2021-09-22 Nr. AB-19245-3-61-3-02485-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3398-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S., I. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAIGD) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir UGPS) 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. UG17-68(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. UGPS Sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J., kurie UGPS nariai. UGPS Sprendime nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su UGPS veikla buvimo, o vien buvimas UGPS nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl narystės profesinėje sąjungoje. Nepagrįstas UGPS atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. S. ir I. J. ne tik paneigė tarnybinės atsakomybės instituto esmę, bet ir apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į pavaldžių darbuotojų tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybę PAIGD pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų profesinei sąjungai nepriklausančių PAIGD pareigūnų atžvilgiu.

1.2. UGPS Sprendime nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. S. ir I. J. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. UGPS tik deklaratyviai nurodo, kad skirtingas veiksmų ir turinio traktavimas bei teisės aktuose neapibrėžtų veiksmų atlikimas liudija, kad tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J. siekiama skirti dėl jų teisinio statuso – narystės UGPS. Įvertinus 2020 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 56TPI-4 „Dėl PAGD pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) turinį, matyti, kad tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J. siekiama skirti dėl to, kad jie vizuodami tarnybinio patikrinimo išvadą ir nepastebėdami jos trūkumų, netinkamai atliko savo pareigas. UGPS, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J., ne tik kad nenurodė nei vienos pareigūnus dėl jų narystės UGPS diskriminuojančios aplinkybės, bet ir turėjo apsiriboti tik vertinimu, ar pareigūnams tarnybinės nuobaudos nėra skiriamos dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, tačiau nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, UGPS vertino Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. UGPS teiginiai dėl PAIGD direktoriaus subjektyvumo UGPS narių atžvilgiu nėra pagrįsti.

2. Atsakovas UGPS atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. UGPS, atsižvelgdama į teismų praktiką, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą M. S. ir I. J., t. y. nagrinėdama, ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, vertino faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu ir atsakomybės taikymo aspektais, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjas neįrodė, kad UGPS nariams M. S. ir I. J. nuobaudas siekiama skirti ne dėl jų narystės profesinėje sąjungoje.

2.2. Nors konstatuota, kad PAIGD direktorius (duomenys neskelbtini) netinkamai atliko savo funkcijas, direktoriui nesiūloma skirti tarnybinės nuobaudos, o nors I. J. ir M. S. galbūt padaryti tarnybiniai nusižengimai savo turiniu yra lengvesni (minėtieji pareigūnai tik vizavo, o ne tvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą), tačiau dėl jų PAIGD direktoriui buvo siūloma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą.

2.3. Esminis darbdavio interesų pažeidimas turi būti kiekvienu atveju pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne savaime preziumuojama, jog UGPS, nesutikdama dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, o, priešingai, nesiėmė priemonių užtikrinti teisingą ir sąžiningą tarnybinės atsakomybės taikymą.

2.4. PAIGD direktoriaus siekis skirti tarnybines nuobaudas UGPS nariams – M. S. ir I. J., – galbūt neužtikrinus teisingo ir sąžiningo tarnybinės atsakomybės taikymo, nesurinkus galutinių objektyvių duomenų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, išskirtinai šališkai interpretuojant teisės aktus, yra susijęs su jų naryste profesinėje sąjungoje. Todėl nesutikimas su tarnybinės atsakomybės taikymu, išdėstytas Sprendime, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir neperžengiant UGPS kompetencijos ribų.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino atsakovo UGPS Sprendimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir I. J.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl UGPS Sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. S. ir I. J., teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) I. J. ir (duomenys neskelbtini) M. S. galimo tarnybinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė R. T. 2020 m. birželio 23 d. patvirtino Išvadą, kurioje siūloma PAIGD direktoriui spręsti pareigūnų M. S., I. J. ir A. R. tarnybinės atsakomybės klausimą dėl Išvados konstatuojamosios dalies 3–5 punktuose nurodytų šių pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų. PAIGD direktorius 2020 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į UGPS, nurodydamas, kad skiriant tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, todėl prašė atsakovo informuoti apie sutikimą ar nesutikimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams. UGPS Sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas I. J. ir M. S.

6. Teismo vertinimu, Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas tikslus padarytų pažeidimų teisinis vertinimas, sprendžiant, ar skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų pagrindas pritarti atsakovo teiginiams dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ne dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o dėl I. J. ir M. S. narystės UGPS. Be to, nėra duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas (t. y. objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), būtų kaip nors susiję su pareigūnų veikla profesinėje sąjungoje ar atstovaujant profesinės sąjungos narius, ginant jų teises. Bendro pobūdžio teiginiai, kad minėti pareigūnai yra UGPS nariai, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla UGPS. Atsakovo teiginiai, kad PAIGD direktoriui nesiūloma skirti tarnybinės nuobaudos, priešingai nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie yra UGPS nariai, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą I. J. ir M. S. ne dėl Išvadoje nustatytų tarnybinių pažeidimų.

7. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog UGPS nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja jo, kaip darbdavio, teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas UGPS tampa pranašumu kitų profesinei sąjungai nepriklausančių PAIGD pareigūnų atžvilgiu. Šiuo atveju neteisėtas Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą kliudo PAIGD vadovui užtikrinti nepriekaištingą PAIGD veiklą, taip pat užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi jų pareigas tarnyboje reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

8. Teismas konstatavo, kad UGPS Sprendimu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą I. J. ir M. S., todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas UGPS Sprendimas naikintinas.

III. 9. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Siekis susidoroti su profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai. Todėl siekiama susidorojimo faktą „užmaskuoti“ turimomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo pritaikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant. Todėl priimant Sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo itin išsamiai išnagrinėta aplinkybių, konstatuotų Išvadoje bei susijusių su pareigūnų bei kitų pareigūnų tarnyba ir su veikla profesinėje sąjungoje, visuma.

9.2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad juridinę galią A. R. atlikto tarnybinio patikrinimo išvada įgavo tik ją patvirtinus PAIGD direktoriui (duomenys neskelbtini). Nors Išvadoje ir konstatuojama, kad PAIGD direktorius netinkamai atliko savo funkcijas, jam nesiūloma skirti tarnybinės nuobaudos, o nors I. J. ir M. S. galbūt padaryti tarnybiniai nusižengimai savo turiniu yra lengvesni (minėtieji pareigūnai tik vizavo, o ne tvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą), tačiau dėl jų PAIGD direktoriui (duomenys neskelbtini) buvo siūloma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę skirti nuobaudas tik minėtiems dviem asmenims, pagrįstai galima teigti, kad minėti asmenys buvo diskriminuojami dėl jų narystės profesinėje sąjungoje.

9.3. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika. Teismai, nagrinėdami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai garantijai analogišką garantiją numatančio Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatą, yra ne kartą konstatavę, jog teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamo organo nariui paskyrimo, jei darbdavys įrodo, kad tai iš esmės pažeidžia jo interesus. Taigi esminis darbdavio interesų pažeidimas turi būti kiekvienu atveju pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne savaime preziumuojama, jog profesinė sąjunga, nesutikdama dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, o, priešingai, nesiėmė priemonių užtikrinti teisingą ir sąžiningą tarnybinės atsakomybės pritaikymą. Net ir negalėjo būti pažeistas pareiškėjo interesas, kadangi PAIGD direktoriui tarnybinė nuobauda paskirta nebuvo.

9.4. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių norimos skirti tarnybinės nuobaudos tikslus. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad UGPS atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia UGPS interesus.

9.5. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, iš esmės jų visiškai nevertino, nerinko ir netyrė su tuo susijusių įrodymų. Taigi teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios teisės normas, neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. UGPS Sprendime pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius. Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1762-492/2021 kopiją. Nurodo, kad:

12.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1762-492/2021 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą M. S. ir I. J. apeliacinį skundą patenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-3527-535/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikintas PAIGD direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. TE-141, kuriuo pareiškėjams skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Šis teismo sprendimas įrodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys buvo nubausti nepagrįstai ir darbdavio bandymas juos pavaizduoti neigiamu aspektu nepavyko.

12.2. Siekis susidoroti su profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai. Todėl siekiama susidorojimo faktą „užmaskuoti“ turimomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo pritaikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant, ką šiuo atveju galbūt bandoma daryti.

12.3. Pareiškėjas, siekdamas skirti tarnybines nuobaudas, tai nori padaryti dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų narystės profesinėje sąjungoje, tokiu būdu diskriminuodamas – nes vienam vadovui (duomenys neskelbtini) nuobauda neskirta, o kitiems dviems (duomenys neskelbtini) – siekiama skirti, nors realiai neigiamas teisines pasekmes sukėlė būtent tik (duomenys neskelbtini) sprendimas, o ne M. S. ir I. J. vizos. Išvadoje kaip vienas iš argumentų nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nuobauda neskirtina, nes jis neseniai eina direktoriaus pareigas (nuo 2019 m.), tačiau kažkodėl nepastebėta, kad (duomenys neskelbtini) pareigas tretieji suinteresuoti asmenys pradėjo eiti taip pat tik nuo 2019 m.

12.4. Vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, kaip tik ir suteikta galimybė, o ne prievolė skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiant į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

12.5. Pritaria visiems apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1762-492/2021 kopiją.

14. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1762-492/2021 neturi jokios reikšmės šioje byloje. Šiuo sprendimu buvo išnagrinėta byla dėl jau anksčiau tretiesiems suinteresuotiems asmenims paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo, bet aplinkybė, kad teismo buvo panaikintos kaip neteisėtos anksčiau tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirtos nuobaudos, nepatvirtina šiam ginčui jokių reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo priimtas sprendimas savaime nesudaro prielaidų vertinti, kad ginčijamas UGPS Sprendimas, kuriuo atsakovas nesutiko, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir I. J. būtų skirtos tarnybinė nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas. Tam pagrįsti jokių įtikinamų argumentų nenurodo ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir pridėti prie bylos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1762-492/2021 kopiją.

V. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UGPS Sprendimo, kuriuo atsakovas nesutiko, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir I. J. būtų skirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo PAIGD skundą ir panaikino atsakovo UGPS Sprendimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir I. J. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

19. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020, 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021).

21. Ginčijama UGPS Sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą M. S. ir I. J. skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstas iš esmės tuo, kad Išvadoje nesiūloma skirti tarnybinės nuobaudos ir PAIGD direktoriui (duomenys neskelbtini), nors minėtas pareigūnas patvirtino neteisėtą ir nepagrįstą tarnybinio patikrinimo išvadą, o M. S. ir I. J. tik vizavo, t. y. padarė lengvesnio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. UGPS teigimu, trijų vadovų atžvilgiu atlikus tarnybinį patikrinimą nuobaudos būtų skiriamos tik dviems, t. y. M. S. ir I. J., kurie yra profesinės sąjungos nariai, kai (duomenys neskelbtini), dėl kurio veiksmų tarnybinio patikrinimo išvada įgavo teisinę galią, tarnybinė atsakomybė netaikoma dėl visiškai neaiškių motyvų bei nesant jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovas Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pagal Išvados siūlymus priėmęs sprendimą taikyti tarnybinę atsakomybę M. S. ir I. J., neatsižvelgė į Išvados trūkumus, nesikreipė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl galimybės netaikyti tarnybinės atsakomybės pareigūnams, taip pat neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) jo paties siūlymu yra panaikinta, M. S. jau neina (duomenys neskelbtini) pareigų, o I. J. statusas nuo rugsėjo 1 d. taip pat keisis. Tad Sprendime daroma išvada, kad toks skirtingas veiksmų ir turinio traktavimas bei teisės aktuose neapibrėžtų veiksmų atlikimas liudija, jog tarnybines nuobaudas siekiama M. S. ir I. J. skirti dėl jų teisinio statuto – narystės UGPS.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Sprendime išdėstyti motyvai nėra pakankami pagrįsti UGPS Sprendimą. Išvadoje yra gana išsamiai paaiškinta, kodėl M. S. ir I. J. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, o (duomenys neskelbtini) – nesiūloma (pvz., M. S. ir I. J. atveju buvo įvertinta, kad pareigūnai užėmė vadovaujančias pareigas ir turėjo po galiojančią tarnybinę nuobaudą, o (duomenys neskelbtini) atveju buvo įvertinta, kad nuo paskyrimo į pareigas jis tarnybinių nuobaudų neturėjo, tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta dviejų atsakingų pareigūnų (dviguba kontrolė iki vadovo) vizomis be pastabų, kas leido PAIGD direktoriui manyti, kad patikrinimas atliktas tinkamai, taip pat atsižvelgta į aplinkybę apie tekusį itin didelį darbo krūvį), bet ginčijamame Sprendime remiamasi tik padrikais išsamiai nemotyvuotais teiginiais, kurie nesudaro objektyvaus pagrindo išvadai, kad M. S. ir I. J. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų narystės UGPS. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas tretiesiems suinteresuotiems asmenims (t. y. objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), būtų kaip nors susiję su pareigūnų veikla profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UGPS Sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims teismo sprendimu buvo panaikintos anksčiau skirtos tarnybinės nuobaudos, pabrėžtina, kad galbūt dėl to gali būti keliamas siekiamos taikyti tarnybinės atsakomybės proporcingumo klausimas (kadangi, kaip minėta, Išvadoje siūlant tretiesiems suinteresuotiems asmenims taikyti tarnybines nuobaudas, atsižvelgta, kad jie turi po galiojančią tarnybinę nuobaudą), tačiau nesant pagrįstų aplinkybių, kad su pareigūnais siekiama susidoroti dėl jų priklausymo UGPS, tai negali būti pagrindas atsisakyti duoti sutikimą pareigūnams taikyti tarnybinę atsakomybę.

23. Įvertinus, kad UGPS Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo atsisakymas M. S. ir I. J. skirti tarnybines nuobaudas nepažeidžia PAIGD teisėtų interesų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UGPS Sprendimas apriboja PAIGD teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro prielaidas pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas UGPS tampa pranašumu kitų profesinei sąjungai nepriklausančių PAIGD pareigūnų atžvilgiu.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė