c82c550d-da20-4720-b086-3face448d91b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1927-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-04952-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas V.

G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. l–5), kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2016-02-17 iki 2016 kovo mėnesio (toliau – ginčo laikotarpis) kalint LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, nes kalinimo sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas orumas, sutrikdyta sveikata.

Ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo per didelis kalinamųjų skaičius, nepakankamas buitinis ir higieninis inventorius, nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti drabužius ir juos džiovinti. Patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, nei karto nebuvo atlikti remonto ar grybelio Å¡alinimo darbai, nebuvo tiekiama pakankamai Å¡ilto vandens asmeninei higienai, nebuvo įrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo rÅ«pinamasi elektros instaliacijos tvarkingumu.

Gyvenamosiose patalpose buvo asbesto bei jo produkcijos, tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės bei žemo kaloringumo. Ploto sumažėjimÄ gyvenamojoje patalpoje lėmė drabužių džiovinimas joje, baldai (pvz.: metaliniai gultai), televizoriai, radijo imtuvai, žaidimai, sanitarinis mazgas, maisto atsargos. Kamerose vėdinimas buvo nepakankamas. Kamerose nebuvo vietos maisto produktams susidėti, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos. Didelį nepatogumÄ sudarė tai, kad kameroje buvo tik vienas sanitarinis mazgas ir viena kriauklė.

Dėl didelio kalinamųjų skaičiaus kamerose naudojimosi karÅ¡tu duÅ¡u laikas sutrumpėjo. DuÅ¡uose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, kurios užtikrintų besimaudančio asmens privatumÄ . Einant į duÅ¡Ä nebuvo iÅ¡duodamas muilas, taip pat nebuvo laikomasi higienos normos reikalavimų dėl tualetinio popieriaus dantų pastos ir dantų Å¡epetėlių iÅ¡davimo. LukiÅ¡kių TI-K kalinamųjų neaprÅ«pina darbinėmis pajamomis, paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų nemoka, paramos neteikia.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nors jei ir bÅ«davo atliekama patalpų dezinfekcija, visÄ laikÄ buvo matomi buitiniai parazitai. Dėl naktinio apÅ¡vietimo kameroje pareiÅ¡kėjo miegas buvo nekokybiÅ¡kas, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , nervinę įtampÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 13–21).

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Dėl buitinių parazitų LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad nuo 2015 metų pataisos įstaiga sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl karšto vandens tiekimo Lukiškių TI-K nurodo, kad karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato.

Dėl kalinių iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä atsakovės atstovas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 44 punkto, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkto reikalavimų, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.

Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Dėl kamerų vėdinimo atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Atsakovės atstovo manymu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.             Skundas tenkintinas dalyje.             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis galimai patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).             Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Å ioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016-02-17 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2016-02-18 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 253, kurios plotas – 34,43 m2, ir kurioje buvo kalinami 8 asmenys; 2016-02-18 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas – 6,34 m2 ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2016-02-18 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 263, kurios plotas – 7,83 m2 ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-19 kameroje Nr. 263 buvo kalinami 3 asmenys; 2016-02-20 ir 2016-02-21 kameroje Nr. 263 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-22 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m2 ir kurioje buvo kalinama 11 asmenų; 2016-02-23 kameroje Nr. 252 buvo kalinama 12 asmenų; 2016-02-24 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m2 ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-25 kameroje Nr. 388 buvo kalinami 4 asmenys; 2016-02-26 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m2 ir kurioje buvo kalinami 4 asmenys; 2016-02-27 ir 2016-02-28 kameroje Nr. 398 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-02-29 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K; 2016-03-07 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2 ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2016-03-08 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m2 ir kurioje buvo kalinami 5 asmenys 2016-03-09 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 13–14).Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 9 d. su pertrauka LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 14 parų, iÅ¡ kurių apie 12 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad dalį 2016-02-18 dienos ir 2016-02-23 LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t. y.

Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.              Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių rūbams, daiktams ir maistui susidėti, didelę kameros dalį užėmė sanitarinis magas, kriauklė, gultai. Lukiškių TI-K nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių.

Teismo vertinimu Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ esmės yra susiję su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu ir vertintini kaip Å¡io pažeidimo dalis.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad einant į duÅ¡Ä nebuvo iÅ¡duodamas muilas, nebuvo laikomasi higienos normos reikalavimų dėl tualetinio popieriaus, dantų pastos ir dantų Å¡epetėlių iÅ¡davimo. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad kiekvienam kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui iÅ¡duodamas tinkamas higienos priemonių komplektas mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi bÅ«ti iÅ¡duodami 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Å i norma iÅ¡duodama pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ per du kartus – mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje, o skysto muilo iÅ¡davimas į duÅ¡us galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti higienos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atžvilgiu nedetalizavo nurodytų aplinkybių bei vadovaujantis teismų praktika dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tokio pobÅ«džio bylose, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo netinkamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis laikytini neįrodytais.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, drabužiai buvo džiovinami kamerose.

Pažymėtina, HN 134:2015 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kreipęsi su skundais ar praÅ¡ymais dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.             PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad gyvenamosiose patalpose yra asbesto ir jo produkcijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.Pareiškėjas nurodo, kad asmeninei higienai palaikyti buvo tiekiama per mažai karšto vandens, kad dušuose įrengtos pertvarėlės neužtikrina privatumo. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

KarÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti vienÄ kartÄ per savaitę po Å¡iltu duÅ¡u byloje nėra, to neginčija ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau galiojantys teisės aktai nenustato kiek laiko LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys gali naudotis duÅ¡u. Dienotvarkėje nustatyta, kad duÅ¡u galima naudotis iki 15 min., taigi, įvertinus pareiÅ¡kėjo argumentus aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę pasinaudoti duÅ¡u.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl per mažai LukiÅ¡kių TI-K tiekiamo karÅ¡to vandens ir dėl to, kad duÅ¡uose įrengtos pertvarėlės neužtikrina privatumo, atmestini kaip nepagrįsti.             PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo buitinių parazitų, nebuvo atliekami remontas ir grybelio Å¡alinimo darbai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, todėl pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Atsakovės atstovas pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-12-30 sudarytÄ Paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kuriÄ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį atlikti LukiÅ¡kių TI-K tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektÄ keturis kartus per mėnesį ir LukiÅ¡kių TI-K patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1. 2 punktas) (b. l. 64–65).

Atsakovės atstovas taip pat pateikė 2016 metų Dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 44-46). IÅ¡ į bylÄ pateikto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-02-24 įsakymo Nr. 1-42 matyti, kad yra paskirtas atsakingas asmuo už graužikų ir nariuotakojų stebėjimÄ ir už patalpų paruoÅ¡imÄ jų naikinimui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 43). Ä®vertinus atsakovės atstovo pateiktus dokumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K, sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiÅ¡kai atlieka parazitų naikinimo darbus, kad LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu yra paskirtas atsakingas asmuo už graužikų ir nariuotakojų stebėjimÄ ir už patalpų paruoÅ¡imÄ jų naikinimui, tinkamai rÅ«pinasi tuo, kad patalpose nebÅ«tų parazitų.

             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo prasta ventiliacija. HN 134:2015 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-02-29 Patikrinimo akto (b. l. 82), matyti, kad, atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 398, nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atidaromus langus, tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ .

IÅ¡ kito į bylÄ pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 Patikrinimo akto (b. l. 28-29), matyti, kad 2016-02-25, 2016-03-01 ir 2016-03-03 kamerose Nr. 108, Nr. 388 ir Nr. 398 buvo atliekami patikrinimai ir jų metu nustatyta, kad minėtose kamerose sudaryta galimybė vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atidaromus langus, tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ . IÅ¡ kitų aktų (b. l. 25-26, 30, 33, 36, 38-41, 50-51, 60-61, 75, 77, 79-81) matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K arba kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo kalinamas.

Kitų duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blogos kamerų, kuriose buvo laikomas, ventiliacijos byloje nėra, pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad LukiÅ¡kių T-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, be to pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas trumpÄ laiko tarpÄ , teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo tiekiamas netinkamas, prastos kokybės ir žemo kaloringumo maistas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g.

Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraÅ¡tį. Ä®pareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiÅ¡kėjo fiziologinius poreikius, Å«gį teisės aktai nenustato. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parÄ . Nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.             Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su naktiniu apÅ¡vietimu, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas įrengti dieninį ir naktinį elektros apÅ¡vietimÄ .

Be to, Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ suėmimo vykdymo režimo reikalavimų – nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra. Teismo vertinimu, naktinis apÅ¡vietimas yra bÅ«tinas užtikrinti minėtÄ suėmimo vykdymo režimo reikalavimÄ . Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su naktiniu apÅ¡vietimu.             PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, kad kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, nebuvo evakuacinio išėjimo, nebuvo rÅ«pinamasi elektros instaliacijos tvarkingumu.

Tačiau kokia konkrečiai žala pareiÅ¡kėjui buvo padaryta, skunde nenurodyta. Abstraktus argumentas, kad taip galėjo bÅ«ti sukeltas pavojus pareiÅ¡kėjo sveikatai, padarytos žalos fakto neįrodo.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso nepilnai 2 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013; Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį dėl vietos stokos kamerose. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodoma 900 Eur suma praradimams, nėra teisinga. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 40 Eur sumos priteisimas.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,66 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; pagal to paties ABTÄ® straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas. Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Atlyginimo tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,66 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,66 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Atlyginimo tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Atlyginimo tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo V.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti dalyje ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Violeta Balčytienė