c82779e4-918f-4515-a305-e76d5102d163 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                          Administracinė byla Nr. I-2777-208/2012                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-00928-2012-7                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjui V.

V., Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei Dovilei Mikučionytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui - kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-2), kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jam 2294,67 Lt negauto darbo užmokesčio už 2007 m. balandžio, rugsėjo mėnesius, 2008 m. kovo, gegužės - gruodžio mėnesius.          Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies bei kitų VI skyriaus („Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 procentų pareiginės algos) – už 2007 m. balandžio, rugsėjo mėnesius, 2008 m. kovo, gegužės - gruodžio mėnesius nebuvo iÅ¡mokėta 2294,67 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007 m. spalio 1 d. (iki 2009 m. sausio 1 d.) Å¡is ribojimas netaikomas priedui už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartiniam priedui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu darbo užmokesčio dalies vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams neiÅ¡mokėjimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo buvo pripažintas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, jo teisės turi bÅ«ti apgintos – dėl 70 procentų pareiginės algos dydžio priedų ir priemokų sumos ribojimo neteisėtai jam neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti iÅ¡mokėta. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 61-64), paaiÅ¡kindamas, kad nors atsiskaitymo lapeliuose kiekvienÄ mėnesį bÅ«davo numatyta neiÅ¡mokėta suma, tačiau tuo metu toks nemokėjimas buvo laikomas teisėtu ir tik nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo jis sužinojo apie jo konstitucinės teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ , todėl bÅ«tent nuo Å¡ios dienos jam atsirado teisė dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismÄ , Å¡iÄ savo teisę jis įgyvendino nepasibaigus 3 metų senaties terminui.

Pažymėjo, kad dėl taikyto 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo darbo užmokesčio dalies neiÅ¡mokėjimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir per visÄ laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ teisminės gynybos teisinis reguliavimas dėl tokio ribojimo nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, kuriose teismas analogiÅ¡kais pagrindais atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teigia, kad ir jam nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

PridÅ«rė, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos į Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos, kurios nariu jis buvo iki 2012 m. kovo 27 d., pirmininkÄ , kuriam pateikė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iÅ¡duotas pažymas apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį skundui parengti. Tačiau 2011 m. pabaigoje sužinojo, kad jokie teisminiai procesai dėl jo pažeistos teisės gynimo nėra pradėti.             Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-10) pažymėjo, jog LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kartu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad paties profesinės sÄ jungos pirmininko iniciatyva buvo surinkti duomenys iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos, pirmininku pasitikėjo.

          Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuotinas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. PridÅ«rė, kad į teismÄ buvo kreiptasi tik Å¡iais metais dėl T. C. kaltės.             Skundas atmestinas.              Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal Å¡io įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53).

Å io įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

             Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Tai, kad mokant pareiÅ¡kėjui ne visÄ darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ .

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti susidariusiÄ nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos ieÅ¡kiniui dėl darbo santykių pareikÅ¡ti numato trijų metų senaties terminÄ .

Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2012 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta aplinkybė nebuvo kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigÅ«nams). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo Å¡ie asmenys teisminės gynybos kreipėsi dar 2007-2008 metais. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininko, kuriam žodžiu pavedė ginti jo pažeistas teises teisme, teismo vertinimu, taip pat yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl jo praÅ¡ymas atmestinas.Teismui neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė:

             V. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                                                                                   Donatas Vansevičius