c82bd646-cd86-4743-ad15-41bfa7b7bd91 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. Å ., jos atstovei advokatei R. N., suinteresuotam asmeniui E. Å . (E. Å .),vertėjai O. M.,žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. Å ., VÄ® „Turto bankas“, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja I.

Å . praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu. PareiÅ¡kime nurodo, kad 2000-05-09 mirė pareiÅ¡kėjos tėvas A. Å . (A. Å .). Pastarasis testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pas notarÄ užvesta nebuvo, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Ä®statyminiais A. Å . įpėdiniais yra pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo – E. Å .. A. Å . daugiau vaikų neturėjo. A. Å . su I. Å . santuokos metu įsigijo 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Å is turtas buvo įregistruotas I. Å . vardu, nors jis buvo įgytas santuokoje. 1992-12-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp I. Å . ir A. Å ., tačiau santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Nors per tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 str. 3 d. numatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau tėvo turto dalį, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, priėmė pareiÅ¡kėja – rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo dalį mokesčių.Suinteresuotam asmeniui E. Å . pareiÅ¡kimo bei teismo praneÅ¡imo kopija atsiliepimui pateikti įteikti 2016-02-24 (2016-02-18 pažyma), remiantis CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Per teismo nustatytÄ terminÄ suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ I. Å . pareiÅ¡kimÄ (e. b. l. 30-31), kuriame nurodė, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad I. Å . priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Pažymi, kad VÄ® „Turto bankas“ nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A.

Å . palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. Å . paliktojo turto priėmimÄ valdyti. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes. PareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad nors jos tėvai buvo iÅ¡situokę 1992-12-15, tačiau gyveno kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje - tėvas A. Å . viename kambaryje, o mama I.

S. su broliu E. Å . kitame kambaryje. Po tėvo mirties 2000-05-09 pareiÅ¡kėja sutvarkė tėvo kambarį, kadangi jis buvo apleistas, duodavo mamai piniginių lėšų komunaliniams mokesčiams sumokėti, kadangi buvo susitarta, kad buto dalis atiteks pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja tvarkė buto dalį kaip savo.Suinteresuotas asmuo E. Å . paaiÅ¡kino, kad tėvo A. Å . mirties dienÄ gyveno su mama I. Å . bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sesuo (pareiÅ¡kėja) I. Å . padėdavo mamai finansiÅ¡kai, duodavo piniginių lėšų mokesčiams už butÄ sumokėti, sutvarkė tėvo kambarį, į kurį gyventi persikraustė E. Å ..

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja.Liudytoja I. S., pareiÅ¡kėjos mama, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji gyveno su buvusius sutuoktiniu A. Å . bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius – jis viename kambaryje, o ji su sÅ«numi E. Å . kitame kambaryje. Po A. Å . mirties buvo Å¡eimoje susitarta, kad buto dalis atiteks I. Å ., kadangi ji padėjo butÄ iÅ¡laikyti, mokėdama dalį mokesčių, sutvarkė kambarį, kuriame gyveno A. Å .. PareiÅ¡kėja iki Å¡iol prisideda prie buto iÅ¡laikymo.Liudytoja G.

P., pareiÅ¡kėjos draugė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta nuo 1997 metų, nes buvo kolegės. Žinojo, kad po pareiÅ¡kėjos tėvo mirties jai atiteko dalis buto. Ji kartu su vyru padėjo pareiÅ¡kėjai daryti remontÄ tėvo likusiame kambaryje. PareiÅ¡kėja kalbėdavo, kad nuolat padeda mamai sumokėti mokesčius už butÄ .Suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, remiantis CPK 1751 str. 10 d. nuostatomis.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 30-31). Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 443 str. 5 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ byloje esančio Gyventojų registro tarnybos pažymos (b. l.

5) nustatyta, jog pareiÅ¡kėja I. Å . buvo palikėjo A. Å . dukra. Palikėjas A. Å . ir I. Å . 1973-03-31 sudarė santuokÄ (e. b. l. 6). IÅ¡ byloje esančio 2015-04-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad I. S. nuo 1991-05-27 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. b. l. 8). IÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡tuokos liudijimo matyti, kad A. Å . ir I. Å . 1992-12-15 iÅ¡situokė (e. b. l. 7). Palikėjas A. Å . mirė 2000-05-09 (e. b. l. 4). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A.

Å . (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 9). Ä® bylÄ pateiktos I. Å . vardu apmokėtos sÄ skaitos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, komunalines paslaugas (e. b. l. 10-17). Bylos dalyvių ir liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja po tėvo mirties visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo butÄ , mokėjo dalį mokesčių, suremontavo kambarį, kuriame iki mirties gyveno jos tėvas A. Å .. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

CK 587 str. 3 d.). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais.

Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus bylos dalyvių bei liudytojų byloje paaiÅ¡kinimus, kad mirus A. Å ., pareiÅ¡kėja iÅ¡laikė buto dalį, priklausiusiÄ jos tėvui A.

Å ., rÅ«pinosi juo, padarydama remontÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji po tėvo mirties moka mokesčius už buto dalį, prižiÅ«ri, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais siekė priimti po A.

Å . mirties likusį palikimÄ , t. y. jam priklausančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog I. Å . po palikėjo A. Å . turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo A.

Å . turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymÄ (1964 m. CK 573 str. 1 p.,), o įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad I. Å . po A. Å . mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ A. Å . palikimÄ (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos I. Å . teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. Å . (A. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2000-05-09, atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Rima LipeikienėÂ