Legislator Case Law & Legislation
c81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a AI generated

c81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

c81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a · Lietuvos apeliacinis teismas: Ikiteisminio tyrimo eigoje nuteistasis savo pozicijÄ pakeitė – iÅ¡kėlė bÅ«tinosios ginties peržengimo versijÄ , tvirtindamas, jog E. G. nužudė gindamasis, neadekvačiai sureagavęs į jo grasinimus padaryti pjautinius sužalojimus (t. 2, b.l. 105-106). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, jog pas A. Z. vykusių iÅ¡gertuvių metu jis susimušė su E. G., kuris jį ir A. Z. „puldinėjo su peiliais“, norėdamas nuo jo apsiginti, kad Å¡is jo nesužalotų, tačiau neapskaičiavo smÅ«gių, nors kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nesutiko su kaltinime nurodytu nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiumi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–475/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-40-1-00096-2012-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2.; 1.1.8.1.; (S) 1.1.8.6.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,Sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,nuteistajam J.

M.,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 9 d. 20.00 val. iki 2012 m. kovo 10 d. 14.00 val. A. Z. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu itin žiauriai sudavė rankomis, kojomis, metaliniu kėdės rėmu, dviem peiliais 169 smÅ«gius nukentėjusiajam E. G. į viso kÅ«no sritis, padarydamas galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , povoratinklinę kraujosruvÄ , kairio skruostikaulio lūžį, muÅ¡tines žaizdas ir kraujosruvas veide, kraujosruvas pakauÅ¡yje ir abiejų ausų kauÅ¡eliuose, kairės pusės 3-5, 7-12 Å¡onkaulių ir deÅ¡inės pusės 5-11 Å¡onkaulių lūžius, deÅ¡inio dilbio kaulų iÅ¡nirimÄ , kraujosruvas kakle, sprande, krÅ«tinės, pilvo, juosmens srityje, nugaroje, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, sėdmenyse, deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, deÅ¡iniame ir kairiame petyje, žastuose, alkÅ«nėse, dilbiuose ir plaÅ¡takose, nubrozdinimus veide, kakle, nugaroje, pilvo srityje, kairio kelio priekiniame ir iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuose, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje pėdoje, abiejuose žastuose, pjautines žaizdas kakle, ko pasėkoje nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo, kurį sukėlė į galvÄ suduotų 22 smÅ«gių visuma, E. G.

įvykio vietoje mirė. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir atmesti civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistasis praÅ¡o atkreipti dėmesį į pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis E. G. pats iÅ¡provokavo buitinį konfliktÄ , puldamas jį peiliais, dėl to jis turėjo ginti save ir kitus nuo E. G. užpuolimo ir besigindamas peržengė bÅ«tinosios ginties ribas. Pažymi, kad jam yra nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl to jam sunku susivaldyti.

PaaiÅ¡kina, jog tik atsitokėjęs jis pamatė, kad nužudė E. G., kuris gyveno asocialiai, buvo agresyvus. Nurodo, jog iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , padėjo jÄ atskleisti, gailisi dėl to, kÄ yra padaręs, ir praÅ¡o Å¡ias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis nesutinka mokėti nukentėjusiajai N. G. priteistÄ neturtinę žalÄ , tvirtindamas, kad jos sÅ«nus – nukentėjusysis E. G. iÅ¡ tiesų nepadėdavo savo motinai, nuolatos girtavo ir valkatavo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .        Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bei paskyrė nuteistajam bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo nuketėjusiajai neturtinę žalÄ , o nustatydamas konkretų nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nors ir bylos faktinių aplinkybių kontekste detaliai neatskleidė neturtinės žalos nustatymo kriterijų, tačiau nukentėjusiajai priteisė adekvatų neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo Nuteistasis, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, apeliaciniame skunde kelia versijÄ , kurios laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kad nukentėjusįjį E. G. jis nužudė peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K- 294/2011 ir kt.).

Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius, tačiau ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis J. M. pirmÄ kartÄ apklausiamas įtariamuoju patvirtino nežinantis, kas galėjo sumuÅ¡ti E. G. (t. 2, b.l. 6-7). Vėliau akistatos su liudytoju A. Z. bei papildomos įtariamuoju apklausos metu iÅ¡ dalies prisipažino jį sumušęs, tik nesutiko su jam inkriminuojamų suduotų smÅ«gių skaičiumi, tačiau versijos, jog veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, atremdamas E. G. puolimÄ , nekėlė (t. 2, b.l. 8-10, 13).

Ikiteisminio tyrimo eigoje nuteistasis savo pozicijÄ pakeitė – iÅ¡kėlė bÅ«tinosios ginties peržengimo versijÄ , tvirtindamas, jog E. G. nužudė gindamasis, neadekvačiai sureagavęs į jo grasinimus padaryti pjautinius sužalojimus (t. 2, b.l. 105-106). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, jog pas A. Z. vykusių iÅ¡gertuvių metu jis susimušė su E. G., kuris jį ir A. Z. „puldinėjo su peiliais“, norėdamas nuo jo apsiginti, kad Å¡is jo nesužalotų, tačiau neapskaičiavo smÅ«gių, nors kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nesutiko su kaltinime nurodytu nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiumi.

Pažymėtina, jog kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panaÅ¡ių kriterijų. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

Todėl ypatingÄ reikÅ¡mę turi pavojingo kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentas, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo vertinimas, kadangi tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala. Nagrinėjamoje byloje, be nuteistojo J. M. nenuoseklių parodymų, kad E. G. puolė jį peiliu, kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog J. M. sudavė E. G. smÅ«gius (pirmÄ jį ar kelis pirmuosius iÅ¡ jų), atremdamas jo pavojingÄ kėsinimÄ si, nėra.

Liudytojų V. R., R. M., J. M. parodymai, kad nukentėjusysis E. G. išgėręs būdavo agresyvus, nuteistojo bei liudytojų A. Z. ir J. M. paaiškinimai, kad E. G., apsvaigęs nuo alkoholio, griebdavosi peilio, tik parodo, jog nukentėjusysis apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje elgdavosi agresyviai, grasindavo peiliu, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti, kad J. M. jis užpuolė pirmas. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino įvykio metu kartu su J. M. ir E. G. girtavęs liudytojas A.

Z., kuris nurodė, jog E. G. du peilius buvo pasidėjęs prie savęs ant stalo, tačiau jais niekam negrasino, kartu patvirtindamas, kad J. M. nužudė E. G. iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vietoje – liudytojo A. Z. bute - buvo nuolat girtaujama, taip pat ir 2012 m. kovo 9-10 dienomis, o 2012 m. kovo 10 d. 15.20 val. į įvykio vietÄ iÅ¡kvietus policijÄ , A. Z. kraujyje alkoholio kiekis sudarė 3,15 prom. (sunkus girtumo laipsnis), kas paaiÅ¡kina Å¡io liudytojo A. Z. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ bei leidžia jais remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.

Pažymėtina, jog visos bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. M., kurio kraujyje į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams alkoholio kiekis sudarė net 3,77 prom. (t. 2, b.l. 50), kiekvienÄ kartÄ apklausiamas taip pat skirtingai apibÅ«dino nukentėjusiojo E. G. elgesį – nuo grasinimo žodžiu papjauti iki atviro puolimo. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis aiÅ¡kino, kad peilį E. G. buvo pridėjęs sau prie gerklės, tokiu bÅ«du rodydamas, kaip gali jį nužudyti (t. 2, b.l. 6-7), o akistatos su A.

Z. metu nurodė, jog E. G. grasino jam žodžiu, kad „paims peilį ir jį prismeigs“ (t. 2, b.l. 8-10). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau teigė, kad E. G. puolė jį peiliu (t. 2, b.l. 13), kiÅ¡o jam peilį po kaklu be jokios priežasties, tikriausiai norėdamas pakvailioti (t. 2, 105-106). Aplinkybę, jog E. G. kiÅ¡o jam peilį „po gerkle“, nuteistasis patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teigė, kad tokie jo veiksmai buvo sÄ lygoti rimtų ketinimų jį papjauti.

Akivaizdu, jog pasitikėti nuteistojo duotais parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats nuteistasis aiÅ¡kiai nurodo, jog dėl turimų psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negali susivaldyti (t. 2, b. l. 70-72), ir girtumo (3,77 prom.), jis sunkiai prisimena visas įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu J. M. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, atremdamas nukentėjusiojo E. G. pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl nuteistojo deklaruojamo bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo, nesant tam BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų sÄ lygų.

Bylos duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp J. M. ir E. G. iÅ¡gertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, vėliau virtęs grumtynėmis. Å iÄ aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimo metu nuteistojo ir liudytojo A. Z. duotų parodymų analizė, nukentėjusiojo E. G. mirties priežasčiai nustatyti atliktos specialisto iÅ¡vados Nr. M 136/12(04) ir Nr. pM 19/12-136/12(04), kuriose konstatuota, kad E. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo 22 (dvideÅ¡imt dviem) smÅ«giais į galvÄ bukais kietais daiktais, iÅ¡ viso į įvairias kÅ«no vietas suduodant 164 (Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis) smÅ«gius ir padarant 5 (penkias) pjautines žaizdas kakle (t. 1, b.l. 37-43, 47-48).

Nuteistojo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti atliktas tyrimas ir pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G 553/12(04), kurioje J. M. nustatytos muÅ¡tinės žaizdos ir sužalojimai veide ir kojų srityse (t. 2, b.l. 49). Kita vertus, J. M. nukentėjusiajam E. G. suduotų smÅ«gių skaičius, iÅ¡ kurių net 22 (dvideÅ¡imt du) smÅ«giai buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ â€“ nuo kurių nukentėjusysis mirė, eliminuoja net prielaidas dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi iÅ¡ įvertinusi byloje esančius įrodymus – nuteistojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotus duomenis, Specialistų iÅ¡vadas bei kitus byloje esančius duomenis, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J.

M., tiesiogine tyčia itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį E. G. ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Dėl paskirtos bausmės         Nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės suÅ¡velninimo galimybes sieja su jam diagnozuotu emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimu bei nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nenustatyta lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo jÄ atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ . IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į tai, kad jis itin žiauriai (169 smÅ«giais) padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgta ir į tai, kad J. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų, buityje charakterizuojamas neigiamai, piktnaudžiauja alkoholiu. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių reikÅ¡mę, jo konkrečius veiksmus bei kaltės formÄ (BK 61 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri nesiekia už šį nusikaltimÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam J.

M. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir Å¡velninti jÄ nėra pagrindo. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principÄ , nes byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti galimybę skirti nuteistajam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę (BK 62 straipsnis) ar iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalį).

Tuo tarpu nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – jam diagnozuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas – skiriant nuteistajam bausmę nėra reikÅ¡minga. Byloje atlikus J. M. psichikos tyrimÄ ( specialisto iÅ¡vada Nr. 90TPK-73 ), nenustatyta lėtinio psichikos sutrikimo požymių ir žymesnių dėmesio ar atminties sutrikimų (t. 2, b.l. 70-72), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. negalėjo suprasti daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų (BK 17 straipsnis).

Nustačius Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl teisinio nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) buvimo ir skirti bausmę vadovaujantis BK 18 straipsnio taisyklėmis.Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi bÅ«ti pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuo atveju, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-444/2010, 2K-138/2011).

Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ , jei tokia yra padaryta ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad J. M. pripažino esmines bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad jis, nors ir pripažino nužudęs E. G., tačiau bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu savo veiksmus bandė pateisinti, bei nepripažino ir nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus.

Kitaip tariant, nuteistasis iÅ¡ esmės neigė jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinę pusę – tvirtindamas, kad jo tyčia pateisinama bÅ«tinÄ ja gintimi, kurios sÄ lygomis jis veikė, taip pat neigė sudavęs nukentėjusiajam tokį skaičių – 169 smÅ«gių, tuo iÅ¡ esmės neigdamas veikęs itin žiauriai, todėl nuteistojo pripažinimas negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Å¡iuo pagrindu sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog keisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam J. M. paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o atmesti nukentėjusios N. G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės tvirtindamas, kad nukentėjusiosios ir jos sÅ«naus nesiejo glaudÅ«s dvasiniai ryÅ¡iai, nukentėjusysis E. G. nepadėdavo savo motinai, nuolatos girtavo ir valkatavo.                Bylos duomenys patvirtina, jog byloje civiline ieÅ¡kove pripažinta nukentėjusiojo motina N. G. yra ligota, garbaus amžiaus, gyvenanti tik iÅ¡ gaunamos pensijos, todėl nepaisant to, kad su ja kartu gyvenęs sÅ«nus – nužudytasis E. G. girtaudavo ir gyveno asocialiai, jis visuomet padėdavo savo motinai.

Å iÄ aplinkybę patvirtino pati nukentėjusioji N. G. ir nužudytojo E. G. draugas liudytojas A. Z.. Kita vertus, natÅ«ralu, jog žuvus sÅ«nui, jo motina patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, juolab, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų motinos ir sÅ«naus Galskių prieÅ¡iÅ¡kus, Å¡altus santykius. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į motinÄ ir sÅ«nų siejusius glaudžius dvasinius ir emocinius ryÅ¡ius, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, nors ir iÅ¡samiai neanalizavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų, tačiau pagrįstai pripažino nukentėjusiosios N. G. reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ dėl sÅ«naus smurtinio gyvybės atėmimo teisėtu.

Atmesti nukentėjusios ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, apibrėžiami konkrečiais vertinamaisiais požymiais, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-118/2013, 2K-114/2008 ir kt.). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, todėl nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti Å¡ių kriterijų visumÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant neturtinę žalÄ vienam nukentėjusiajam tokio pobÅ«džio bylose, pagal konkrečias bylos aplinkybes Å¡i suma yra iki 100 000 Lt. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai N. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatavęs, jog dėl sÅ«naus netekties nukentėjusioji patyrė didelę neturtinę žalÄ , atsižvelgė į realiÄ nuteistojo J. M. socialinę ir turtinę padėtį, jog nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir neturi kito turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir pagrįstai nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti sumÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti sumažino nuo 100 000 Lt iki 40 000 Lt, tokiu bÅ«du siekdamas realaus, o ne hipotetinio nukentėjusiajai dėl sÅ«naus netekties atsiradusių negatyvių pasekmių kompensavimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumažinimas prieÅ¡tarautų neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.     Teisėjų kolegija, bylos kontekste iÅ¡tyrusi ir įvertinusi apelianto nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir priteistu mokėti neturtinės žalos atlyginimu argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl J. M. paskirtos bausmės bei civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisingos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,    n u t a r i a: Nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Valdimiras Bavėjanas                                                                                                                                                                       Viktoras Kažys        Â