c818445b-eb2f-4bf6-9f44-33e0ea4cb826 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3217-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02350-2015-1.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Neringai Musinienei, Sigitai Damidavičienei,          dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – S.M.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,          vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 29000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl blogų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2013-06-17 iki 2013-08-28 (terminÄ patikslino teismo posėdžio metu). PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-15), nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2013-06-17 iki 2013-08-28 atskirais periodais buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI) nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo perpildytos. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Atvykus ar iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI asmeninės apžiÅ«ros daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina). Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimus, nepatogumus, dėl drėgmės kameroje atsirado odos dedervinė. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 24-26) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo         2013-06-17 iki 2013-08-28 periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 104, 105, 112, 146, 195, 388, 390.

Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys. Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, be to, kamerose įrengta kabelinė televizija.

Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems iÅ¡duodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Kameros aprÅ«pintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, todėl tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose.

Atsakovas taip pat nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

          PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpyje nuo 2013-06-17 iki 2013-08-28.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atvykus ar iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI asmeninės apžiÅ«ros (kratos) buvo daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 104, 105, 112, 146, 195, 388, 390 (b.l. 24). Pagal atsakovo pateiktus paminėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 34,5 parų (individualaus gyvenamojo ploto norma svyravo nuo 1,85 kv.m. iki 2,64 kv.m.). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 57 str.). Dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų teismas akcentuoja, kad Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo šalta, drėgna, tamsu, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., 23 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose yra langai ir patalpos vėdinamos natūraliai per langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės (b.l. 26).

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 36-84) matyti, kad tikrintose kamerose patalpos vėdinamos per langus, oro temperatūra, apšvietimas ir santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 numatytas vertes. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių bei kitų proceso dalyvių pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K minėtose kamerose buvo pažeisti higienos normų reikalavimai (ABTĮ 57 str.).

Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (Å¡alčio, drėgmės, oro ir apÅ¡vietimo trÅ«kumo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio kamerose, drėgmės, oro trÅ«kumo, tamsos laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad asmens apžiÅ«ros daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir pan.). Asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Å ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, jis nenurodė, kada konkrečiai jo apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kokie daiktai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrindė (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.). Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimus, nepatogumus, dėl drėgmės kameroje atsirado odos dedervinė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui ir teismo posėdžio metu, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus). Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 21, 22, 27-84).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.

Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo izoliatoriuje metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visetÄ teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, nesant tiesioginių bei pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nesant informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 123 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S.M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S.M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 123 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                   Teisėjas                                                                                                   Algis Markevičius