c828a0a3-cc75-4e2d-81b2-cfdae35ae8c6 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-40-744/2019 (Nr. 1A-391-744/2018) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29577-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, nuteistajam O.

V., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O.

V. skirta galutinė bausmė – 92 MGL (4 600 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 1 metus ir 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 21 d. 12.08 val. iki 2018 m. birželio 22 d. 11.25 val., tai yra 1 para, jÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. O. V. taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui, bei turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto A.

V. vardu, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1320 Eur. O. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. O. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,35 promilės, vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A.

V., taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį – jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ arba žymiai sumažinti paskirtÄ bausmę – baudÄ . 2.1.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis 2018 m. birželio 21 d. apie 12 val. po vakarykščio girtumo iÅ¡gėrė alaus ir dėl to jo organizme susidarė didelė alkoholio koncentracija. Jis girtas nesijautė. Atėjęs draugas jo paprašė pavežti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to kilo byloje nagrinėjamas įvykis. Apeliantas mano, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai jÄ kvalifikavo, tačiau paskyrė jam per griežtÄ bausmę, be pagrindo netaikė jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kai buvo visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytais griežtos bausmės skyrimo pagrindais bei BK 40 straipsnio netaikymo motyvais. Apelianto įsitikinimu, teismas, skirdamas tokiÄ didelę bausmę – 6 900 Eur dydžio baudÄ , neatsižvelgė į tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad byloje nėra civilinio ieÅ¡kinio, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , jam daugiau nei penkiasdeÅ¡imt metų, jis yra registruotas darbo biržoje, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko be jokių motyvų ar tikslų, jis tiesiog nesuvokė, kad yra girtas.

Mano, kad teismas grubiai pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė per griežtÄ bausmę. 2.2. Nuteistojo O. V. nuomone, yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Skundžiamu nuosprendžiu teismas neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ todėl, kad teismui kilo abejonės dėl galimo laiduotojo – jo tėvo galimybe daryti teigiamÄ poveikį. Jo tėvas A. V. yra senyvo amžiaus, nėra nei teistas, nei baustas, turi gyvenamÄ jį namÄ , nėra girtuoklis, charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistasis pažymi, kad jis pats praeityje nėra teistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra civilinio ieÅ¡kinio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys nusikalstamų veikų. Be to, jis ir taip bus nubaustas, nes turės sumokėti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , jam bus taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Mano, kad tokiomis priemonėmis tikrai bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, iÅ¡vardinti BK 41 straipsnyje. 2.3.

Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas visiÅ¡kai nieko nenustatinėjo, o tik nurašė kaltinamÄ jį aktÄ nieko nekeisdamas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

3. Atsiliepimų į nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. V. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras Gintaras Misevčius prašė nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Nuteistasis O. V. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl Å¡ie klausimai, sprendžiant O. V. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) sÄ lygos, o nuteistojo tėvas pagal asmenines savybes sugebės jam daryti teigiamÄ poveikį.

O. V. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir praÅ¡o paskirti jam mažesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡ios normos nuostatų taikymo svarstymas.

Tuo pačiu pabrėžtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytas sÄ lygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

Tai reiÅ¡kia, jog teismui atsisakius atleisti ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai motyvavus savo sprendimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas tokio sprendimo neturėtų keisti.

8. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad O. V. nusikalto pirmÄ kartÄ (130 b. l.), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, byloje civilinių ieÅ¡kinių pareikÅ¡ta nebuvo, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat byloje yra praÅ¡ymas perduoti O.

V. jo tėvui, kurį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra (jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas, gyvena netoli nuteistojo), pagal laidavimÄ . Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, kurios sudaro galimybę svarstyti O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ . Tačiau kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, tai yra, ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad, įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo O. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad O. V. nusikalstami veiksmai kėlė didelį pavojų aplinkiniams – nuteistasis 2018 m. birželio 21 d. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai virÅ¡ijo 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra jo kraujyje buvo nustatytos net 3,35 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Be to, nuteistasis O. V. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivis, mieste, prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vidury dienos, apie 12 val., kuomet eismas ir žmonių judėjimas prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje yra pakankamai intensyvus, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ir kitam asmeniui priklausantis automobilis, padaryta turtinė žala (už šį eismo įvykį O.

V. buvo nubaustas administracine tvarka). Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistasis O. V., valdydamas automobilį neblaivus (kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis), visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ .

IÅ¡ paties nuteistojo O. V. pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių (166-167 b. l.) matyti, kad jis, sėsdamas už vairo, bÅ«damas iÅ¡gėręs maždaug puse litro degtinės ir 1 litrÄ alaus, jautėsi (jo paties teigimu) normaliai, o prekybos centras, kur jis ir vyko, yra visiÅ¡kai netoli jo namų, nuo kurių jis pradėjo važiuoti automobiliu. Taigi nurodytos aplinkybės dar kartÄ patvirtina, jog O. V. sÄ moningai ignoravo teisės aktuose įtvirtintÄ draudimÄ vairuoti transporto priemones bÅ«nant neblaiviam ir savo interesams tenkinti pasirinko neteisėtÄ veikimo bÅ«dÄ , nors iki prekybos centro galėjo nuvykti nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nueiti pėsčias ir panaÅ¡iai), be to, kelia abejones dėl to, kad O.

V. ateityje, būdamas neblaivus, tačiau jausdamasis, jo teigimu, normaliai, nevairuos transporto priemonės.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo O. V. tėvas A. V. nelaikytinas asmeniu, tinkančiu bÅ«ti laiduotoju, kadangi jo galimybės daryti sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ yra abejotinos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , privalu apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę.

BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog nuteistasis O. V. yra pakankamai brandaus amžiaus, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , nėra pagrindo tvirtinti, jog O. V. yra laikytinas nesavarankiÅ¡ka, nebrandžia asmenybe, kuriam jo pensijinio amžiaus tėvas galėtų daryti veiksmingÄ teigiamÄ Ä¯takÄ .

11. Pats A. V. nei savo praÅ¡yme perduoti O. V. jo atsakomybei pagal laidavimÄ (131 b. l.), nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (167 b. l.) nenurodė, kaip realiai jis galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo suaugusiam sÅ«nui. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. V. nurodė, kad jis su sÅ«numi bendrauja beveik kasdien, sÅ«nus jam paskambina ir dažnai užsuka, jis labai blogai vertina savo sÅ«naus tokį neatsakingÄ poelgį, mano, kad tikrai sugebėtų sÅ«nui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , sÅ«nus jo klauso, jis sÅ«nui yra autoritetas, tačiau vis tiek nenurodė, kaip realiai jis galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui.

Abejones dėl A. V. galimybių daryti sÅ«nui teigiamÄ poveikį kelia ir tai, kad jis po byloje nagrinėjamo įvykio nesidomėjo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, sÅ«naus neteisėtų veiksmų priežastimis ir panaÅ¡iai, tokį savo elgesį motyvuodamas tuo, kad jam sÅ«nus nepasakojo (74 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. V. taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti savo sÅ«naus poelgio priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. V. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir jų nevairuoja, todėl jo galima teigiama įtaka sÅ«nui dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi ateityje yra ribota.

Taigi kyla abejonių dėl to, ar iÅ¡kilus problemoms A. V. sugebės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir A. V. paaiÅ¡kinimus konstatuotina, kad jo ir sÅ«naus santykių pobÅ«dis nėra pakankamas, jog O. V. bÅ«tų galima perduoti A. V. atsakomybei pagal laidavimÄ .

12. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas dėl visų BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų nebuvimo ir pagrįstai neatleido O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. taip pat praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę – baudÄ , nes mano, kad teismas grubiai pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

15. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

17. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimÄ Ä¯statymas numato galimybę skirti baudÄ nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino O. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubaudė 138 MGL (6 900 Eur) bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam O. V. pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad O.

V. įvykdė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, bei į kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, nedirba, registruotas darbo biržoje, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos RadviliÅ¡kio miesto seniÅ«nijoje nėra gauta nusiskundimų dėl O. V. elgesio, yra brandaus amžiaus). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo O.

V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė O. V. Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės O. V. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. V. tinkamai parinko bausmės rūšį, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam nustatytas baudos dydis neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiÅ¡kiai per didelis. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas Å¡iame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam O. V. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudÄ , savo dydžiu Å¡iek tiek didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimÄ nustatyta minimali bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas atitiks O. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Sumažinus O. V. už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę, atsižvelgus į tai, kad O. V. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl Å¡ios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, Å¡i bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

20. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam O. V. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams trims mėnesiams. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, nuo kada skaičiuotinas Å¡is nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, 2018 m. birželio 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros metu (20-22 b. l.) iÅ¡ O. V. paėmus vairuotojo pažymėjimÄ , jam iÅ¡ karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis Å¡ia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžiÄ .

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir formuojamÄ teismų praktikÄ , Å¡i nuosprendžio suraÅ¡ymo klaida iÅ¡taisytina keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tai yra nustatant, kad nuteistajam O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 21 d. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo O.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: O. V. už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) MGL (3 750 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, O. V. paskirtÄ 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudÄ sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdeÅ¡imties) MGL (2 500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų)) dydžio baudÄ .

Nustatyti, kad O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 21 d. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas