A-261-244-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-244/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00032-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 70.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. P. ir advokatui Nedui Šilaikai,

atsakovo atstovėms Gerdai Vaicekauskienei ir Renatai Tubienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Anykščių rajono savivaldybės administracijai, R. T., S. G., V. J. R. ir P. Č., dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja P. Č. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 16-693 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Burbiškio kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ grafinės dalies (projekto plano) dalį – grafinį sprendinį, kuriuo nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tarp pareiškėjai P. Č. ir tuo metu B. G. priklausiusių žemės sklypų suprojektuotas naujas kelias. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde (b. l. 2-4, 102-103) paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija) 15 punktu, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai) 24.3 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. kovo 21 d.) ir 24.1 punkto nuostatomis apie vykdomą planavimą bei rengiamą žemėtvarkos projektą raštu turėjo būti informuoti planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėja apie projektuojamą šalia jos sklypo kelią raštu nebuvo informuota. Tokiu būdu jai buvo užkirstas kelias žinoti apie rengiamo žemėtvarkos projekto sprendinius, kurie tiesiogiai įtakos jos teises ir interesus.

Sklypo dalyje, kurioje projektuojamas kelias, yra vandens telkinys, kuris priklauso pareiškėjai bei patenka į R. T. žemės sklypą. Rengiant žemėtvarkos projektą, turėjo būti atsižvelgta į vandens telkinio buvimą. Tačiau visiškai nebuvo vertinta, koks poveikis gali būti daromas pačiam telkiniui, kokia tarša tiek paviršiniams, tiek požeminiams vandenims.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į skundą (b. l. 27-30, 106-109) paaiškino, jog žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra specialiojo planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatyti reikalavimai. Kaip numatyta šioje metodikoje, Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžia buvo patvirtinta Utenos apskrities viršininko įsakymu, apie įsakymą paskelbta vietinėje spaudoje, Utenos apskrities viršininko administracijos internetiniame puslapyje bei skelbimų lentose. Parengto projekto viešas svarstymas visuomenėje vyko nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., rezultatų aptarimas vyko 2009 m. gegužės 18 d., pastabų ar pretenzijų nebuvo gauta. Pareiškėja jokių pretenzijų dėl rengiamo žemėtvarkos projekto nepateikė, todėl laikyti, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie minėtą projektą, neteisinga. Taip pat pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype, projektuojant privažiavimo kelią, jungiantį privačios nuosavybės teise priklausantį sklypą su vietinės reikšmės keliu, turi būti išlaikomas 1 metro atstumas nuo projektuojamo kelio iki kaimyninių sklypų ribos, be to, skunde minimi STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo Nr. 1 2 lentelės, STR „Gyvenamieji pastatai“ priedo Nr. 1 4 punkto reikalavimai taikomi suformuotiems privačios žemės sklypams, todėl nagrinėjamu atveju netaikomi.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vietinės reikšmės 4 metrų pločio kelias, skirtas važiavimui iki privataus R. T. žemės sklypo, buvo suprojektuotas valstybinėje žemėje (neformuojant atskiro sklypo). 2008 m. į žemėtvarkos skyrių kreipėsi R. T., nurodydama, jog neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo svarstomas kelio servituto nustatymo klausimas, ieškoma kitų galimybių. Pirmiausia buvo kviestas B. G., kuriam sutikus, nuo pagrindinio kelio R. T. privažiuoti prie savo žemės būtų trumpiausia atkarpa. B. G. nesutikus, kad jo sklype būtų nustatomas kelio servitutas, jis neprieštaravo, kad būtų patikslintos jo žemės sklypo ribos. Patikslinus B. G. žemės sklypo ribas, jos buvo atitrauktos nuo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, taip paliekant vietos valstybinės žemės keliui suprojektuoti. Visa tai pažymėta 2009 m. vasario 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo abrise. B. G. žemės sklypo patikslintos ribos buvo suderintos 2009 m. birželio 13 d. Anykščių r. žemėtvarkos skyriuje, VĮ Registrų centras 2009 m. birželio 30 d. patikslintas ribas pažymėjo kadastro žemėlapyje bei jas įregistravo. Patikslinus B. G. žemės sklypo ribas, tarp jo ir pareiškėjos žemės sklypų atsirado valstybinės žemės plotas, kuriame buvo galimybė suprojektuoti vietinės reikšmės kelią privažiavimui į R. T. žemės sklypą. Pabrėžė, jog kadangi tokiam vandens telkiniui kaip kūdra, esanti pareiškėjos žemės sklype, netaikomi specialūs reikalavimai, numatyti vandens telkinių apsaugos juostoje. Visas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinio (Rubikių ežero) apsaugos zoną, o vandens telkinio zonai kelio tiesimo apribojimų nėra. Tiesti kelių negalima ne vandens telkinio apsaugos zonoje, o juostoje, tačiau pareiškėjos žemės sklypas nepatenka į vandens telkinio apsaugos juostą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus mano, kad pareiškėjos reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 68-70) nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą, kadangi apie planuojamą žemėtvarkos projektą ji sužinojo dar 2008 m., be to, patvirtintas žemėtvarkos projektas buvo skelbtas spaudoje viešai, taip pat apie skundžiamu įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projektą pareiškėja papildomai informuota 2010 m. spalio 13 d., todėl skundą pareiškėja privalėjo pateikti iki 2010 m. lapkričio 13 d. Paaiškino, kad įsakymu patvirtintas Burbiškio kadastro vietovės projektas, įskaitant ir valstybinėje žemėje suprojektuotą kelią, buvo paruoštas ir patvirtintas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. apie projekto rengimą buvo viešai paskelbta vietinėje spaudoje ir internete. Todėl pagrindo naikinti įsakymą nėra. Įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas, susijęs su kelio suprojektavimu per valstybinę žemę į R. T. priklausantį žemės sklypą, nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja turėjo teisę reikšti pastabas minėto projekto specialaus plano viešo svarstymo visuomenėje metu bei turėjo visas įstatymuose tam įtvirtintas teises, galėjo tinkamai teisiškai reaguoti į minėtų pastabų įvertinimą, pritarimą arba atmetimą, tačiau šiomis teisėmis ji nepasinaudojo. Pareiškėjos minimos STR „Nesudėtingi statiniai“ nuostatos, susijusios su 1 m atstumo nuo tiesiamo kelio iki kaimyninio žemės sklypo ribos, šiuo atveju nėra taikomos, jos teiginiai apie tariamai egzistuojančius neva istoriškai susiformavusius privažiavimo kelius nėra pagrįsti bei neatitinka tiesos. Žemėtvarkos projekto ruošimo, rengimo, svarstymo bei tvirtinimo metu jokių papildomų sąlygų, dėl kurių pagal patvirtintą projektą numatytas kelio tiesimas būtų negalimas, nebuvo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjos P. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kartu su sutuoktiniu P. Č. nuosavybės teise priklauso 0,53 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1031-8931, jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r. Utenos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 16-693 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Burbiškio kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ patvirtintas Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai. Grafinėje įsakymo dalyje (projekto plano dalyje) nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., tarp pareiškėjai P. Č. ir B. G. tuo metu priklausiusių žemės sklypų suprojektuotas 4 m pločio kelias, skirtas privažiavimui į R. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Pareiškėja ginčija projekto plano sprendinio – 4 m pločio kelio – suprojektavimą, nurodydama, kad toks sprendinys yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, keliamiems kelio suprojektavimui.

Teismas, analizuodamas Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija) (toliau – ir Metodika) 2 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog žemėtvarkos projektas yra specialiojo planavimo dokumentas, jam keliamus reikalavimus išsamiai nustato Metodika.

Teismas pabrėžė, kad Metodika detaliai reglamentuoja žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, svarstymo bei tvirtinimo tvarką (Metodikos 22.1, 22.2, 22.3, 22.5, 23.2.1, 22.6, 23.2.1 p.).

Metodikos 86 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis – 2 savaitės. Metodikos 87 punktas numato galimybę suinteresuotiems asmenims, susipažinusiems su žemėtvarkos projektu, per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikiant jas žemėtvarkos skyriui. Metodikos 88-90 punktai nustato svarstymo rezultatų aptarimo organizavimo tvarką, kur numatyta, kad pasibaigus viešam svarstymui visuomenėje, žemėtvarkos skyrius organizuoja šio svarstymo rezultatų aptarimą.

Teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 16-1225 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto Burbiškio kadastro vietovėje Anykščių rajone“ patvirtintos Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribos pagal pridedamą planą, taip pat patvirtintas laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi darbai, sąrašas. Apie minėto įsakymo priėmimą, planuojamus vykdyti projektavimo darbus paskelbta vietinėje spaudoje, Utenos apskrities viršininko administracijos interneto tinklapyje, Anykščių seniūnijos skelbimų lentoje. Parengto projekto viešas svarstymas visuomenėje vyko nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., apie tai pranešta vietinėje spaudoje ir Utenos apskrities viršininko administracijos interneto tinklapyje, viešo svarstymo visuomenėje rezultatų aptarimas Anykščių rajono žemėtvarkos skyriuje vyko 2009 m. gegužės 18 d., jo metu pastabų ar pretenzijų nebuvo gauta. Teismas padarė išvadą, kad Burbiškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūra buvo vykdoma laikantis Metodikoje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos atstovo nurodyti teiginiai, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie rengiamą žemėtvarkos projektą, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjos atstovo argumentą, kad P. Č. privalėjo būti raštu informuota apie žemėtvarkos projekto rengimą dėl privažiavimo kelio iki R. T. sklypo projektavimo, nes tai palietė pareiškėjos, kaip kaimyninio sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa skelbiami vietinėje spaudoje ir institucijų interneto tinklapiuose. Ir tik detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus.

Metodikos 47 punktas numato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais, 49.1 punktas įtvirtina, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais nekilnojamojo turto objektais.

Teismas nustatė, kad ženklinant R. T. priklausančio žemės sklypo ribas, buvo suprojektuotas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias privažiavimui iki jos sklypo. Pareiškėja apie numatomą projektuoti privažiavimo kelią, jungiantį privačios nuosavybės teise R. T. priklausantį sklypą su vietinės reikšmės keliu, sužinojo dar 2008 m. rugsėjo 4 d., kai buvo atliekami R. T. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. R. T. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pareiškėja nurodė, jog nesutinka su sklypo ribomis, kadangi prieštarauja, kad būtų projektuojamas 4 m kelias, kuris ribojasi su jos sklypu.

Kadangi sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami nekeičiant 1993 m. spalio 14 d. preliminariai paženklinto sklypo ribų, o pastaba buvo pareikšta dėl kelio, projektuojamo valstybinėje žemėje, kadastrinių matavimų vykdytojas tęsė kadastrinius matavimus, ir raštu informavo pareiškėją, kad darbai tęsiami toliau bei išsiuntė susipažinimui sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir plano kopijas. Taip pat nurodė, kad dėl parengtų pateikiamų dokumentų bei kadastrinių matavimų pareiškėja gali pareikšti pastabas per 30 dienų nuo dokumentų gavimo.

Tačiau pastabų dėl parengtų dokumentų pareiškėja nepateikė. Teismo posėdyje liudytoja apklausta žemėtvarkos projekto autorė V. Ž., rengusi Burbiškio kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, parodė, jog Burbiškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimas buvo pradėtas 2008 m. – buvo apžiūrėti visi keliai, tikrinta, kad būtų privažiavimas prie visų privačių žemės sklypų. Tuo metu į žemėtvarkos skyrių kreipėsi R. T., norėdama atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ženklinant jos sklypo ribas, buvo numatytas 4 m pločio kelias privažiavimui iki jos sklypo.

Tuo metu iškilo problema, nes toks kelias dar nebuvo suprojektuotas. 2009 m. vasario mėn. į žemėtvarkos skyrių kreipėsi B. G., prašydamas paruošti planą orto-foto medžiagoje pagal patikslintus įtvirtintus riboženklius. 2009 m. vasario 24 d. paženklinus B. G. žemės sklypą vietoje ir pakoregavus planinę medžiagą, pasikeitė jo žemės sklypo ribos ir atsirado valstybinės žemės plotas vietinės reikšmės kelio iki R. T. sklypo suprojektavimui. Šis kelias į projektą įbraižytas projekto rengimo metu, dar jo nepatvirtinus.

Tokius liudytojos parodymus patvirtina B. G. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai ( planai ). Liudytoja taip pat pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, privažiavimo prie žemės sklypo keliams apsaugos zonos netaikomos (jos nenumatomos).

Teismas padarė išvadą, jog 4 metrų pločio kelias, skirtas privažiavimui prie R. T. priklausančio žemės sklypo, buvo numatytas Burbiškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, jis suprojektuotas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, projekto plane grafiškai pažymėtas, todėl pripažinti neteisėtu ir naikinti tokį sprendinį nėra pagrindo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovo argumentą, jog tokiam keliui turėjo būti taikomos apsaugos zonos, numatytos STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo Nr. 1 2 lentelėje, kadangi minėtas STR neteko galios Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-814. Be to, reikalavimo išlaikyti 1 metro atstumą nuo projektuojamo (ar tiesiamo) kelio iki kaimyninių sklypų ribos, projektuojant privažiavimo kelią, jungiantį privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su vietinės reikšmės keliu valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype, taip pat taikyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą „kelių apsaugos zonos“ teisės aktai nenumato. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos atstovo teiginius, kad nebuvo paisyta, jog pareiškėjos sklype yra vandens telkinys ir projektuojant kelią, nebuvo atsižvelgta į vandens telkinio apsaugos juostas, kadangi dirbtiniams nepratekamiems paviršiniams vandens telkiniams, kurių plotas mažesnis nei 1000 kv. m, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos.

III. Pareiškėja P. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkint. Taip pat prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 133-138) grindžiamas šiais argumentais:

1. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas yra aukštesnę teisinė galią turintis aktas nei ministro įsakymu patvirtinta metodika, todėl esant neatitikimams tarp šių dviejų teisės aktų, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu patvirtinto teisės akto nuostatomis.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos nurodytu Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintu Aprašu.

2. Teismas klaidingai nurodė, kad raštu besiribojančių teritorijų savininkus apie teritorijų planavimo dokumentų rengimą privalo informuoti tik detaliojo plano rengėjas (šiuo atveju buvo rengiamas žemėtvarkos projektas, prilyginamas specialiajam planui), kadangi rėmėsi Nuostatų 27 punkto redakcija, galiojusia nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2007 m. kovo 20 d., tai yra ne aktualiu bylai laikotarpiu.

3. Suprojektuoto kelio apsaugos zona (po 10 m į kiekvieną pusę) patenka ne tik į gretimą, tačiau į pačios pareiškėjos nuosavybės teise valdomą teritoriją, todėl pareiškėja apie rengiamą žemėtvarkos projektą turėjo būti raštu informuota ne tik kaip gretimo žemės sklypo savininkė, tačiau ir kaip savininkė žemės sklypo, kuriame projektuojama kelio apsaugos zona.

4. Nei viename ir 2008 m. lapkričio 20 d. ar 2009 m. kovo 27 d. skelbimų vietinėje spaudoje apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą bei apie šio žemėtvarkos projekto svarstymą kaip planavimo tikslas nėra nurodomas kokios nors rūšies kelių prie jau esančių (suformuotų) žemės sklypų projektavimas. Todėl pareiškėja, net ir susipažinusi su skelbimu spaudoje, neturėjo pagrindo manyti, kad žemėtvarkos projektas, kuriame sprendžiami tik valstybinės žemės perdavimo privačių asmenų nuosavybėn ar naudotis klausimai, gali kaip nors paliesti jos teises.

5. Galutinį žemėtvarkos projekto variantą pateikus viešam svarstymui su visuomene, jame dar nebuvo ir negalėjo būti pažymėta pareiškėjos ginčijamo sprendinio.

B. G. dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo kreipėsi į žemėtvarkos skyrių tik 2009 m. vasario mėn., 2009 m. vasario 24 d. jo žemės sklypas buvo pažymėtas vietoje, o apskrities viršininko įsakymu žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos tik 2009 m. birželio 13 d., Nekilnojamojo turto registre jos buvo įregistruotos 2009 m. birželio 30 d. Tik po šios valstybinės žemės teritorijos suformavimo teisės aktų nustatyta tvarka galėjo būti pradėti rengti žemėtvarkos (kelio projektavimo) valstybinėje žemėje darbai.

6. Teismas supainiojo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų pažymėjimo vietoje ir žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, joms keliamus teisės aktų reikalavimus ir galimus jų sprendinius. Nei atliekant kadastrinius matavimus, nei pažymint žemės sklypo ribas vietoje, nėra ir negali būti sprendžiami kelio projektavimo klausimai.

7. Naujas kelias (kaip statinys) valstybinėje žemėje gali būti suprojektuotas tik rengiant žemėtvarkos projektą ar atliekant kitus teritorijų planavimo darbus. Šią aplinkybę patvirtina 2011 m. vasario 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos raštas Nr. (8.4)-2D-1654.

8. Teismas be pagrindo nesivadovavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. (8.4)-2D-1654, kuriame išreikšta pozicija, kad net žemiausiai vietinės reikšmės kelių teritorijai pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II skyriaus 3.1.4 punktą yra numatyta apsaugos zona po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses. Tokią poziciją patvirtina ir Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 9.2 punkto nuostatos.

9. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 6.4 punktas draudžia kelio apsaugos zonoje įrengti vandens telkinius. Pareiškėjos žemės sklype yra vandens telkinys, kuris patenka į suprojektuoto kelio 10 m pločio apsaugos zoną, todėl turėtų būti koreguojami projektuojamo kelio sprendiniai.

10. Ginčijamame žemėtvarkos projekte, nei tekstinėje, nei grafinėje dalyje, nėra užfiksuoto jokio sprendinio dėl projektuojamo kelio apsaugos zonos sumažinimo ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks žemėtvarkos projekto sprendinys būtų buvęs svarstomas ir nagrinėjamas žemėtvarkos projekto parengimo metu.

11. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės, tai yra ar žemėtvarkos projekto sprendiniai dėl naujo kelio suprojektavimo buvo teisėti ir pagrįsti.

12. Ginčo teritorija yra Anykščių regioniniame parke. Nors Anykščių regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. D1-621, 19 ir 43 punktai kategoriškai nedraudžia naujų kelių tiesimo, tačiau prioritetą suteikia jau esamų kelių pertvarkymui, rekonstrukcijai. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo vertintos kitos privažiavimo prie R. T. žemės sklypo galimybės.

13. Projektuojamo kelio apsaugos zona visa patenka į pareiškėjos žemės sklype esančio vandens telkinio teritoriją bei užima didelę dalį pareiškėjos žemės sklypo. Byloje nėra duomenų, kad projekto rengimo metu būtų buvę atliekami kokie nors tyrimai ar vertinimai, kaip kelio suprojektavimas paveiks vandens telkinį, kitą aplinką, kraštovaizdį ir pan.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 143-146) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 59646-34-18461 B. G. atkurtos nuosavybės teisės į 3,10 ha žemės sklypą Anykščių r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime. Šis žemės sklypas, kurio numeris projekto plane 451, paženklintas 2001 m. balandžio 20 d., atliekant preliminarius matavimus, sklypo planas paruoštas Burbiškio kadastro vietovės kadastrinio plano dalies kopijoje. Šis sklypas tuo metu ribojosi su valstybine žeme, kuri kaip namų valdos žemės sklypas buvo naudojama Stanislavos D. B., šiuo metu – P. ir P. Č.), I. Sereikienės sklypu (šiuo metu – R. T.), Rubikių ežeru, laisva valstybine žeme, B. G. ir M. K. sklypu, S. P. sklypu ir 18 m. pločio keliu. 2009 m. vasario 5 d. Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius gavo B. G. prašymą paruošti sklypo Nr. 451 planą ortofoto medžiagoje pagal sklype patikslintus įtvirtintus riboženklius. Šis prašymas buvo perduotas Burbiškio kadastro vietovės projekto autorei V. Ž., kuri 2009 m. vasario 24 d. paženklino minėtą sklypą 3,10 ha patikslintomis ribomis (paliekant 4 m pločio valstybinės žemės tarpą tarp B. G. sklypo ir Palmiros bei P. Č. sklypo kaip numatomą privažiavimo kelią nuo kelio Anykščiai – Mačionys iki R. T. sklypo) ir parengė Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo paženklinimo abrisą bei planą. B. G. pasirašytinai susipažino su žemės sklypo planu 2009 m. kovo 5 d. Parengtą planą 2009 m. birželio 13 d. suderino Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė V. Ž. 2009 m. vasario 24 d. paženklinusi B. G. žemės sklypą Nr. 451 patikslintomis ribomis tuo metu rengiamame Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėjo 4 m pločio projektuojamą privažiavimo kelią (nuo kelio Anykščiai – Mačionys tarp P. ir P. Č. ir B. G. sklypų iki R. T. sklypo).

Atsakovas pabrėžė, kad viešo svarstymo visuomenėje metu, kuris vyko nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., projektuojamas kelias Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane jau buvo pažymėtas.

Nurodė, kad vadovaujantis Metodikos 86 punktu, 2009 m. kovo 27 d. skelbime laikraštyje „Šilelis“ buvo nurodyta, kad Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius skelbia viešą Burbiškio kadastro vietovėje parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymą su visuomene, projekto eksponavimo datą, vietą (adresą), datą, kada dalyvaus projekto autorė, laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys gali pareikšti savo pastabas, pretenzijas (skelbime nėra nurodyta, kad projektu turi domėtis tik norintys įsigyti ar nuomoti valstybinę žemę asmenys).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 148-154) nurodė, kad:

1. Įsakymu patvirtintas Burbiškio kadastro vietovės projektas, įsikaitant ir jame valstybinėje žemėje suprojektuotą kelią, buvo paruoštas ir patvirtintas pagal teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu (19 str. 1 d.), Teritorijų planavimo įstatymu (18 str., 31 str.) ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikomis (23.2.1 punktai). Pagal minėtus teisės aktus su specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu visuomenė supažindinama viešo paskelbimo vietinėje spaudoje ir internete būdu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.

2. Tiek Žemės reformos įstatymas, tiek Teritorijų planavimo įstatymas yra aukštesnę teisinę galią turintys teisės aktai nei Vyriausybės nutarimu patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas. Todėl kilus neaiškumams ar abejonėms, pirmiausiai turi būti taikomi įstatymai, o ne juos įgyvendinantys teisės aktai – nutarimai.

3. Teismo sprendime nurodyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėse metodika ir jos taikymo būtinumas tiesiogiai apibrėžtas ir reglamentuotas Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismo išvada dėl būtinybės raštu informuoti besiribojančių kaimyninių sklypų savininkus tik ruošiant detalųjį planą kildinama iš Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies. Faktą, kad šiuo atveju Įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas laikytinas specialiuoju planavimo dokumentu, o ne detaliuoju planu, patvirtina minėto įstatymo 2 straipsnio 58 punktas. Taigi apeliantė neturėjo būti raštu informuota apie rengiamą ir vėliau Įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projektą, nes jis laikytinas specialiuoju, o ne detaliuoju teritorijų planavimo dokumentu.

5. Rengiamas specialusis planas (žemėtvarkos projektas) iš esmės paliečia visos planuojamos vietovės (kadastrinės vietovės) žemės sklypų savininkus. Teisės aktuose nustatytas įpareigojimas skelbti viešai spaudoje praranda bet kokį aktualumą: viešo informavimo procesas turi būti efektyvus ir ekonomiškas bei realiai įgyvendinamas. Šių principų realizuoti neišeitų, jei visi kadastrinės vietovės žemės sklypų savininkai turėtų būti raštu informuoti apie vykdomą žemėtvarkos procesą.

6. Iš 2008 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto - jame nurodytų apeliantės pastabų matyti, kad 2008 m. rudenį apeliantei jau buvo žinomos tikslios valstybinėje žemėje projektuojamo kelio projektavimo aplinkybės. Pavyzdžiui, buvo žinoma, jog bus projektuojamas 4 m. pločio privažiavimo kelias, kuris ribosis su apeliantei priklausančiu žemės sklypu ir žvyrkeliu.

7. Kelio apsaugos zonų taikymo paskirtis – užtikrinti didelio „apkrovimo“ (bent jau rajoninio lygmens) kelių tinkamą eksploatavimą. Šiuo atveju patvirtintu Įsakymu suprojektuotas kelio tikslas ir paskirtis – privažiavimo kelias, kuris jungia rajoninį kelią su privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tokio kelio eksploatacija minimali – keletas automobilių per savaitę; atitinkamai ir tokio kelio naudojimo rizika taip pat minimali.

Nagrinėjamu atveju suprojektuotas ne įprastas eismo kelias, o minimalaus apkrovimo privažiavimo (kas atitiktų servitutinio kelio paskirtį) kelias, jungiantis rajoninį kelią su privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu; pats kelias tiesiamas per laisvą valstybinę žemę, kuri atlikus aplinkinių žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo išskirta šio kelio suprojektavimui. Tokia konkreti situacija nėra reglamentuota jokiame teisės akte.

8. Aplinkybė, kad ginčijamu Žemėtvarkos projektu nebuvo nustatytos kelio apsaugos juostos, apeliantei yra tik naudinga, nes nėra apsunkinamas jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės.

9. Teisės aktai nenustato jokių atstumų apribojimų, susijusių su kelių, juo labiau privažiavimo kelių, tiesimu netoli vandens telkinių – kūdrų, kurių plotas mažesnis nei 1000 kv. m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja ginčija Utenos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Burbiškio kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone dalį, kuria patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto projekto autorės V. Ž. parengtas Anykščių rajono, Anykščių seniūnijos, Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotos žemės ribos ir plotai, jiems nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Konkrečiai pareiškėja nesutinka su grafiniu sprendiniu, kuriuo nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tarp pareiškėjai P. Č. ir tuo metu B. G. priklausiusių žemės sklypų suprojektuotas naujas kelias.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Remiantis šia nuostata, patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teismo.

Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja šiuo atveju nesutinka su žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinėje dalyje suprojektuotu privažiavimo keliu. Kadangi šiuo atveju projektas yra jau apskrities viršininko įsakymu patvirtintas, todėl pareiškėja prieš teikiant skundą teismui privalėjo minėtą įsakymą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta tvarka skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Žemės reformos įstatymo 18 starsipnio 6 dalimi nustatyta, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.

Pareiškėja nesilaikė šiam ginčui nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir pateikė skundą tiesiogiai teismui, todėl skundas negalėjo būti priimtas ir nagrinėtas iš esmės.

ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti teismas bylą nutraukia.

Pareiškėja nurodo, kad Utenos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Burbiškio kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ jai tapo žinomas kai 2011 m. sausio 17 d. jis buvo pateiktas teismui kitoje administracinėje byloje, kurioje ji yra pareiškėja. Teisme pareiškėjos skundas gautas dėl šio įsakymo 2011 m. vasario 17 d. Tokiu būdu, pareiškėja praleido dvidešimties dienų terminą skundui paduoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ir nėra pagrindo terminą atnaujinti, kadangi aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis, nėra.

Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindą pripažinti, kad pareiškėja pasinaudoti nustatyta skundo nagrinėjimo neteismine tvarka nebegali, dėl ko byla pagal P. Č. skundą nutrauktina.

Remiantis šiais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalis 7 punktas)

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą pagal P. Č. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Stasys Gagys