c826ecb8-4e8c-4b2d-8936-e28ff1c78895 · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-57-616/2022 Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00004-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.3.3; 21.11.10 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. 2021 m. gruodžio 27 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) policijos registruojamų įvykių registre registruotas L. V. pareiÅ¡kimas Nr. 0121000818712, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. 09.30 val. kaimynė L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje uždaroje bendroje erdvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidÄ dengiančios apsauginės kaukės ir tokiais veiksmais skatino platinti COVID-19 užkratÄ bei sukėlė rizikÄ Å¾monių sveikatai ir gyvybei.

PareiÅ¡kime pažymėjo, kad tuo metu jai reikėjo prasilenkti su L. S., todėl L. S. Å¡iÄ rizikÄ sukėlė ir pareiÅ¡kėjai (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 1-2).

2. Institucijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu L. V. pripažinta nukentėjusiÄ ja (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 1-2).

3. Institucijos 2022 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena L. S. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nutarime nurodyta, kad L. S., būdama viešoje uždaroje bendroje erdvėje, nedėvint veido kaukės, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ aktualios redakcijos (nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d.) reikalavimų (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 30-32).

4. Nesutikdama su Institucijos nutarimu nukentėjusioji L. V. jį apskundė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams. Skundžiama Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atmestas L. V. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 22 d., galimo L. S. nusižengimo padarymo metu, joks teisės aktas nenumatė reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) vietoje, kuri nors ir laikytina vieÅ¡a bei uždara, tačiau nepriskirtina jokiai paslaugų teikimo sričiai.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su nukentėjusiosios argumentais, kad Institucijos nutarimu nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta byla, remiantis teisės aktais, pagal padarytÄ nusižengimÄ , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad L. S. veikoje nėra ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, padarė iÅ¡vadÄ , kad 2022 m. sausio 21 d. Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 24-28).

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai 5. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutartį bei priteisti jai, kaip nukentėjusiajai, iÅ¡ L. S. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 4.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta klaidingai konstatuojant esmines faktines aplinkybes ir remiantis prieÅ¡taringais duomenimis, kurie buvo vertinami iÅ¡skirtinai bei nepagrįstai jos nenaudai. 4.2.

Pabrėžia, kad pareigÅ«nės J. P. ir Ž. D. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.8, 7.1, 7.2 punktus, kadangi J. P. asmeniniu suinteresuotumu prašė siųsti visÄ tiriamÄ jÄ medžiagÄ jai elektroniniu paÅ¡tu ((duomenys neskelbtini)), kai administracinio nusižengimo tyrimÄ prisistatė atliksianti pareigÅ«nė Ž. D. per (duomenys neskelbtini), o į užduotÄ klausimÄ dėl nukentėjusiojo statuso jai atsakė savo turimu elektroniniu laiÅ¡ku (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tokiu savo elgesiu pareigÅ«nės J.

P. ir Ž. D. jÄ klaidino, sukėlė policijos pareigÅ«no nepasitikėjimÄ , savo veiksmais diskreditavo policijos pareigÅ«no ir policijos, kaip sistemos, statusÄ . 4.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo traktuote, kad ANK 526 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, nurodydama, kad Å¡iame straipsnyje yra aiÅ¡kiai numatyta atsakomybė už civilinės saugos įstatymo nevykdymÄ ar pažeidimÄ ir kitų civilinės saugos reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ (įsakymus, sprendimus, nutarimus) ekstremaliosios situacijos, karantino metu.

Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas remiasi 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punktu, nors šis teisės aktas yra negaliojantis. 4.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos išvadose nurodytas L. S. teiginys, jog jai sunku kvėpuoti dėvint veido kaukę, pradeda pykinti, suktis galva, kaip įrodantis faktorius, kad ji negali dėvėti veido kaukės, neatitinka visų nagrinėjamų faktinių aplinkybių ir yra elementarus L.

S. melas, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Nurodo, kad pareigÅ«nei teiktame paaiÅ¡kinime L. S. net neužsiminė apie neįgalumÄ , ar negalėjimÄ neÅ¡ioti veido kaukės ir akcentavo, kad jai nusmuko veido kaukė, nes jos nosis ilga. Taip pat L. S. teismo posėdyje akcentavo, kad visÄ mėnesį neÅ¡iojo kaukę, kol nukentėjusioji užfiksavo jÄ be kaukės, ir aiÅ¡kiai pabrėžė, jog 15 min. su kauke gali bÅ«ti ir tai nesukelia jokio sveikatos pablogėjimo. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje L.

S. buvo su kauke ir tai nesukėlė jokių sveikatos trikdžių, nors posėdis truko 52 min. Pažymėjo, kad L. S. pateiktas 2019 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo atsakymas visiškai neatitinka gydytojo išduoto dokumento dėl veido kaukės negalėjimo nešioti dėl sveikatos pažeidimo, be to, išduotas tada, kai net nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19, todėl negali būti priimtas, kaip įrodymas, nes yra nepagrįstas ir nesusijęs su bylos nagrinėjimu. 4.5.

Nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje nėra teikiamos jokios paslaugos, kurios būtų reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei atskiruose valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose. Teigia, kad daugiabučio namo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia (duomenys neskelbtini) namo gyventojams paslaugas ir tiek L.

V., tiek L. S. yra šios ūkinės veiklos gavėjai bei kas mėnesį moka mokesčius už teikiamas paslaugas. Pabrėžia, kad įpareigojimas vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų tiekėjus ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes yra priskirtinas visiems paslaugų gavėjams, todėl privalomas visiems šio daugiabučio namo gyventojams, įskaitant ir L. S.. Todėl teigia, kad L. S. pažeidė reglamentuojančius teisės aktus, esant ekstremaliosios situacijos paskelbimo metu, o už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 526 straipsnio 3 dalyje. 4.6.

Apeliantė pažymi, kad skundžiamos nutarties 4 punkte užfiksuoti neva jos parodymai – „profilaktinio patikrinimo pažyma neparodo, kad L. S. gali kaukės nedėvėti, norėtų, kad jai bÅ«tų paskirta 1000 Eur bauda“ yra melaginga traktuotė ir vertintina kaip teismo nustatymas. Teigia, kad baigiamose kalbose Å¡is praÅ¡ymas nuskambėjo iÅ¡ atsakovės L. S. (teismo garso įraÅ¡o 48 min. 10 s): „kad jai duotų 1000 Eur baudÄ ir iÅ¡siųstų į UkrainÄ , toks bÅ«tų mano praÅ¡ymas“ (b. l. 35-40).

6. Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundÄ Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. A. praÅ¡o L. V. apeliacinio skundo netenkinti. 6.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

7. Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundÄ asmens, kurį praÅ¡oma patraukti administracinėn atsakomybėn, L. S. atstovas advokatas D. V. praÅ¡o L. V. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ L. V. visas L. S. patirtas proceso iÅ¡laidas. 7.1. Teigia, kad vien faktas, jog apeliantė bendravo su keliais pareigÅ«nais, pats savaime nelemia atlikto tyrimo Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvumo. 7.2. Pažymi, kad apeliantės netenkinančios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pačios savaime nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teigia, kad L. S. pateiktoje pažymoje neprivalėjo bÅ«ti nurodyta, ar ji turi, ar neturi dėvėti kaukę, kadangi nustatyta diagnozė objektyviai atskleidžia, ar asmuo jÄ gali dėvėti, ar ne. Be to, L. S. paaiÅ¡kino, kad ji kaukės ilgai negalėti dėvėti, nes jai prasideda pykinimas, sukasi galva ir tai įtakoja jos sveikatÄ . Todėl net ir vietose, kuriose privalu dėvėti kaukę, L. S. turėtų pateisinamÄ priežastį jos nedėvėti. 7.3. Nurodo, kad apeliantė mėgina savaip aiÅ¡kinti Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo nuostatas.

Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė ir administracija nėra įsikÅ«rusi ginčo daugiabučio patalpose, todėl prieÅ¡ingai apeliantės teigimui, ginčo laiptinė nėra minimo paslaugos teikėjo uždara paslaugos vykdymo erdvė ir pagal galiojančius teisės aktus nepatenka į minėtų teisės aktų taikymo sferÄ . 7.4. Akcentuoja, kad apeliantė vaizdo įraÅ¡Ä darė neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, be tikslaus laiko, todėl kelia klausimÄ , ar nebuvo pažeistas L.

S. privatumas bei ar toks veikimas yra teisėtas. 7.5. Atkreipė dėmesį, kad tai yra ne pirmas apeliantės kibimas prie L. S., kas liudija subjektyvų bei neigiamÄ apeliantės požiÅ«rį į jÄ , siekiant dirbtinai iniciuoti nepagrįstas administracines teisenas. Teigia, kad kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ANK 526 straipsnio sudėties nebuvimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog L. S. bÅ«tų turėjusi ir teikusi kontaktinio pobÅ«džio paslaugas, be to, atsakomybės subjektu gali bÅ«ti tik specialus subjektas, įmonėje esantis atsakingu už civilinės saugos ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si (Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021-10-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-914- 948/2021).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 8. Nukentėjusiosios L. V. apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ , jog L. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto 526 straipsnio 3 dalyje, požymių.

10. Susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje prieita teisinga išvada, jog administracinio nusižengimo teisena L. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių skundžiamos nutarties motyvų ir išvadų. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas įstatymas ar jos skundas išnagrinėtas šališkai.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ .

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai.

Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

13. ANK 526 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir Civilinės saugos įstatymas) ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ . To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja atsakomybę už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį (taip pat ir 2 dalį), administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. Teisės norma laikoma turinčia blanketinę dispozicijÄ , kai ji nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet nei jÄ konkrečiai Å¡ioje dispozicijoje iÅ¡dėsto, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, tačiau nurodo, jog taisyklės yra suformuotos kitame teisės akte.

Å iuo atveju ANK 526 straipsnio 3 dalis numato, kad elgesio taisyklės, susijusios su civiline sauga, yra iÅ¡dėstytos Civilinės saugos įstatyme ir kituose civilinę saugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, bei konkrečios elgesio taisyklės minėto straipsnio dispozicijoje neiÅ¡dėstytos, todėl Å¡i norma atitinka blanketinės normos apibÅ«dinimÄ .

14. L. V. pareiÅ¡kime teigė, kad L. S. 2022 m. gruodžio 22 d. uždaroje vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje – nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas vyresnius nei 6 metų asmenis vieÅ¡ose vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , buvo numatytas 2020 m. lapkričio 4 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), tačiau šis nutarimas nurodyto įvykio metu buvo nebegaliojantis (galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.). Pareiškime nurodytu laiku buvo aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d.), kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir nustatytas trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis.

Å iuo nutarimu buvo nustatytos laikinos valstybės sienos kirtimo apribojimo ir (ar) nutraukimo sÄ lygos bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių Å¡alinimo priemonės, tačiau jame nebuvo reglamentuoti reikalavimai, susiję su nosį ir burnÄ dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimu, pažymint, kad Å¡iuos reikalavimus nustato valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai. Reikalavimai, susiję su nosį ir burnÄ dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimu, aktualiu laikotarpiu reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose Nr. V-2548, Nr. V-2550, Nr. V-2551, Nr. V-2552 (įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 15 d.), ir kurie detalizavo prekybos, renginių, vieÅ¡o maitinimo, socialinių paslaugų, Å¡vietimo, vieÅ¡ojo transporto ir kitose paslaugų srityse taikomus reikalavimus.

IÅ¡ Å¡ių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų matyti, kad nei viename iÅ¡ jų nebuvo numatytas reikalavimas asmenims visose vieÅ¡ose uždarose vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančių apsaugos priemonių, tačiau buvo numatyti reikalavimai jas dėvėti konkrečiose vietose – prekybos, renginių, vieÅ¡o maitinimo, socialinių paslaugų, Å¡vietimo, vieÅ¡ojo transporto ir kitose paslaugų teikimo vietose. Todėl nesant reikalavimo kitose, nei numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose, vieÅ¡ose uždarose patalpose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę (jas dėvėti buvo tik rekomenduojama), nutarimÄ priėmusi Institucija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo L.

S. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su L. S. sveikatos bÅ«kle ir jos galėjimu ar negalėjimu apskritai dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę, nekeičia iÅ¡vados dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies požymių jos veiksmuose nebuvimo, todėl nėra pagrindo jų papildomai analizuoti.

15. Atmestini apeliantės skundo argumentai, kad daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo privaloma dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę, kadangi Å¡iÄ vietÄ galima prilyginti uždarai daugiabučio namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo vietai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ aktualios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) 1.1. punkte buvo nustatytas įpareigojimas uždarose paslaugų teikimo ir paslaugų teikėjų veiklos vykdymo vietose neaptarnauti vyresnių nei 6 metų amžiaus lankytojų, paslaugų gavėjų, nedėvinčių medicininių veido kaukių arba respiratorių, kurie priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ .

Sutiktina, kad daugiabučio namo administratorius teikia paslaugas daugiabučio namo gyventojams – atlieka namo priežiÅ«rÄ ir už Å¡ias paslaugas namo gyventojai atsiskaito, tačiau teigti, jog minėta namo laiptinė yra daugiabučio namo administratoriaus paslaugų teikimo vieta (buveinė ar administracijos patalpos) bei joje kontaktiniu bÅ«du administratorius teikia paslaugas, kaip tai numatyta 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, nėra jokio pagrindo.

16. Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 9 straipsnyje numatyta, kad Å¡io kodekso nuostatų laikymÄ si pagal kompetencijÄ prižiÅ«ri ir jų pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų etikos komisija ir policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų etikos komisijos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl policijos pareigÅ«nų Etikos kodekso reikalavimų galimo pažeidimo, nėra teismo kompetencija ir paliekami nenagrinėti.

17. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. kovo 18 d. vykusio posėdžio informacinė pažyma ir garso įraÅ¡as patvirtina, kad L. S. baigiamųjų kalbų metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , jog L. V. bÅ«tų paskirta 1000 eurų bauda (b. l. 15-23 ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tačiau pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje užfiksuota, kad tokius parodymus davė nukentėjusioji L. V. (b. l. 24-28). Å is skundžiamoje nutartyje padarytas netikslumas laikomas pirmosios instancijos teismo raÅ¡ymo apsirikimu, neturintis įtakos priimtam galutiniam sprendimui, bei nėra laikomas duomenimis, liudijančiais apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

18. Apeliantės praÅ¡ymas priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ L. S. jos naudai yra nepagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje L. S. atžvilgiu nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo sprendžiamas jos kaltės ir nuobaudos paskyrimo, taip pat padarytos žalos ir jos dydžio (jei žala buvo padaryta) nustatymo klausimai. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ L. S. apeliantės naudai atmetamas.

19. L. S. atstovo advokato D. V. praÅ¡ymas priteisti L. S. patirtas proceso iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės L. V. yra pagrįstas. IÅ¡ pateikto 2022 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvito ir sÄ skaitos už teisines paslaugas, matyti, kad L. S. advokatui D. V. sumokėjo 500 Eur už atsiliepimÄ , konsultavimÄ ir duomenų rinkimÄ bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka.

20. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prieinama iÅ¡vada, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ), priimdamas sprendimÄ (nutarimÄ , nutartį) turi teisę iÅ¡ kalto asmens iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

22. Kaip matyti, skundÄ pirmosios instancijos teismui teikė L. V. ir teismas konstatavo, jog jos skundas yra nepagrįstas, o administracinė teisena L. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Apeliacinis procesas taip pat vyko pagal L. V. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimas L. S. nebuvo privalomas, tačiau svarbu tai, kad atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena iÅ¡ proceso dalyvio (asmens, kurį praÅ¡oma patraukti administracinėn atsakomybėn) dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų.

Juolab, L. S. turėjo gintis nuo jai reiÅ¡kiamų L. V. kaltinimų tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pagal L. V. skundÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , teikto procesinio dokumento apimtį, bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų (500 Eur) suma yra per didelė, todėl mažinama per pusę ir priteisiama iÅ¡ L.

V..

23. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistÄ ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti. Atmesti L. V. praÅ¡ymÄ dėl 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ L. S.. Priteisti L. S. iÅ¡ L. V. 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Ernesta Montvidienė