturi pagrindo slėptis, kadangi jis Å¡ios veikos nepadarė bei tiki, kad jo nekaltumas bus įrodytas. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). 4.3. Kaltinamojo gynėjos nuomone BPK yra pakankamai daug kardomųjų priemonių, kuriomis bÅ«tų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ teisme, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ bei užkirsti keliÄ galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms.

Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, kad šeimos ar darbo santykių neturėjimas dar nereiškia, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas, būtina pagrįsti kitas aplinkybes. Gynėjos nuomone, teismas tik formaliai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti jų taikymo tikslų bei, kad kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. 4.4. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltinamojo gynėja pažymi, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet teisingo sprendimo priėmimas.

Be to, ilgalaikis suėmimas ne tik pažeidžia asmens teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokiÄ laisvės atėmimo bausmės prasmę – suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visÄ jam priklausančiÄ bausmę dar prieÅ¡ pripažįstant jį kaltu, todėl, gynėjos teigimu, ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti jų taikymu siekiamų tikslų, kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti. Kaltinamojo M. G. gynėjos skundas atmetamas.

6. Kauno apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei BPK nuostatų.

7. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. AukÅ¡tesniajam teismui pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.

Teismo vertinimu, esančių faktinių duomenų visuma. Priešingai negu teigiama skunde, kaltinamajame akte esantys duomenys, kurių dalis jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje – paties kaltinamojo M. G. (duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis įkirpo mirusiajam R. I. į ausį), jo bendrininko V. Š. (apie tai, kad abu (jis ir M. G.) kirpo žirklėmis R. I. ir M. G. įkirpo į nosį), iš dalies liudytojų (A. M., V. T., R. G., G. T., J. Š., R. B.) parodymai, specialistų išvadose, įvykio vietos, ir daiktų apžiūros metu užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog M.

G. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tada, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

M. G. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. G. kaltinamas galimai padaręs vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Už kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimÄ byloje, jei tam yra įstatyme numatyti Å¡ios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Pratęsdamas suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizikÄ , apygardos teismas tinkamai įvertino M. G. pagal įstatymÄ gresiančios bausmės dydį, jo asmenybę ir socialinius ryÅ¡ius. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali bÅ«ti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimÄ , nes tokioje situacijoje rizika, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) teismo, yra iÅ¡ties pagrįsta. Apie galimÄ asmens pasislėpimo rizikÄ sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Visgi sutiktina su Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, kad M. G. socialiniai, Å¡eiminiai ryÅ¡iai, o taip pat ir gyvenimo bÅ«das nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo nesislapstys. Tai, jog M. G. nevedęs tai tik viena ir nepagrindinė sÄ lyga, kad jis gali slėptis nuo teismo. Jis yra teistas ir ne tik Lietuvoje, kas rodo padidintÄ galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo ir slapstytis užsienyje. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo suÅ¡velninta kardomoji priemonė – suėmimas, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeistas į namų areÅ¡tÄ , kaltinamasis sÄ lygų nesilaikė, jo atžvilgiu 2018 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį. Jis neturi Lietuvoje jokio jam priklausančio turto ar iÅ¡laikomų asmenų. Byloje esantys duomenys rodo, kad juo rÅ«pinasi mama.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Pratęsdamas susuėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo galimybę daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje taip pat Kauno apygardos teismas pasisakė. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. G. teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymÄ Lietuvoje, taip pat 4 kartus teistas užsienyje. Tai, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo iÅ¡duota individualios veiklos pažyma, jis visÄ laikÄ , pasak jo gynėjos, dirbo neleidžia spręsti, kad jis tokiu bÅ«du gaudavo pajamų.

Susipažinus su jo paties bei V. Å . paaiÅ¡kinimais matyti, kad jis ir įvykio dienÄ girtavo, alkoholio pirko į skolÄ , nes neturėjo pinigų, nusprendė važiuoti į lombardÄ užstatyti savo mobilaus ryÅ¡io telefonus, kad gautų pinigų. Liudytoja V. T. (pardavėja) 2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje patvirtino, kad prieÅ¡ įvykį M. (G.), V. ir A. atvažiavo nusipirkti alkoholio, su R. (mirusiuoju) telefonu Å¡nekėjo, kad duoti į skolÄ . Liudytojas R. G. tame pačiame posėdyje patvirtino, kad kaltinamuosius vežė iki lombardo.

Taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su gynėjos teiginiu, kad M. G. suėmimo turėjo lėšų pragyvenimui.

13. Sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam M. G. pagrįstumo, kartu su kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, vertintinos gynėjos skunde nurodomos M. G. teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės: pastovios gyvenamosios vietos, patento turėjimas. SkundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės, nors ir reikÅ¡mingos, Å¡iuo atveju nepaneigia egzistuojančių M. G. taikomo suėmimo pratęsimo pagrindų.

14. Gynėjos skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsęs, o suėmimas taikomas iÅ¡ esmės nuo 2017 m. balandžio 19 d. (su trumpa pertrauka kol buvo taikomas namų areÅ¡tas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Vis tik iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas vilkinamas nebuvo. Dalis posėdžių nevyko dėl advokatų ligų, dalis dėl kaltinamojo V. Å . neatvykimo į posėdį be pateisinamos priežasties. Å iuo metu bylos nagrinėjimas baiginėjamas, kaltinamieji teikia paaiÅ¡kinimus, kitas posėdis suplanuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. Visgi, tokioje byloje, kai kaltinamieji tokį ilgÄ laiko tarpÄ yra suimti, bÅ«tina dėti maksimalias pastangas iÅ¡nagrinėti bylÄ per kuo trumpesnį terminÄ .

15. Neabejotinai griežčiausia kardomoji priemonė M. G. taikoma jau ilgÄ laikÄ , tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytÄ nusikaltimo sunkumÄ , baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Å iuo atveju, kaltinamajam M. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau Å¡iuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam M. G. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamajam M. G. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga ir pateisinama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiÅ«riu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo M. G. advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ atmesti. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos15 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernesta Montvidienė Justas Namavičius