2021-04-14 Nr. AB-8194-3-62-3-02235-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-410-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02235-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Dėl per mažos dirbtinės apšvietos ir kaitrinių lempučių skaudėdavo akis, jos imdavo perštėti, rega dar labiau suprastėjo, pradėdavo skaudėti galvą, apimdavo mieguistumas, apatija ir pan., buvo neįmanoma rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla. Pataisos įstaiga nesiėmė veiksmų apšvietimui pagerinti, nepaisydama daugkartinių pareiškėjo pretenzijų. Kaitrinės lemputės į liuminescencines pakeistos tik 2019 m. rugsėjo 5 d., tuomet pagerėjo visų nuteistųjų savijauta. Pareiškėjas pabrėžė, kad teismas administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 pripažino, jog net kai pareiškėjas buvo laikomas geresnėmis sąlygomis nei aptariamuoju atveju, tokios sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus, priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktų reikalavimus atitinkančią gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės ir LED lemputės. Gavus informaciją apie perdegusias ar sudaužytas lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų ar kt., kuriuos galėjo sukelti netinkamas apšvietimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jo atstovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo O. B. skundą, t. y. pripažino, kad 2019 m. sausio 16 d. – rugsėjo 5 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. paskirtas į Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, 2018 m. gruodžio 31 d. – į 3 būrio 3 gyvenamąją patalpą, 2019 m. sausio 16 d. – į 3 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Atsakovas nepateikė duomenų apie patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, bei bendro naudojimo patalpų dirbtinę apšvietą. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų ir raštų matyti, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje ne kartą užfiksuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkto pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 1-ojo sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamosiose patalpose netinkamomis sąlygomis buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ir kitose gyvenamosios patalpose, kuriose 2018 m. birželio 5 d. – 2019 m. sausio 16 d. buvo kalinamas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nereiškė skundų dėl netinkamo apšvietos 1-ojo sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje ir 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, ištyrė byloje esančius medicininius dokumentus ir pažymėjo, kad juose nėra užfiksuota, jog pareiškėjo rega pablogėjo tik dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo; pareiškėjas regos problemų turėjo nuo vaikystės; jis nenešiojo akinių, nepaisant išrašytų akinių receptų. Jis ginčo laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK specialistus dėl psichologinių problemų, kuriuos galėjo sukelti prastas apšvietimas. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2019 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (2-12 4.802-23644 akcentuota, jog netinkamas apšvietimas sukelia regos įtampą, dažnesnį nuovargį, dėl netinkamo apšvietimo galimi akių ar galvos skausmai, apatija, tinkamai apšviestose patalpose žmonės jaučiasi žvalesni, gyvybingesni ir ištvermingesni. Šios visuomenės sveikatos srityje kompetentingos institucijos nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginius, jog dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo Pravieniškių PN-AK jis patyrė tam tikrą psichologinį diskomfortą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 8. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundo reikalavimus.

9. Pareiškėjas pabrėžia savo neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, patirtus ginčo laikotarpiu dėl netinkamo apšvietimo Pravieniškių PN-AK patalpose. Mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neįsigilino į pažeidimo mastą, intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovo veiksmai buvo piktybiški, aplaidūs, jis nepaisė net Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įpareigojimų pašalinti pažeidimą. Pareiškėjas dėl akių skausmo ir pan. ne kartą kreipėsi į gydytoją, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, tačiau atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai (teismas turėtų išsireikalauti šiuos duomenis). Teismas taip pat nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 padarytų išvadų.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas visiškai nemotyvuotas, abstraktus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų netinkamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas neginčijo Pravieniškių PN-AK pateiktos 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. 73(1)-612.

12. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pareiškėjas tvirtina, jog jis daug kartų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo, tačiau į jo nusiskundimus nebuvo reaguojama. Atsakovo atstovas ignoravo ir kompetentingos institucijos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro – nurodymus. Šios aplinkybės sunkina jo atsakomybę. Pareiškėjas akcentuoja, jog vien tai, kad jis nesikreipė į psichologą dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, savaime nepaneigia, jog jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas mano, kad teismas jo regos pablogėjimą nepagrįstai susiejo su tuo, kad jis nenešioja akinių, ir paaiškina, kad dėl prastos regos jam negali būti pritaikyti akiniai nuolatiniam nešiojimui, akiniai pareiškėjui reikalingi tik skaitymui ir rašymui.

13. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą teismui tuo atveju, jei jo skundas bus tenkintas, priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 6 d.). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti tik 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bet ne metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, pastarasis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamosiose patalpose sąlygomis, kurios neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, t. y. gyvenamosios patalpos bendra dirbtinė apšvieta buvo mažesnė nei 200 lx. Pareiškėjas neginčija šios išvados ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose dokumentuose teigia, jog netinkamomis sąlygomis buvo laikomas apie 8 / 9 mėnesius, tačiau pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino pažeidimo mastą ir intensyvumą (apšvietimas patalpose iš esmės buvo naktinis – apie 38 lx), pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą (ypač akcentuojant, jog pareiškėjas jau anksčiau turėjo regos sutrikimų), neatsižvelgė į atsakovo atstovo kaltę (piktybiškumą, aplaidumą, delsimą ištaisyti pažeidimus), todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas beveik 8 mėnesius buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, žymiai pažeidžiant dirbtinio apšvietimo normą. Tokios aplinkybės galėjo sukelti jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, apriboti galimybes užsiimti veikla. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

19. Vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik paties pareiškėjo pateiktais dokumentais (medicinos dokumentų išrašai, akinių receptai, b. l. 21–24), išrašytais 2017–2018 metais, t. y. iki konstatuoto pažeidimo laikotarpio. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas turi regos sutrikimų nuo pat vaikystės, jo rega prastėja. Taigi, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog su akimis susiję pareiškėjo sveikatos sutrikimai, jo nurodytas regos pablogėjimas ginčo laikotarpiu buvo nulemtas būtent netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kompetentingos įstaigos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro – išreikštą poziciją, kad netinkamas apšvietimas sukelia regos įtampą, dažnesnį nuovargį, tikėtini akių ar galvos skausmai, apatija; tinkamai apšviestose patalpose žmonės jaučiasi žvalesni, gyvybingesni ir ištvermingesni (2019 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (2-12 4.80)2-23644, b. l. 4–5). Tai atitinka pareiškėjo paaiškinimus apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus gindamas pažeistas savo teises, ne kartą kreipėsi su prašymais ir skundais į kompetentingas institucijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjai patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

20. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (beveik 8 mėnesius gyvenamosios patalpos bendros dirbtinės apšvietos norma buvo grubiai pažeista), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimas 1-ojo sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nustatytas dar 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. PA-256 (b. l. 40), ne kartą atliktos grįžtamosios kontrolės metu šis pažeidimas nebuvo pašalintas, apie šio pažeidimo pašalinimą Pravieniškių PN-AK užsiminė tik 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte (b. l. 39)), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu nelaikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai nusprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti, t. y. priteisti pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys