c81be56f-4a10-4c33-bbbb-42e904dee0bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-2030-1078/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01424-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Julijai Tiukšai, Dianai Kiverytei

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) ir 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. P. 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos bÅ«klę ir metereologines oro sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio, nepranešęs policijai, iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo. Å iais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. P. nurodė, kad pripažįsta, jog jis sukėlė eismo įvykį. Buvo tÄ dienÄ po naktinės pamainos ir beveik nemiegojęs, važiuodamas namo iÅ¡ garažo pamatė priekyje važiuojantį automobilį, Å¡iek tiek į jį stuktelėjo, tada abu sustojo. ApžiÅ«rėjo kartu su kito automobilio vairuotoja abu automobilius, pažeidimų nesimatė, nufotografavo automobilius ir sutarė, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Kito automobilio vairuotojai pasakė savo adresÄ . Po to atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo namo. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad jis po įvykio buvo susisiekęs su kito automobilio vairuotoja, klausė žalos dydžio (žalÄ nustatinėjo ilgai), vėliau kito automobilio vairuotoja apskritai atsisakė su juo bendrauti. Taip pat L. P., atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad jis įvykio dienÄ automobilį vairavo blaivus, kada atvyko policijos pareigÅ«nai – nepamena. Grįžęs po eismo įvykio į namus, buvo labai patenkintas, kad su kito automobilio vairuotoja sutarė, jog nėra pretenzijų, todėl iÅ¡gėrė brendžio ir alaus. L. P. nurodė, kad jis, kaip minėjo, tÄ dienÄ buvo pavargęs, buvo slidu, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs stovėjo atsirėmęs į automobilį, galbÅ«t todėl kito automobilio vairuotoja ir pamanė, kad jis neblaivus. Atvykus policijos pareigÅ«nams sutiko tikrintis dėl blaivumo ir jiems paaiÅ¡kino, kad su moterimi susitarė ir iÅ¡siskirstė.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. Ž. nurodė, kad vairuodama automobilį važiavo lėtai, kadangi jau buvo prieblanda, gatvė – duobėta, pajuto trinktelėjimÄ Ä¯ jos vairuotÄ automobilį. Tuomet ji sustabdė automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo, iÅ¡lipo ir kito automobilio vairuotojas (L. P.). Jai kilo įtarimas, kad minėtas asmuo neblaivus, kadangi jis keistai stovėjo, jo žvilgsnis buvo tuščias. Dėl Å¡ios priežasties ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Prie kito automobilio vairuotojo labai arti priėjusi nebuvo, todėl negali pasakyti, ar sklido alkoholio kvapas. Su L. P. daug nebendravo, paklausė, kas atsitiko, sakė, kad truputį lukteltų. Tuo metu ji paskambino savo sutuoktiniui, prašė jo privažiuoti, nurodė, kad jai kyla įtarimas, kad eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas yra neblaivus. Atvykus sutuoktiniui, ji iÅ¡kvietė policijÄ , o kito automobilio vairuotojas, tiesiog iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad jos manymu, L. P. girdėjo, kad ji kviečia policijÄ . IÅ¡kart po eismo įvykio jokio susitarimo su L. P. draugiÅ¡kai iÅ¡siskirstyti nebuvo. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 11) nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog L. P. su ja susisiekė tik po kelių dienų ir tada prašė draugiÅ¡kai tartis, iÅ¡kart po įvykio jis nebandė tartis. IÅ¡kart po įvykio ji L. P. pretenzijų ir nereiÅ¡kė, tiesiog iÅ¡kvietė policijÄ , nes, kaip minėjo, jai L. P. pasirodė neblaivus. Nurodė, kad L. P. jos automobilio po eismo įvykio neapžiÅ«rinėjo, jis apžiÅ«rėjo tik savo automobilį. Ji žalos atlyginti nereikalauja. Eismo įvykio vietoje deklaracija pildyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas R. S. nurodė, jog gavo praneÅ¡imÄ , kad galimai neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Vykstant į įvykio vietÄ , budėtojas pagal automobilio, sukėlusio eismo įvykį, registracijÄ nustatė automobilio savininko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atvykus į įvykio vietÄ , ten buvusi moteriÅ¡kė nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Eismo įvykis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namai buvo netoli vienas nuo kito. Nuvykus iÅ¡ budėtojo gautu automobilio, kurio vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, savininko gyvenamosios vietos adresu, kieme rado akivaizdžiai apgadintÄ automobilį. Užėjus į namus pas automobilio savininkÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino, kad bÅ«tent L. P. ir vairavo įvykio metu automobilį, bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. L. P. pripažino, jog sukėlė eismo įvykį, nurodė, kad pasėdėjo automobilyje po įvykio ir iÅ¡važiavo. Buvo patikrintas L. P. blaivumas. Liudytojas nurodė, kad atvykus pas L. P. į namus, jo sutuoktinė pastarajam iÅ¡sakė pretenzijas, jog jis vėl garaže prisigėrė. L. P. pats neaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis jis vartojo alkoholį, tik nurodė, kad kito automobilio vairuotoja savo automobilyje pildė deklaracijÄ , o jis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.

IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio K. A. 2019 vasario 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. patruliuodamas kartu su kolega gavo iÅ¡kvietimÄ , kad neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį. Atvykus į įvykio vietÄ nustatė, kad L. P. vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Toyota Avensis, kurį vairavo M. Ž.. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. L. P. automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo, jį ten rado. Jis policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad bendravo su kito automobilio vairuotoja, susitarė ir nuvažiavo namo. Pasakė, kad alkoholį vartojo (b. l. 3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. 17.54 val. gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas su automobiliu Opel atsitrenkė į automobilį Toyota (b. l. 4).

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį dokumentų nustatytos eismo įvykio aplinkybės ir padaryti automobilių sugadinimai (b. l. 5-6).

Iš byloje esančių alkotesterio duomenų nustatyta, kad L. P. 2019 m. vasario 20 d. 18.25 val. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas (b. l. 7-8).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1826/2019(01) nustatyta, kad L. P. kraujyje buvo mažiausiai 2,10 prom. etilo alkoholio (b. l. 10).

IÅ¡ M. Ž. 2019 m. vasario 20 d. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jai vairuojant automobilį Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini), jai pristabdant automobilį prieÅ¡ duobę, į jos automobilio galÄ atsitrenkė kitas automobilis, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių. Jai pasirodė, kad automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Jis neriÅ¡liai kalbėjo, stovėdamas lingavo. Ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Laukiant pareigÅ«nų vairuotojas iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos (b. l. 11).

IÅ¡ L. P. 2019 m. vasario 20 d. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d., apie 18 val., vairavo automobilį Opel, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve atsitrenkė į staiga sustojusį automobilį. Su iÅ¡lipusia vairuotoja kartu apžiÅ«rėjo įvykio pasekmes. Jam pasakė, kad pretenzijų neturi, jis sutiko, sutarė, kad viskas gerai. Grįžus namo jis pavalgė, iÅ¡gėrė apie 300 gramų brendžio ir 1 litrÄ alaus. Tada prisistatė policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad jis pabėgo iÅ¡ įvykio vietos. Jis jiems paaiÅ¡kino, kad automobilio vairuotoja pretenzijų jam neturėjo, jie susitarė ir iÅ¡siskyrė (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Opel Astra, valstybiniai nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso L. P. (b. l. 13).

Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 15-19).

ANK 417 straipsnio dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Kaip matyti tiek iÅ¡ L. P. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, tiek iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, jis kaltės dėl to, jog 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos bÅ«klę ir metereologines oro sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė,taip sukeldamas eismo įvykį, neginčijo. Jo kaltė, padarius ANK 417 strapsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kita bylos medžiaga – liudytojos M. Ž. parodymais, Eismo įvykio schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, fotonuotraukomis.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Taigi, minėtame KET punkte yra numatytos vairuotojų, dalyvavusių eismo įvykyje pareigos: 1) jei su eismo įvykiu susiję asmenys sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba, neturint deklaracijos, informacijÄ apie eismo įvykį pateikti Å¡variame lape; 2) jei su eismo įvykiu susiję asmenys nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, į eismo įvykį yra kviečiami policijos pareigÅ«nai.

Viso proceso metu L. P. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, teigdamas, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti, o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes manė, jog su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoja jie sutarė gražiuoju. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos (paties L. P. paaiškinimų, M. Ž. paaiškinimų) nustatyta, jog L. P. suvokė, jog būtent jis sukėlė eismo įvykį, o iškart po eismo įvykio nebuvo pildoma eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybės taip pat nebuvo aprašytos ir ant švaraus lapo, kaip reikalaujama jau minėtame KET 220 punkte.

Teisme apklausta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytoja M. Ž. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog su L. P. kartu automobilių apgadinimų neapžiÅ«rinėjo ir jokio draugiÅ¡ko susitarimo iÅ¡siskirstyti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepildant eismo įvykio deklaracijos. nebuvo. Liudytoja nurodė, kad jai iÅ¡kart po eismo įvykio L. P. pasirodė neblaivus, todėl ji nusprendė kviesti policijÄ . PolicijÄ ji kvietė sėdėdama savo automobilyje. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas R.

S. nurodė, jog ant L. P. automobilio buvo matyti akivaizdÅ«s apgadinimai. IÅ¡ bylos medžiagos (liudytojų paaiÅ¡kinimų, fotonuotraukų) matyti, jog ant abiejų automobilių esantys apgadinimai buvo pakankamai akivaizdÅ«s, todėl jų nepastebėti L. P. negalėjo. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. suvokė, kad jis susijęs su eismo įvykiu, suprasdamas, kad iÅ¡kart po eismo įvykio deklaracija nėra pildoma, o į eismo įvykio vietÄ yra kviečiama policija, nelaukdamas, kol pastarieji atvažiuos, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, toks L.

P. elgesys (objektyviai atlikti veiksmai) rodo, kad jis tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad eismo įvykyje dalyvavusi automobilio Toyota Avensis vairuotoja M. Ž. atsisėdo į savo automobilį, nesuteikė pagrindo L. P., sukėlusiam eismo įvykį, daryti iÅ¡vados, jog tokie kito automobilio vairuotojos veiksmai rodo, kad jie dėl eismo įvykio sutarė draugiÅ¡kai ir vienas kitam pretenzijų neturi. L. P. turėjo pareigÄ užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, neįsitikino, dėl kokių priežasčių M.

Ž. nepildė eismo įvykio deklaracijos, o atsisėdo į savo automobilį, todėl jo teiginiai, kad jis neva manė, kad M. Ž. jam neturi jokių pretenzijų yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje situacijoje yra visiÅ¡kai nesvarbu, jog M. Ž. policijos pareigÅ«nus į eismo įvykio vietÄ nusprendė kviesti galimai klysdama dėl aplinkybės, jog L. P. automobilį vairavo neblaivus. Å iuo atveju svarbu yra tai, kad policija į eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta, o L.

P. nelaukdamas atvykstant policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Kartu pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole L. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 2 dalies bÅ«tinas sudėties požymis yra eismo įvykio metu padaryta žala, kuri virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kokia konkreti žala buvo padaryta eismo įvykiu, tačiau nustatyta, jog auotomobiliai buvo akivaizdžiai apgadinti, taigi ir konstatuoti, jog eismo įvykio metu padaryta žala virÅ¡ija bÅ«tent penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra teisinio pagrindo. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kadangi byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sukelta žala, tačiau nėra nustatytas jos konkretus dydis, teismas, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, L. P. veiksmus perkvalifikuoja iÅ¡ 426 straipsnio 2 dalies į 426 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad toks nusižengimo perkvalifikavimas neapsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties.

ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ) (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).

Kelių eismo taisyklių 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimÄ .

L. P. teismo posėdžio metu neneigė, jog po eismo įvykio jis vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog neturėjo tyčios padaryti šį nusižengimÄ , nes manė, jog dėl eismo įvykio jis su kito automobilio vairuotoja iÅ¡siaiÅ¡kino draugiÅ¡kai. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia teisme apklaustos liudytojos M. Ž. jau anksčiau aptarti parodymai, taip pat aptartos aplinkybės, jog tarp asmenų nebuvo jokio susitarimo, eismo įvykio schemos nebuvo pildytos ir vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos prieÅ¡ atvykstant policijai. Taigi, L. P., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, ir sÄ moningai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Aplinkybę, jog iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo L. P. vartojo alkoholį, patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek teisme apklausto liudytojo R. S. parodymai, tiek byloje esanti alkotesterio pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog L. P. 2019 m. vasario 20 d. apie 18.25 val. buvo nustatytas 2.07 prom. girtumas.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau paraÅ¡ytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog L. P. 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos bÅ«klę ir metereologines oro sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, taip sukeldamas eismo įvykį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, laikytina tai, kad jis dėl šio nusižengimo kaltę pripažino, gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobÅ«dį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių Å«kiu), į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas vien tik už mažareikÅ¡mius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ar kelių Å«kiu, paskirtas baudas mokėdavo, kas rodo, jog iÅ¡ esmės asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti L. P. paskyrus baudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo bÅ«du (ANK 38 straipsnis).

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus Å¡io kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rÅ«Å¡ies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į nustatytÄ reguliavimÄ , taip pat į aplinkybes, iÅ¡dėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, L. P. kartu su administracine nuobauda skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 metams.

Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju L. P. padarė aptariamÄ nusižengimÄ naudodamasis automobiliu, kuris priklauso jam, Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®statymas numato teismo teisę, bet ne pareigÄ konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų perteklinis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pirmÄ kartÄ padaręs tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ , jis yra teigiamai charakterizuojamas, todėl Å¡iuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imties eurų) baudÄ .

L. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .

L. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. P. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .

Paskirti L. P. administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19097855365.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė