c818f98a-b790-4fc5-a555-776ffd36fa17 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-351-1020/2012Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56433-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.8.                                        (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V.

J. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,vertėjai Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus MotiejÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 2 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant M.

A.. Remiantis BK 68 ir 71 straipsniu V. J. uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones bei paskirta sumokėti 30 MGL (1 129,80 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl to, kad 2017 m. spalio 30 d. apie 12.48 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,05 promilės etilo alkoholio. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei pripažinti jį kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudÄ , kuriÄ , pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinti iki 50 MGL dydžio baudos;

2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 2-3 ir 6 dalimis, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikaltimo padarymo priemonę bei laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ šį turtÄ palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡oma palikti nepakeistÄ . Prokuroro įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, jog M. A. gali bÅ«ti tinkama V. J. laiduotoja yra nepagrįsta, nes teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į laiduotojos galimybes užtikrinti laidavimo tikslus, visapusiÅ¡kai nevertino laiduotojos patikimumo bei jos galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam bei nepaisė Å¡iuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Pirmiausia nuosprendyje pasigendama argumentų, kokiu bÅ«du M. A. galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo pažįstamam; tokių argumentų nenurodė ir pati laiduotoja. Pasak prokuroro, M. A. galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. J. yra abejotina, kadangi nėra duomenų, kad pastaruosius sietų artimas, stiprus ryÅ¡ys ir kad M. A. minėtam asmeniui bÅ«tų autoritetu. Tai, kad pastaruosius sieja draugiÅ¡ki santykiai, jie susitinka porÄ kartų per savaitę, dar nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad laiduotoja turi objektyviÄ galimybę daryti teigiamÄ poveikį kaltininkui.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos matyti, kad laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti bÅ«simos savo teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamajam nuo atsakomybės. Pagal BK, laiduotoju gali bÅ«ti tik asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Taigi, prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir asmenį atleido nuo atsakomybės, nesant tinkamo laiduotojo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktikÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų prevencijai paprastai kartu skiriamas tiek teisės naudotis specialiÄ jÄ teise atėmimas, tiek turto konfiskavimas. Pasak prokuroro, įvertinus, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas nusikaltimas priklauso V. J.; kad ji turi ekonominę vertę ir ja buvo apgadintas ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas, siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, automobilį „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) bÅ«tina konfiskuoti. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltininko atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bÅ«tų iÅ¡imtinai neproporcingu – jis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad yra draudžiama vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikaltimo pobÅ«dį, galimas jo padarymo pasekmes ir norėjo taip elgtis. V. J. yra 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o dėl darbo pobÅ«džio, jo ar jo artimųjų sveikatos bÅ«klės automobilis nėra V.

J. bÅ«tino poreikio objektu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė, jei ji bÅ«tų taikoma V. J. atžvilgiu, bÅ«tų neproporcinga ar jÄ taikant bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. J. praÅ¡o netenkinti skundo bei palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ . Pasak V. J., bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek laiduotoja, tiek kaltinamasis nurodė, kad jų tarpusavio ryÅ¡ys yra pakankamai tvirtas, jie pakankamai dažnai susitinka.

V. J. svarbi M. A. nuomonė, todėl įvairiose gyvenimo srityse jis su ja tariasi. Nagrinėjamas įvykis apskritai yra atsitiktinis, o pirmasis asmuo, kurį jis informavo apie jį, buvo būtent laiduotoja. Jis M. A. laiko autoritetu, atsižvelgia į jos pastabas, nuomonę ir patarimus, ji geba paveikti jo elgesį ir turi galimybes bei gebėjimus jį kontroliuoti. Dėl prokuroro prašomo taikyti automobilio konfiskavimo, V. J. pažymi, kad jo veika buvo padaryta stovėjimo aikštelėje, siekiant perstatyti automobilį;

Å¡ia veika buvo padaryta nežymi žala kito asmens automobiliui, o Å¡io savininkas pretenzijų niekam neturi. Atsižvelgiant į minėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi dėl savo veiksmų, jo veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, teismas pagrįstai konstatavo, kad turto konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Kitų priemonių kompleksas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įmoka į fondÄ â€“ yra pakankamos pasiekti bausmės tikslus bei leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus, todėl praÅ¡oma turto konfiskavimo netaikyti.

Teismo posėdyje V. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje prokuroro ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atleisti V.

J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra teisingas ir pagrįstas, visgi, teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir atsisakymo konfiskuoti V. J. automobilį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sÄ lygos, kurias nustačius, asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų – byloje turi bÅ«ti pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Prokuroras abejoja M. A. ryÅ¡iu su V. J. ir jos tinkamumu bÅ«ti laiduotoja, tačiau be keliamų abejonių, aiÅ¡kių ir konkrečių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl M. A. kaip laiduotojos tinkamumo nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali bÅ«ti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo patikimumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Pabrėžtina, jog teisiamajame posėdyje bylÄ nagrinėjantis teisėjas ir proceso dalyviai apklausė M. A. ir teismui nekilo abejonių dėl Å¡io asmens patikimumo, t. y. ji buvo pripažinta teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Tiek M. A., tiek V. J. byloje nurodė, kad juos sieja tvirtas ir artimas ryÅ¡ys. PraÅ¡yme V. J. pabrėžė, kad po įvykio bÅ«tent M. A. jam iÅ¡aiÅ¡kino neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes ir įtraukė į veiklÄ , skirtÄ sveikai gyvensenai. V. J. teigimu, M. A. gali daryti jam tik teigiamÄ Ä¯takÄ .

Å ias aplinkybes teisme patvirtino ir M. A., teismui nurodydama, kad ji V. J. po aptariamo įvykio pabrėžė, kad jiems reikia bÅ«ti kartu ir V. J. su ja sutinka, niekada neprieÅ¡tarauja ir klauso jos patarimų, todėl ji jaučiasi galinti daryti įtakÄ jo sprendimams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų asmenų pozicijos dėl teigiamos laiduotojos įtakos V. J. iÅ¡ esmės sutapo. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad vien aplinkybė, jog asmuo prisiima atsakomybę už asmenį, su kuriuo jo nesieja Å¡eiminiai, darbiniai (pavaldumo) santykiai ir giminiÅ¡ki ryÅ¡iai, rodo, kad pastaruosius iÅ¡ties sieja faktinis artimas ryÅ¡ys.

Laiduotoju gali bÅ«ti ir asmuo, nesusijęs giminystės, Å¡eimos ar darbiniais ryÅ¡iais. Sprendžiant asmenų tarpusavio ryÅ¡io klausimÄ teismui svarbus tokių santykių turinys, o ne formali jų tarpusavio sÄ saja. M. A. charakterizuojama teigiamai – neteista ir nebausta administracine tvarka; pateikta charakteristika rodo vien teigiamus jos asmenybės bruožus, tačiau ypač atkreiptinas dėmesys į jos veiklos pobÅ«dį – pastaroji dirba apsaugos darbuotoja, kurios pareigos yra palaikyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sulaikyti galimus pažeidėjus, todėl jos asmeninės savybės ir veiklos pobÅ«dis, leidžia laikyti jÄ asmeniu, galinčiu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V.

J.. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. A. tinkama laiduotoja ir įžvelgė esant nustatytas visas BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygas. Dėl turto konfiskavimo BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad bÅ«tent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Visgi apylinkės teismas, nors ir pripažinęs, kad V. J. automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemone, įvertinęs padarytos veikos aplinkybes; tai, kad kitai transporto priemonei buvo padaryti nežymÅ«s apgadinimai; kad A. K. pretenzijų dėl žalos niekam neturi; V. J. asmenybę; tai, kad nustatytas pagrindas pastarÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, kad turto konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei bausmės paskirties, todėl netaikytinas. Å ioje apeliacinio skundo dalyje, apygardos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad tokiais argumentais grindžiant V.

J. transporto priemonės konfiskavimo negalimumÄ , buvo netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar V. J. transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų proporcingas, pabrėžė aplinkybes, kurios tik iÅ¡ dalies svarbios sprendžiant šį klausimÄ â€“ dauguma iÅ¡ jų, teismo įsitikinimu, buvo įvertintos sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io asmens atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal besiformuojančiÄ LAT praktikÄ aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , asmeniui gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali bÅ«ti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumÄ , taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)).

Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė 2 baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pabrėžtina, jog Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikytos ne maksimalia apimtimi: V. J. skirto teisės vairuoti atėmimo trukmė lygi BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, o skirta įmoka į minėtÄ fondÄ yra artima galimam skirti minimumui – 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 71 straipsnio redakcija (t. y. įsigaliojusi iki V. J. inkriminuojamos veikos padarymo) numato galimybę skirti įmokÄ , kurios dydis svyruoja nuo 5 iki 125 MGL. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad V. J. anksčiau jau yra baustas už kitos rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ , kurio padarymo metu jis buvo sunkaus girtumo laipsnio (2,92 prom.) (b. l. 75).

Taigi akivaizdu, jog V. J. tam tikrais atvejais piktnaudžiauja alkoholiu, o tai taip pat svarbu sprendžiant dėl ginčijamos teisinio poveikio priemonės tinkamumo ir suderinamumo su kitomis, jau pritaikytomis poveikio priemonėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. J. bÅ«damas neblaivus tuo pačiu padarė žalos ir kito automobilio savininkui (nepaisant to, kad pastarasis nereiÅ¡kė pretenzijų, pripažinta, jog buvo padaryta 100 eurų dydžio žala). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, už neblaivaus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis žemesnis nei 1,5 promilės, asmens padarytus KET pažeidimus, kurie sukėlė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ yra numatyta bauda nuo 1200 iki 1400 eurų, taip pat privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis) bei galimybė konfiskuoti transporto priemonę (ANK 423 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, Å¡ioje baudžiamojoje byloje V. J. paskyrus tik teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ 2 metams bei 30 MGL (1 129,80 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , paskirtos poveikio priemonės bÅ«tų aiÅ¡kiai Å¡velnesnės nei taikoma administracinė atsakomybė už mažiau pavojingÄ teisės pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiai teismų praktikai, nes, nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, Å¡velnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiÅ¡kiai pavojingesnę veikÄ , prieÅ¡tarauja ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui.

Å ioje byloje V. J. paskirtos turtinio pobÅ«džio poveikio priemonės buvo parinktos nevertinant Å¡ių principų, todėl jos formuotų klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ , kad už pavojingesnę veikÄ , galima sulaukti Å¡velnesnių teisinių padarinių, o tai nesulaikytų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo.

Taigi minėtas baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , teisių atėmimas ir turto konfiskavimas Å¡ioje situacijoje, neskiriant V. J. bausmės ir jo nepripažinus kaltu padarius nusikaltimÄ , yra proporcinga poveikio priemone (LAT praktikoje minėtas trijų baudžiamojo poveikio priemonių komplekso taikymas, įvertinus faktines bylos aplinkybes, remiantis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais taip pat yra pateisinamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018 ir 2K-136-699/2018)).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad turto konfiskavimas galėtų iÅ¡ esmės pakenkti V. J. interesams. Taigi, įvertinus V. J. automobilio vertę (remiantis Emprekis iÅ¡raÅ¡u – 1 230 EUR su PVM (b. l. 11)), V. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant paskirti tinkamÄ teisinių poveikių priemonių visumÄ ir užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijÄ tarpusavyje suderinama su kitomis V. J. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir yra bÅ«tina bei proporcinga poveikio priemonė.

Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. J. nebuvo konfiskuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta bei nepagrįsta. Minėta nuosprendžio dalis keistina – iÅ¡ V. J. konfiskuotinas automobilis „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,         n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.           Teisėjai                                                                                    Arūnas Budrys                                                                                                Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                    Ernestas Rimšelis