c81b50b7-e2ac-48c6-9f46-b184008f368c · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-898-300/2014Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00327-2013-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; (S)              1.2.26.2.1.; 2.4.7.                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                    N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2014 m. spalio 30 d.                                                              Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslÄ arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslÄ arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, N. P. paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslÄ arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiui N. P. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Taikant BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto; įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje. Priteista iÅ¡ N. P. 1 820, 64 Lt (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt litų 64 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam D.

S. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Priteista iÅ¡ N. P. 1 500,00 Lt (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) turtinės žalos ir 2000,00 Lt (du tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. S..Priteista iÅ¡ N. P. 370, 44 Lt (trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt litų 44 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : N. P. nuteistas už tai, kad 2013-09-20, apie 22.40 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) g. esančioje lauko prekyvietėje, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius ranka į veidÄ ant suoliuko sėdėjusiam D.

S. ir padarė jam veido sumuÅ¡imÄ , nosies kaulų lūžimÄ su poslinkiu, pirmo virÅ¡utinio deÅ¡inės pusės kandžio nuskėlimÄ , tai nukentėjusiam D. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis N. P. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį ir jį, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties, iÅ¡teisinti.

Skunde nurodo manantis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo suformuota vienoda teismų praktika, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. Dėl netinkamo BK 138 straipsnio pritaikymo nurodo, kad liudytojo M. P. parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi kitų liudytojų parodymams, nes pastarasis teismo posėdžio metu parodė, kad jis į turgaus paviljonÄ Ä¯Ä—jo paskui jį, ir kad jis pamatė jo rankÄ ties D. S. veidu. Pagal tokius parodymus apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju smÅ«gis nukentėjusiam buvo suduotas iÅ¡kart, kai tik jie atėjo.

Tačiau, pasak nuteistojo, tai visiÅ¡kai paneigiama liudytojo K. K. parodymais, kuris parodė, kad M. T. pradėjo su atėjusiais vaikinais kažkÄ kalbėti. Be to, nurodo ir tai, kad K. K. net nematė, kas sudavė smÅ«gį, o pirminėje apklausoje parodė, kad, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo neva jis. Todėl, įvertinęs M. P. duotus parodymus, įskaitant akistatÄ ir paaiÅ¡kinimus teisme dėl akistatos, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai buvo suderinti net ir dėl giminystės ryÅ¡ių, siekiant apkaltinti jį padarius šį nusikaltimÄ .

Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip jis, sėdėdamas ant prekystalio, galėjo suduoti smÅ«gį D. S., kuris sėdėjo kitoje pusėje ir net ne tiesiai prieÅ¡ jį. M. P. teigė, kad S. sėdėjo Å¡alia durų, o K. – jog tarp M. T. ir jo. Apelianto įsitikinimu, tai, kad M. P. parodymai yra melagingi, patvirtina ir minėta aplinkybė, kaip į patalpÄ pateko jis, nes jo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis perlipo per prekystalį, o įėjo pro duris, kaip teigia M. P., patvirtina ir K.

K. parodymai. Todėl nuteistasis mano, kad jo kaltė pagrįsta tik prieštaringais, abejotinais liudytojų parodymais ir formaliai įvertintais įrodymams. Dėl netinkamo BK 284 straipsnio taikymo nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad tai padaryta viešoje vietoje ir kad sukėlė minėtoje normoje numatytas pasekmes. Taigi nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, akivaizdžiai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų išdėstymo.

Apelianto teigimu, teismas turėjo motyvuoti, kuo pasireiÅ¡kė jo veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teigia, kad bÅ«tinas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymis yra vieÅ¡oji vieta, kurioje padarytas nusikaltimas. Tačiau, pasak apelianto, ta aplinkybė, kad veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad bÅ«tina nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ rimtį ar tvarkÄ , ir dėl veikos kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis.

IÅ¡ teismo sprendimo nuteistasis nemato, kad dėl jo veiksmų bÅ«tų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Taigi teigia, kad teismas nenustatė bÅ«tinojo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių, nes liudytojai M. T. ir K. K. savo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ turgaus paaiÅ¡kino tuo, kad nenorėjo veltis į konfliktÄ , o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių. Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodo, kad teismas, tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nevertino turtinės ir neturtinės žalos tarpusavio santykio ir tuo pažeidė kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

Nuteistojo teigimu, teismas tik apsiribojo formaliu konstatavimu, jog, remiantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta, nors, apelianto manymu, teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 500,00 litų neturtinės žalos, kaip nustatyta panaÅ¡iose bylose, kai nėra padaryto negrįžtamo sveikatos sužalojimo padarinių. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o jo kaltę grindė tik prieštaringais, abejotinais liudytojų parodymais. Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės keliamas išimtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimai.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Akmenės rajono apylinkės teismo iÅ¡vados dėl N. P. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais.

Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Å iuo atveju bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė tiek kaltinamojo N. P. (1 t., 160 b. l., 2 t., 43 b. l.), tiek nukentėjusiojo D. S. (1 t., 153–154 b. l., 2 t., 42–43 b. l.), tiek liudytojų M. T. (1 t., 154–156 b. l.), M. P. (1 t., 156–158 b. l., 2 t., 41–42 b. l.), K. K. (1 t., 158–160 b. l.), I. M. (2 t., 39–41 b. l.), E. V. parodymus (2 t., 42 b. l.), tiek įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatos protokolus, specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 190/13(13) (1 t., 24 b. l.) bei, vadovaudamasis Å¡ių įrodymų visuma, konstatavo, kad N. P. vieÅ¡oje vietoje panaudodamas fizinį smurtÄ trijų asmenų akivaizdoje – ranka suduodamas nukentėjusiajam D.

S. į veidÄ â€“ nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , negali daryti iÅ¡vados, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Taigi nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėčių, tačiau tai, kad bÅ«tent jis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kurie lėmė ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , patvirtina tiesioginių įvykių liudytojų – M.

T., K. K. ir M. P. parodymai, kai jie visi nurodė, kad nukentėjusiajam D. S. į veidÄ trenkė bÅ«tent N. P.. Ir nors apeliantas yra teisus teigdamas, kad liudytojo M. P. parodymai yra prieÅ¡taringi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas liudytojas apylinkės teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jo parodymai yra tikslesni tie, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 156–158 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. pavirtino, kad smÅ«gį D. S. sudavė N. P. (1 t., 54 b. l.).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo M. P. parodymai, kurie atitinka ir liudytojų M. T. ir K. K. viso proceso metus duotus parodymus, bei specialisto iÅ¡vadÄ , ir kurie esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus, patvirtina N. P. kaltę atlikus tyčinius smurtinius jo ginčijamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, ir todėl jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisėtai ir pagrįstai. Esant visoms Å¡ioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartų liudytojų parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistojo N. P. teiginiais, kad nukentėjusiajam sudavė M.

P.. Å iame kontekste pažymima tai, kad aptartų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistÄ jį melagingai apkalbėti, nėra. Taigi visiems jiems be jokios priežasties apkaltinti N. P. tariamai nesamų veiksmų padarymu nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, juo labiau, kad visos esminės Å¡ių liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitÄ .

Todėl nuteistojo skunde nurodomi liudytojų parodymų nesutapimai dėl jų sėdėjimo vietos, įėjimo eiliškumo nėra laikytini esminiais, ir jie anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų aplinkybių dėl liudytojų duotų parodymų objektyvumo nepaneigia. Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu naudoti smurtiniai veiksmai – sudavimas ranka nukentėjusiajam D.

S. į veidÄ , o tai pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ įrodyti. Nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai jo atžvilgiu pritaikė BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai laikė, kad tai padaryta vieÅ¡oje vietoje ir kad sukėlė minėtoje normoje numatytas pasekmes. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) g. esančioje lauko prekyvietėje, ir tai, kad Å¡i vieta yra vieÅ¡oji vieta, abejonių nekyla. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Byloje nustatyta, kad nuteistasis N. P. vieÅ¡oje vietoje, lauko prekyvietėje, be jokios dingsties sudavė nukentėjusiajam D. S. ranka į veidÄ , taigi tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliu elgesiu.Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y.

BK                 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Minėta, kad nuteistasis, vieÅ¡oje vietoje panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu trijų asmenų akivaizdoje, kai vienas iÅ¡ jų buvo nepilnametis (K. K.), ir savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D.

S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip neabejotinai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Remdamasi Å¡ių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis N. P. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, kaip to praÅ¡o nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.     Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu ir teigia, kad teismas, tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nevertino turtinės ir neturtinės žalos tarpusavio santykio, ir tuo pažeidė kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nes, apelianto manymu, teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 500,00 litų neturtinės žalos.

Tačiau ir tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D.

S. dėl nuteistojo N. P. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijus. Nukentėjusiajam nuteistojo N. P. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo padarytas veido sumuÅ¡imas, nosies kaulų lūžimas su poslinkiu, pirmo virÅ¡utinio deÅ¡inės pusės kandžio nuskėlimas, taigi jis neabejotinai jautė tiek skausmÄ , tiek įtampÄ , tiek psichologinį diskomfortÄ .

Vadinasi, nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad iÅ¡ apelianto priteistas neturtinės žalos atlyginimas (2 000 Lt) nukentėjusiajam, nėra per didelis ir neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek sÄ Å¾iningumo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo             veikas pirmosios instancijos teismas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo – įrodyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas – atmestinas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

           Nuteistojo N. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                  Zigmas Kavaliauskas