c81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedM.,gynÄjui advokatui Algirdui Gurauskui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 12 (dvylikai) metų. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.       TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generatedc81ce2e5-24d7-430e-bc8e-766f1eb49b4a · Lietuvos apeliacinis teismas: Ikiteisminio tyrimo eigoje nuteistasis savo pozicijÄ pakeitÄ â iÅ¡kÄlÄ bÅ«tinosios ginties peržengimo versijÄ , tvirtindamas, jog E. G. nužudÄ gindamasis, neadekvaÄiai sureagavÄs į jo grasinimus padaryti pjautinius sužalojimus (t. 2, b.l. 105-106). Teisiamojo posÄdžio metu nuteistasis tvirtino, jog pas A. Z. vykusių iÅ¡gertuvių metu jis susimuÅ¡Ä su E. G., kuris jį ir A. Z. âpuldinÄjo su peiliaisâ, norÄdamas nuo jo apsiginti, kad Å¡is jo nesužalotų, taÄiau neapskaiÄiavo smÅ«gių, nors kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nesutiko su kaltinime nurodytu nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių skaiÄiumi.
Full text
Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1Aâ475/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-40-1-00096-2012-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2.; 1.1.8.1.; (S) 1.1.8.6.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Valdimaro BavÄjano ir Viktoro Kažio,Sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai,nuteistajam J.
M.,gynÄjui advokatui Algirdui Gurauskui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 12 (dvylikai) metų. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.       TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 9 d. 20.00 val. iki 2012 m. kovo 10 d. 14.00 val. A. Z. priklausanÄiame bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu itin žiauriai sudavÄ rankomis, kojomis, metaliniu kÄdÄs rÄmu, dviem peiliais 169 smÅ«gius nukentÄjusiajam E. G. į viso kÅ«no sritis, padarydamas galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , povoratinklinÄ kraujosruvÄ , kairio skruostikaulio lūžį, muÅ¡tines žaizdas ir kraujosruvas veide, kraujosruvas pakauÅ¡yje ir abiejų ausų kauÅ¡eliuose, kairÄs pusÄs 3-5, 7-12 Å¡onkaulių ir deÅ¡inÄs pusÄs 5-11 Å¡onkaulių lūžius, deÅ¡inio dilbio kaulų iÅ¡nirimÄ , kraujosruvas kakle, sprande, krÅ«tinÄs, pilvo, juosmens srityje, nugaroje, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, sÄdmenyse, deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairÄje blauzdoje, kairÄje pÄdoje, deÅ¡iniame ir kairiame petyje, žastuose, alkÅ«nÄse, dilbiuose ir plaÅ¡takose, nubrozdinimus veide, kakle, nugaroje, pilvo srityje, kairio kelio priekiniame ir iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuose, kairÄje blauzdoje, deÅ¡inÄje pÄdoje, abiejuose žastuose, pjautines žaizdas kakle, ko pasÄkoje nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo, kurį sukÄlÄ Ä¯ galvÄ suduotų 22 smÅ«gių visuma, E. G.
įvykio vietoje mirÄ. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ ir atmesti civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistasis praÅ¡o atkreipti dÄmesį į pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis E. G. pats iÅ¡provokavo buitinį konfliktÄ , puldamas jį peiliais, dÄl to jis turÄjo ginti save ir kitus nuo E. G. užpuolimo ir besigindamas peržengÄ bÅ«tinosios ginties ribas. Pažymi, kad jam yra nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybÄs sutrikimas, dÄl to jam sunku susivaldyti.
PaaiÅ¡kina, jog tik atsitokÄjÄs jis pamatÄ, kad nužudÄ E. G., kuris gyveno asocialiai, buvo agresyvus. Nurodo, jog iÅ¡ dalies prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , padÄjo jÄ atskleisti, gailisi dÄl to, kÄ yra padarÄs, ir praÅ¡o Å¡ias aplinkybes pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis. Nuteistasis nesutinka mokÄti nukentÄjusiajai N. G. priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tvirtindamas, kad jos sÅ«nus â nukentÄjusysis E. G. iÅ¡ tiesų nepadÄdavo savo motinai, nuolatos girtavo ir valkatavo.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis J. M. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dÄstytais motyvais, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .        Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo kaltÄs ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bei paskyrÄ nuteistajam bausmÄ, kuri savo dydžiu nÄra aiÅ¡kiai per griežta, pagrįstai priteisÄ iÅ¡ nuteistojo nuketÄjusiajai neturtinÄ Å¾alÄ , o nustatydamas konkretų nukentÄjusiajai priteistinos neturtinÄs žalos dydį, nors ir bylos faktinių aplinkybių kontekste detaliai neatskleidÄ neturtinÄs žalos nustatymo kriterijų, taÄiau nukentÄjusiajai priteisÄ adekvatų neturtinÄs žalos atlyginimo dydį.
DÄl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo Nuteistasis, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ, apeliaciniame skunde kelia versijÄ , kurios laikÄsi ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, kad nukentÄjusįjį E. G. jis nužudÄ peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, busto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kÄsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K- 294/2011 ir kt.).
PažymÄtina, jog įstatymas nereikalauja, kad besiginanÄiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaiÄiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kÄsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius, taÄiau ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:
a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;
b) tai padaroma tiesiogine tyÄia;
c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis J. M. pirmÄ kartÄ apklausiamas įtariamuoju patvirtino nežinantis, kas galÄjo sumuÅ¡ti E. G. (t. 2, b.l. 6-7). VÄliau akistatos su liudytoju A. Z. bei papildomos įtariamuoju apklausos metu iÅ¡ dalies prisipažino jį sumuÅ¡Äs, tik nesutiko su jam inkriminuojamų suduotų smÅ«gių skaiÄiumi, taÄiau versijos, jog veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, atremdamas E. G. puolimÄ , nekÄlÄ (t. 2, b.l. 8-10, 13).
Ikiteisminio tyrimo eigoje nuteistasis savo pozicijÄ pakeitÄ â iÅ¡kÄlÄ bÅ«tinosios ginties peržengimo versijÄ , tvirtindamas, jog E. G. nužudÄ gindamasis, neadekvaÄiai sureagavÄs į jo grasinimus padaryti pjautinius sužalojimus (t. 2, b.l. 105-106). Teisiamojo posÄdžio metu nuteistasis tvirtino, jog pas A. Z. vykusių iÅ¡gertuvių metu jis susimuÅ¡Ä su E. G., kuris jį ir A. Z. âpuldinÄjo su peiliaisâ, norÄdamas nuo jo apsiginti, kad Å¡is jo nesužalotų, taÄiau neapskaiÄiavo smÅ«gių, nors kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nesutiko su kaltinime nurodytu nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių skaiÄiumi.
PažymÄtina, jog kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginanÄiųjų jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir panaÅ¡ių kriterijų. KÄsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kÄsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje.
Tai reiÅ¡kia, kad besikÄsinanÄiųjų į minÄtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebÄti, matyti, girdÄti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. KÄsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grÄsmÄ yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentÄjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.
TodÄl ypatingÄ reikÅ¡mÄ turi pavojingo kÄsinimosi pradžios ir pabaigos momentas, nuo kurių priklauso kÄsinimosi akivaizdumo vertinimas, kadangi tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradÄti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala. NagrinÄjamoje byloje, be nuteistojo J. M. nenuoseklių parodymų, kad E. G. puolÄ jį peiliu, kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog J. M. sudavÄ E. G. smÅ«gius (pirmÄ jį ar kelis pirmuosius iÅ¡ jų), atremdamas jo pavojingÄ kÄsinimÄ si, nÄra.
Liudytojų V. R., R. M., J. M. parodymai, kad nukentÄjusysis E. G. iÅ¡gÄrÄs bÅ«davo agresyvus, nuteistojo bei liudytojų A. Z. ir J. M. paaiÅ¡kinimai, kad E. G., apsvaigÄs nuo alkoholio, griebdavosi peilio, tik parodo, jog nukentÄjusysis apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje elgdavosi agresyviai, grasindavo peiliu, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs neduoda pagrindo konstatuoti, kad J. M. jis užpuolÄ pirmas. Tai teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡ esmÄs patvirtino įvykio metu kartu su J. M. ir E. G. girtavÄs liudytojas A.
Z., kuris nurodÄ, jog E. G. du peilius buvo pasidÄjÄs prie savÄs ant stalo, taÄiau jais niekam negrasino, kartu patvirtindamas, kad J. M. nužudÄ E. G. iÅ¡ iÅ¡gÄ sÄio. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vietoje â liudytojo A. Z. bute - buvo nuolat girtaujama, taip pat ir 2012 m. kovo 9-10 dienomis, o 2012 m. kovo 10 d. 15.20 val. į įvykio vietÄ iÅ¡kvietus policijÄ , A. Z. kraujyje alkoholio kiekis sudarÄ 3,15 prom. (sunkus girtumo laipsnis), kas paaiÅ¡kina Å¡io liudytojo A. Z. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ bei leidžia jais remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.
PažymÄtina, jog visos bylos nagrinÄjimo metu nuteistasis J. M., kurio kraujyje į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams alkoholio kiekis sudarÄ net 3,77 prom. (t. 2, b.l. 50), kiekvienÄ kartÄ apklausiamas taip pat skirtingai apibÅ«dino nukentÄjusiojo E. G. elgesį â nuo grasinimo žodžiu papjauti iki atviro puolimo. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis aiÅ¡kino, kad peilį E. G. buvo pridÄjÄs sau prie gerklÄs, tokiu bÅ«du rodydamas, kaip gali jį nužudyti (t. 2, b.l. 6-7), o akistatos su A.
Z. metu nurodÄ, jog E. G. grasino jam žodžiu, kad âpaims peilį ir jį prismeigsâ (t. 2, b.l. 8-10). VÄlesnÄs apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau teigÄ, kad E. G. puolÄ jį peiliu (t. 2, b.l. 13), kiÅ¡o jam peilį po kaklu be jokios priežasties, tikriausiai norÄdamas pakvailioti (t. 2, 105-106). AplinkybÄ, jog E. G. kiÅ¡o jam peilį âpo gerkleâ, nuteistasis patvirtino ir bylos nagrinÄjimo metu, taÄiau teigÄ, kad tokie jo veiksmai buvo sÄ lygoti rimtų ketinimų jį papjauti.
Akivaizdu, jog pasitikÄti nuteistojo duotais parodymais nÄra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats nuteistasis aiÅ¡kiai nurodo, jog dÄl turimų psichikos sutrikimų, dÄl kurių jis negali susivaldyti (t. 2, b. l. 70-72), ir girtumo (3,77 prom.), jis sunkiai prisimena visas įvykio aplinkybes. TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog byloje nÄra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu J. M. veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, atremdamas nukentÄjusiojo E. G. pavojingÄ , realų ir akivaizdų kÄsinimÄ si, todÄl nÄra pagrindo sprÄsti klausimo ir dÄl nuteistojo deklaruojamo bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo, nesant tam BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų sÄ lygų.
Bylos duomenų analizÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp J. M. ir E. G. iÅ¡gertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, vÄliau virtÄs grumtynÄmis. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina bylos nagrinÄjimo metu nuteistojo ir liudytojo A. Z. duotų parodymų analizÄ, nukentÄjusiojo E. G. mirties priežasÄiai nustatyti atliktos specialisto iÅ¡vados Nr. M 136/12(04) ir Nr. pM 19/12-136/12(04), kuriose konstatuota, kad E. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumuÅ¡imo 22 (dvideÅ¡imt dviem) smÅ«giais į galvÄ bukais kietais daiktais, iÅ¡ viso į įvairias kÅ«no vietas suduodant 164 (Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis) smÅ«gius ir padarant 5 (penkias) pjautines žaizdas kakle (t. 1, b.l. 37-43, 47-48).
Nuteistojo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti atliktas tyrimas ir pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G 553/12(04), kurioje J. M. nustatytos muÅ¡tinÄs žaizdos ir sužalojimai veide ir kojų srityse (t. 2, b.l. 49). Kita vertus, J. M. nukentÄjusiajam E. G. suduotų smÅ«gių skaiÄius, iÅ¡ kurių net 22 (dvideÅ¡imt du) smÅ«giai buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â galvÄ â nuo kurių nukentÄjusysis mirÄ, eliminuoja net prielaidas dÄl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡tyrusi iÅ¡ įvertinusi byloje esanÄius įrodymus â nuteistojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotus duomenis, Specialistų iÅ¡vadas bei kitus byloje esanÄius duomenis, turÄjusius reikÅ¡mÄs nusikalstai veikai tirti ir nagrinÄti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog J.
M., tiesiogine tyÄia itin žiauriai nužudÄ nukentÄjusįjį E. G. ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . DÄl paskirtos bausmÄs         Nuteistasis jam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs suÅ¡velninimo galimybes sieja su jam diagnozuotu emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybÄs sutrikimu bei nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nenustatyta lengvinanÄia aplinkybe, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padÄjo jÄ atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmÄs teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmÄ, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens â kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ . IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmÄ, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje: atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis itin žiauriai (169 smÅ«giais) padarÄ labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukÄlusį negrįžtamas pasekmes â kito žmogaus mirtį, jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiojo E. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei jo atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgta ir į tai, kad J. M. turi galiojanÄių administracinių nuobaudų, buityje charakterizuojamas neigiamai, piktnaudžiauja alkoholiu. Ä®vertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄios ir sunkinanÄios aplinkybių reikÅ¡mÄ, jo konkreÄius veiksmus bei kaltÄs formÄ (BK 61 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad visi aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kuri nesiekia už šį nusikaltimÄ Ä¯statymo leidÄjo nustatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkio.TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam J.
M. paskirta bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per griežta ir Å¡velninti jÄ nÄra pagrindo. Nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydis atitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmÄs paskirtį bei bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principÄ , nes byloje nÄra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti galimybÄ skirti nuteistajam Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatytÄ , bausmÄ (BK 62 straipsnis) ar iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galÄtų paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ (BK 54 straipsnio 3 dalį).
Tuo tarpu nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybÄ â jam diagnozuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybÄs sutrikimas â skiriant nuteistajam bausmÄ nÄra reikÅ¡minga. Byloje atlikus J. M. psichikos tyrimÄ ( specialisto iÅ¡vada Nr. 90TPK-73 ), nenustatyta lÄtinio psichikos sutrikimo požymių ir žymesnių dÄmesio ar atminties sutrikimų (t. 2, b.l. 70-72), todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. negalÄjo suprasti daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų (BK 17 straipsnis).
NustaÄius Å¡ias aplinkybes nÄra pagrindo sprÄsti klausimo ir dÄl teisinio nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) buvimo ir skirti bausmÄ vadovaujantis BK 18 straipsnio taisyklÄmis.Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe turi bÅ«ti pripažinta tai, jog jis prisipažino padarÄs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ tuo atveju, kai jis savo noru, o ne dÄl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinÄjimo metu.
Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinÄjimo ir teisingo sprendimo priÄmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeiÄia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dÄl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinanÄių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-444/2010, 2K-138/2011).
Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dÄl jo, atsipraÅ¡o nukentÄjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ , jei tokia yra padaryta ir panaÅ¡iai. NagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo konstatuoti, kad J. M. pripažino esmines bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad jis, nors ir pripažino nužudÄs E. G., taÄiau bylos tyrimo ir nagrinÄjimo metu savo veiksmus bandÄ pateisinti, bei nepripažino ir nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių skaiÄiaus.
Kitaip tariant, nuteistasis iÅ¡ esmÄs neigÄ jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinÄ pusÄ â tvirtindamas, kad jo tyÄia pateisinama bÅ«tinÄ ja gintimi, kurios sÄ lygomis jis veikÄ, taip pat neigÄ sudavÄs nukentÄjusiajam tokį skaiÄių â 169 smÅ«gių, tuo iÅ¡ esmÄs neigdamas veikÄs itin žiauriai, todÄl nuteistojo pripažinimas negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, kad jis prisipažino padarÄs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Å¡iuo pagrindu sumažinti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Visų iÅ¡dÄstytų aplinkybių kontekste teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog keisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam J. M. paskirtÄ bausmÄ nÄra teisinio pagrindo. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o atmesti nukentÄjusios N. G. ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, iÅ¡ esmÄs tvirtindamas, kad nukentÄjusiosios ir jos sÅ«naus nesiejo glaudÅ«s dvasiniai ryÅ¡iai, nukentÄjusysis E. G. nepadÄdavo savo motinai, nuolatos girtavo ir valkatavo.                Bylos duomenys patvirtina, jog byloje civiline ieÅ¡kove pripažinta nukentÄjusiojo motina N. G. yra ligota, garbaus amžiaus, gyvenanti tik iÅ¡ gaunamos pensijos, todÄl nepaisant to, kad su ja kartu gyvenÄs sÅ«nus â nužudytasis E. G. girtaudavo ir gyveno asocialiai, jis visuomet padÄdavo savo motinai.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtino pati nukentÄjusioji N. G. ir nužudytojo E. G. draugas liudytojas A. Z.. Kita vertus, natÅ«ralu, jog žuvus sÅ«nui, jo motina patyrÄ sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, juolab, kad byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų motinos ir sÅ«naus Galskių prieÅ¡iÅ¡kus, Å¡altus santykius. Kaip žinia, asmens gyvybÄs atÄmimo atveju teisÄ gauti neturtinÄs žalos atlyginimÄ turi tÄvai (įtÄviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravÄs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), todÄl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į motinÄ ir sÅ«nų siejusius glaudžius dvasinius ir emocinius ryÅ¡ius, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, nors ir iÅ¡samiai neanalizavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų neturtinÄs žalos atlyginimo nustatymo kriterijų, taÄiau pagrįstai pripažino nukentÄjusiosios N. G. reikalavimÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl sÅ«naus smurtinio gyvybÄs atÄmimo teisÄtu.
Atmesti nukentÄjusios ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kaip to praÅ¡o apeliantas, nÄra teisinio pagrindo. NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, apibrÄžiami konkreÄiais vertinamaisiais požymiais, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurių sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. SprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:
1) neturtinÄs žalos pasekmes;
2) žalÄ padariusio asmens kaltÄ;
3) žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį;
4) jei padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį;
5) kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes;
6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavÄs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkreÄioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-118/2013, 2K-114/2008 ir kt.). NeturtinÄ Å¾ala yra padaroma nematerialioms vertybÄms, todÄl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.
Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentÄjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, todÄl nustatydamas konkretų neturtinÄs žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į anksÄiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymÄ nagrinÄjamos bylos aplinkybÄmis, vertinti Å¡ių kriterijų visumÄ .
TeisÄjų kolegija pažymi, kad priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ vienam nukentÄjusiajam tokio pobÅ«džio bylose, pagal konkreÄias bylos aplinkybes Å¡i suma yra iki 100 000 Lt. NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentÄjusiajai N. G. priteistinos neturtinÄs žalos dydį, konstatavÄs, jog dÄl sÅ«naus netekties nukentÄjusioji patyrÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgÄ Ä¯ realiÄ nuteistojo J. M. socialinÄ ir turtinÄ padÄtį, jog nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir neturi kito turto, į kurį galÄtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir pagrįstai nukentÄjusiosios praÅ¡omÄ priteisti sumÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti sumažino nuo 100 000 Lt iki 40 000 Lt, tokiu bÅ«du siekdamas realaus, o ne hipotetinio nukentÄjusiajai dÄl sÅ«naus netekties atsiradusių negatyvių pasekmių kompensavimo.
TeisÄjų kolegijos nuomone, nuteistajai priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo sumažinimas prieÅ¡tarautų neturtinÄs žalos atlyginimo instituto paskirÄiai bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.     TeisÄjų kolegija, bylos kontekste iÅ¡tyrusi ir įvertinusi apelianto nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvÄs atÄmimo bausme ir priteistu mokÄti neturtinÄs žalos atlyginimu argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl J. M. paskirtos bausmÄs bei civilinio ieÅ¡kinio dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo yra teisingos.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,    n u t a r i a: Nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas TeisÄjai                                                                           Valdimiras BavÄjanas                                                                                                                                                                       Viktoras Kažys        Â