c81ab93a-543c-4afa-87f0-36ea20ef6c86 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-16-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09863-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.3; 30.10; 121.14; 121.18 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantė (atsakovės) J.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovei J. T. dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio nugriovimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) kreipėsi į teismÄ su reikalavimu įpareigoti atsakovę J.

T. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas įgyja teisę atlikti nugriovimo veiksmus, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė, pažeisdama Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 VI skyriaus reikalavimus, neturėdama parengtos, suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, valstybei priklausančioje žemėje savavaliÅ¡kai pastatė pastatÄ .

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009-01-22 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriuo atsakovė buvo įpareigota iki 2009-06-23 savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tačiau atsakovė Å¡io reikalavimo neįvykdė. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus už 2 000 Lt nusipirko pastatytÄ namÄ , esantį čigonų tabore. Namo pirkimo notariÅ¡kai neįformino, jo neregistravo. Nupirktame name gyveno su Å¡eima ir vaikais.

Name kilo gaisras. Å alindama gaisro padarinius, atstatė nusipirktÄ namÄ . Prašė atsižvelgti į tai, kad jos Å¡eima neturi kitos gyvenamosios vietos, kad namui atstatyti iÅ¡leido pinigus, kuriuos uždirbo bÅ«dama Anglijoje, kad čigonų taboras darbu ir pinigais padėjo atstatyti sudegusį namÄ , kad administracinėje byloje yra nustatytos visos vykdytos statybos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-24 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir įpareigoti J.

T. savo lėšomis per 6 mėnesius po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, pažymėtÄ savavaliÅ¡kos statybos akte, suraÅ¡ytame 2009-01-22 Nr. (101)11.11-07, turinčio 7 metrų plotį ir 9 metrų ilgį su priestatu 2,5 metro x 3 metro, bei sutvarkyti statybvietę, o J. T. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų, suteikti ieÅ¡kovui teisę atlikti nugriovimo darbus ir gauti reikiamų nugriovimui iÅ¡laidų kompensavimÄ iÅ¡ J.

T.. Teismas nustatė, kad ginčo dalykas – statinys, apibÅ«dintas 2009-01-22 savavaliÅ¡kos statybos akte, turintis 7 m. plotį, 9 m. ilgį su priestatu 2,5 m x 3 m. Ginčo statinys yra įsikÅ«rusio čigonų taboro teritorijoje, kurioje yra namas turintis adresÄ (duomenys neskelbtini), bet ginčo dalykas nėra Å¡is nekilnojamojo turto registre užfiksuotas ir turintis priskirtÄ adresÄ (duomenys neskelbtini) statinys. Ginčo dalyku yra ne statinys, kuriam priskirtas adresas (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė, bet neužfiksuotas nekilnojamojo turto registre, neturintis unikalaus numerio, be priskirto adreso (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kos statybos akte įvardytas statinys. 2009-01-22 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (101) 11.11-07, 2009-01-22 statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.10-08 ir 2009-01-23 reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. (101)11.11-09 patvirtina, kad atsakovė yra medžio karkaso pastato, kurio plotis yra 7 m., ilgis 9 m., su priestatu 3m. x 2.5 m. statytoja, kad šį pastatÄ atsakovė pastatė atstatymo po gaisro bÅ«du savavaliÅ¡kai, ant jai nepriklausančios nei nuosavybės teise, nei nuomos ar panaudos teise žemės, be nustatytų leidimų, reikiamų suderinimų.

Atsakovės teisme duotas paaiškinimas ir jį patvirtinantis susitarimas dėl statinio įgijimo už 2 000 Lt nesuteikia ginčo statiniui teisėtos statybos statuso. Paprasta rašytine forma surašytas raštelis neatitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 1.75 straipsnio 1 dalies reglamentavimo, jo atžvilgiu taikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė. Šis susitarimas dėl ginčo statinio įgijimo nepatvirtina, kad ginčo statinys yra nesavavališkos statybos padarinys.

Atsakovė nurodė skirtingus duomenis apie apsigyvenimo laikÄ ginčo statinyje: atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad ginčo statiniu ji naudojasi 20 metų, tačiau teismui pateiktas ginčo statinio įgijimo dokumentas patvirtina ženkliai trumpesnį laikÄ â€“ tai, kad ginčo statinys įgytas 2003-04-05, todėl teismas pripažino, kad raÅ¡ytinis įrodymas (pirkimo raÅ¡telis) kaip turintis didesnę juridinę galiÄ yra patikimesnis. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė moka už elektros energijÄ nesukuria statybos teisėtumo.

Pažyma iÅ¡ AB „Lesto“, pagal kuriÄ patikrinimo ir apmokėjimo duomenys sutampa, nėra statybos teisėtumÄ patvirtinantis įrodymas. Neteisėtas, savavaliÅ¡kos statybos statinys neatkuriamas, neatstatomas. Statinio atstatymas reglamentuojamas tiek Statybos įstatymu, tiek ir konkrečiomis STR normomis. Atsakovė neturi jokių įrodymų (jų teismui nepateikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio pagrindu), patvirtinančių, kad ginčo statinio pastatymui, tiek jo atstatymui buvo gauti leidimai, suderinimai, projektai žemės savininko/valdytojo sutikimai ir kiti reikiami statybai dokumentai.

Atstatytas savavaliÅ¡kas statinys yra savavaliÅ¡ka statyba. Administracinės bylos Nr. A2.7-811-498/08 medžiaga irgi nepatvirtina atsakovės teisių į atstatytÄ statinį. 2009-05-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas sprendė atsakovės kaltės klausimÄ padaryto administracinio teisės pažeidimo atžvilgiu. Žemės, kurioje yra ginčo savavaliÅ¡kas statinys, neapibrėžtumas, jos neperdavimas nei Romų bendrijai, nei atsakovei naudotis nesudaro prielaidų Å¡iam statiniui legalizuoti, gauti iÅ¡ žemės savininko ar valdytojo reikiamÄ dokumentacijÄ , leidimus, sutikimus statybai įteisinti.

Neturint žemės savininko/valdytojo leidimo statybai, ginčo statinio įteisinimui prielaidų nėra. PastatytÄ pažeidžiant statybos teisinį reglamentavimÄ ginčo savavaliÅ¡kÄ statinį atsakovė naudoja gyvenamam bÅ«stui. Tokia savavaliÅ¡ko statinio naudojimo paskirtis kelia pavojų tiek statinio gyventojams, tiek ir Å¡alia esančiam turtui. Nepriduotas ir valstybės komisijos nepriimtas statinys yra pavojingas. Tai patvirtina ir faktiniai duomenys apie name kilusį gaisrÄ . Nepilnamečiai atsakovės vaikai ginčo savavaliÅ¡kos statybos statinyje nėra deklaravę savo gyvenamos vietos.

Ginčo statinys neturi ir niekada neturėjo gyvenamos vietos statuso. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad savavaliÅ¡kas statinys, gali bÅ«ti pritaikytas saugiam gyvenimui. Atsakovės ir su ja gyvenančių asmenų palikimas gyventi nesaugiame name prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. Suteikimas atsakovei iÅ¡skirtinių teisių sÄ lygotų neteisingo teismo sprendimo priėmimÄ , kadangi priklausymas romų bendruomenei nesuteikia atsakovei daugiau teisių negu jų turi ne Å¡ios bendruomenės nariai ir todėl nesuteikia jai teisės vien dėl priklausymo romų bendruomenei statyti/atstatyti statinį be elementaraus teisinio reglamentavimo.

Atsakovės pažeidė Statybos įstatymo 28/1 straipsnio 1 dalį, byloje nenustatyta, kad kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus nugriovimÄ , gali bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovės Å¡eimyninę padėtį, įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ (T. 2, b. l. 49 -52). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantė (atsakovė) J.

T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad:Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, namui atstatyti iÅ¡leido pinigus, kuriuos uždirbo bÅ«dama Anglijoje.Atsakovė jokių savavaliÅ¡kų darbų neatliko, tik čigonų taboro padėjimu darbu minimaliai atliko remonto darbus atstatant sudegusį namÄ .Teismas neapgrįstai neįtraukė į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kuri bÅ«tų pateikusi iÅ¡vadÄ , kad trys nepilnamečiai vaikai negali atsidurti gatvėje.Teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė procesines teises, t. y. neatsižvelgė į tai, kad name atsakovė gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 65-66).

IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Teismas nustatė, kad ginčo statinys neturi ir niekada neturėjo gyvenamosios vietos statuso, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad savavaliÅ¡kas statinys, gali bÅ«ti pritaikytas saugiam gyvenimui, o atsakovės ir su ja gyvenančių asmenų palikimas gyventi nesaugiame name prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.Aplinkybė, kad atsakovė moka už elektros energijÄ nėra statybos teisėtumÄ patvirtinantis įrodymas.

BÅ«tent atsakovei tenka procesinė pareiga turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ projektÄ , nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ . Atsakovei tenka pareiga įrodyti Statybos įstatymo reikalavimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .Atsakovė teisme neįrodė, kad ginčo statinį pastatė teisėtai, o atsakovės argumentas „jie lieka gatvėje“ nesuteikia teisės nesilaikyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos tvarkos bei neatleidžia atsakovės nuo pareigos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Teismas tinkamai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes.

Byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ . Atsakovė pateikė visus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, todėl nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (T. 2, b. l. 70-72). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 6 mėnesius po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, pažymėtÄ savavaliÅ¡kos statybos akte, bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų, suteikti ieÅ¡kovui teisę atlikti nugriovimo darbus ir gauti reikiamų nugriovimui iÅ¡laidų kompensavimÄ iÅ¡ atsakovės.Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas, vykdydamas jam Statybos įstatymo 27 straipsniu pavestÄ statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcijÄ , 2009-01-22 suraÅ¡ydamas savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir statybos sustabdymo aktÄ nustatė, kad atsakovė, neturėdama statybos leidimo, supaprastinto statinio projekto, žemės nuosavybės ar kito valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, vykdo savavaliÅ¡kÄ statybÄ adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 7-9).

Apeliantė teigė, kad ji ginčo namÄ Ä¯sigijo 2003 m. ir nuo to laiko jame gyvena su savo Å¡eima ir trimis nepilnamečiais vaikais. Apeliantė nurodo, kad Å¡iame name yra deklaruota jos ir jos vaikų gyvenamoji vieta. Apeliantė teigė, kad ji nevykdė savavaliÅ¡kos statybos, o tik atstatė namÄ po 2008 m. įvykusio gaisro. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo dalyku yra ne statinys, kuriam priskirtas adresas (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra deklaravusi savo vietÄ atsakovė, bet neužfiksuotas nekilnojamojo turto registre, neturintis unikalaus numerio, be priskirto adreso (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kos statybos akte įvardytas statinys (T. 2, b. l. 36-40).

Atsakovė į bylÄ nepateikė ne vieno dokumento suteikiančio jai teisę valdyti, naudoti ir disponuoti statybos reikalavimų neatitinkančiu ginčo statiniu, kaip gyvenamÄ ja patalpa (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo pastate yra registruota jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo (ir teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pozicija), kad 2003-04-05 susitarimas dėl ginčo statinio įsigijimo (T. 2, b. l.

35) nepatvirtina, kad ginčo statinys yra nesavavaliÅ¡kos statybos padarinys. Atsakovė (apeliantė), nesilaikydama teisinio reglamentavimo, įgijusi statinį savo rizika, perėmė savo atsakomybėn visas statytojo teises ir pareigas. Atstatytas savavaliÅ¡kas statinys yra savavaliÅ¡ka statyba, nes savavaliÅ¡kos statybos sudeginimas nesuteikia nelegaliam statytojui teisę atkurti statinį. Dėl apeliantės argumento, kad administracinėje byloje yra nustatytos visos vykdytos statybos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė nurodydamas, kad administracinėje byloje Nr. A2.7.-811-498/09 tebuvo sprendžiamas atsakovės kaltės klausimas padaryto administracinio teisės pažeidimo atžvilgiu ir minėtoje byloje priimtas nutarimas nesuteikia atsakovei teisės į statybÄ atstatymo bÅ«du.

Teisėjų kolegija, sutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A2.7.-811-498/09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-05-26 priėmė nutarimÄ , kuriame nustatė, kad J. T., atstatinėdama po gaisro iÅ¡degusį namÄ , kuriame iki gaisro gyveno kartu su Å¡eima, veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, todėl teismas nutarė administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl J. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio (statinio, iÅ¡skyrus nesudėtingÄ statinį, statyba (griovimas), rekonstravimas ar kapitalinis remontas neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo) 1 dalį nutraukti (administracinės byla Nr. A2.7.-811-498/09, b. l. 17).Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį statinio statybai, rekonstravimui vykdyti bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas, atitinkamai – statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas.

Statinio statyba be tokio leidimo pripažįstama savavaliÅ¡ka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Minėta tvarka įtvirtinta Statybos įstatyme. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavaliÅ¡ka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008), t. y. tuo metu, kai buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas (nagrinėjamos bylos atveju 2009-01-22).

Tačiau pažymėtina, kad 2010-07-02 buvo priimtas „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Ä®statymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas“, kurio 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos dėl savavaliÅ¡kų statybų, iÅ¡skyrus nuostatas, iÅ¡dėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį (kuri įsigaliojo 2010-10-01 po minėto 2010-07-02 Statybos įstatymo pakeitimo priėmimo) teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai).

Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra bÅ«tina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). 2011-01-31 nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį statybos santykių teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų užtikrintas Konstitucijos ginamas vieÅ¡asis interesas, inter alia natÅ«ralios gamtinės aplinkos, atskirtų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsauga, tinkamas, racionalus žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių naudojimas.

Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2002-09-19 nutarimai). IÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių Å¡alinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamÄ poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms Å¡alinti (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡ioje byloje aplinkybes, susijusias su atsakovės atliktais savavaliÅ¡kos statybos darbais, darbų apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė 2003 m. įsigydama nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ , unikalaus numerio neturintį ginčo statinį adresu (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai be jokio teisėto pagrindo atstatė ginčo pastatÄ po 2008 m. įvykusio gaisro. Atsakovė į bylÄ nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad ginčo statinys iki 2003 m. buvo pastatytas ar po 2008 m. gaisro atstatytas laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju savavaliÅ¡kas statinys, kuris neatitinka jokių statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, stovi ant valstybinės žemės sklypo ir byloje nėra įrodymų, kad Å¡ia žeme atsakovei yra leista ar gali bÅ«ti leidžiama naudotis (pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos ar kitokiÄ sutartį), todėl Å¡iuo atveju neegzistuoja jokių teisinių prielaidų taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ (t. y. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ).

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas nugriauti savavaliÅ¡kai atsakovės pastatytÄ statinį, t. y. nugriauti visas statinio konstrukcijas, kurios buvo užfiksuotos 2009-01-22 savavaliÅ¡kos statybos akte, yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovei turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neapgrįstai neįtraukė į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kuri bÅ«tų pateikusi iÅ¡vadÄ , kad trys nepilnamečiai vaikai negali atsidurti gatvėje.

Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba įstatymo nustatytais atvejais gali bÅ«ti įtraukiama į procesÄ tam, kad duotų iÅ¡vadÄ byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo kategorija nereikalauja privalomo Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo procese, nes byloje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių vaikų įstatyminė atstovė (atsakovė) nebÅ«tų galėjusi tinkamai vykdyti atstovavimo pareigÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų reiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti minėtÄ institucijÄ ar pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs tenkinti tokį atsakovės praÅ¡ymÄ esant pagrįstam poreikiui gauti atitinkamÄ iÅ¡vadÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostata, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Sprendžiant klausimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo nugriaunant neteisėtai pastatytÄ statinį, aplinkybė, kad asmuo, kuriam priklauso minėtas statinys, turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo įteisinti tokio statinio statybÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad savavaliÅ¡kas statinys, gali bÅ«ti pritaikytas saugiam gyvenimui, o atsakovės ir su ja gyvenančių asmenų palikimas gyventi nesaugiame name prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tėvai turi įgyvendinti nepažeisdami įstatymo reikalavimų. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatas vaiko tėvai turi užtikrinti vaiko teisę ne į bet kokias, o tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Vaikų apgyvendinimas jokių statybos techninių reikalavimų neatitinkančiame pastate negali bÅ«ti laikomas tinkamu vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimu.Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylÄ reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Atsakovės J. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas    Liuda Uckienė