Legislator Case Law & Legislation
c8170772-7abf-4dab-b22a-c9f6117178fa AI generated

c8170772-7abf-4dab-b22a-c9f6117178fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c8170772-7abf-4dab-b22a-c9f6117178fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PADREMAS“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento jos ir atsakovės UAB Tilžės turgus 2018 m. vasario 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ieÅ¡kovei parduotas pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 147 969 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c8170772-7abf-4dab-b22a-c9f6117178fa · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningi tyčiniai veiksmai, kuriais bÅ«tų siekiama iÅ¡kreipti ieÅ¡kovės valiÄ , sudarant sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-286-798/2023 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00196-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PADREMAS“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PADREMAS“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tilžės turgus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

O. komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PADREMAS“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento jos ir atsakovės UAB Tilžės turgus 2018 m. vasario 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ieÅ¡kovei parduotas pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 147 969 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ginčo šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo Sandėlį. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ir sumokėjo atsakovei 1 100 000 Eur, iš jų už sandėlį – 147 969 Eur. Sandėlis prieš ir po pirkimo buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Sandėlio nuomininkė UAB „Autkeva“ 2020 m. balandžio 22 d. nutraukė nuomos sutartį ir išsikeldama išmontavo Sandėlio konstrukcijas, jas išsivežė.

Sandorio sudarymo metu atsakovė pateikė siÅ«lymÄ ieÅ¡kovei įsigyti sandėlį. Sandėlio buvimo faktas buvo pagrįstas kadastro duomenimis. Atsakovė pareiÅ¡kė, kad Sandėlis priklauso jai, tretieji asmenys į parduodamÄ Sandėlį neturi teisių ir pretenzijų, garantavo, kad nėra aplinkybių dėl kurių pirkėja negalėtų naudoti pastato. Esant ginčui dėl restitucijos dydžio, bÅ«tina įvertinti tai, kad atsakovė, įgydama Sandėlį, už jį sumokėjo 149 443 Eur, iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ kainÄ , kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovė atsakovei, todėl ieÅ¡kovės sumokėta suma už sandėlį negali bÅ«ti mažinama ar perkeliama kitų pagal sutartį ieÅ¡kovės įgytų daiktų kainai sumokėti.

Ieškovės vertinimu, atsakovė pardavė Sandėlį, panaudojusi apgaulę, ir šis nekilnojamasis turtas pirkimo–pardavimo metu realiai neegzistavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės ir kasacinės instancijos nutarčių esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB Tilžės turgus 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog parduodamas Sandėlis pirkimo–pardavimo sutartyje buvo apibrėžtas, individualizuotas ir iš dalies fiziškai sandorio sudarymo metu buvo išlikęs, nes buvo išlikę 14 procentų.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad atsakovė, aktyviais veiksmais tyčia klaidindama ieÅ¡kovę, siÅ«lė pirkti trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausančius metalinių konstrukcijų konteinerius, ėmėsi aktyvių veiksmų įtikinti ieÅ¡kovę, jog metalinių konstrukcijų konteineriai yra pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjamas Sandėlis, o sandoriui sudaryti reikalinguose dokumentuose buvo nurodyta apie metalinių konstrukcijų konteinerių, kurie priklauso kitiems asmenims, pardavimÄ .

6. IeÅ¡kovė, susipažinusi su Sandėlio nuosavybės dokumentais, duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodyti skirtingi Sandėlį charakterizuojantys duomenys, pirkimo–pardavimo sutartimi ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, kuriuose nurodoma, kad nuomos pajamų už šį Sandėlį nėra gaunama, taip pat apžiÅ«rėjusi daiktÄ vietoje, matydama, kad ten yra biuras, dirba žmonės, jog faktiÅ¡kai statinys daugiau nei du kartus didesnis, nei nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje (105 kv. m ir 40,26 kv. m), elgdamasi atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo galimybę suprasti ir įsitikinti, kokios bÅ«klės faktiÅ¡kai yra parduodamas Sandėlis.

IeÅ¡kovė turėjo galimybę atsakovei, kaip pardavėjai, reikÅ¡ti pretenzijas dėl bet kokios daikto neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygoms, tačiau to nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismo manymu, ieÅ¡kovė savo elgesiu ir veiksmais patvirtino, kad įgytas daiktas atitinka Å¡alių suderintas sandorio sÄ lygas ir reikalavimus.

7. Teismas pripažino, kad nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nei Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e esantys duomenys neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų. IeÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, pasiraÅ¡ydama pirkimo–pardavimo sutartį, nesiėmė priemonių, kad ji bÅ«tų patikslinta. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl to galima ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu dėl apgaulės. Byloje neįrodyta, kad netikslÅ«s, parduodamÄ objektÄ charakterizuojantys duomenys atsirado dėl atsakovės tyčinių, nesÄ Å¾iningų veiksmų, padarytų siekiant suklaidinti ieÅ¡kovę kaip pirkėjÄ .

8. Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, nei įrodinėja ieÅ¡kovė, jos pateikta 2018 m. vasario 1 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sÄ skaita faktÅ«ra Nr. TT884353, kurioje nurodyta sandėlio kaina (147 969 Eur), neįrodo, kad tai buvo Å¡alių sutarta nurodyto Sandėlio vertė, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas, bet ne įtvirtinantis parduodamo objekto kainÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta Sandėlio vidutinė rinkos vertė – 3 370 Eur, fizinis nusidėvėjimas – 68 proc., Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sandėlio vidutinė rinkos vertė – 3 910 Eur, fizinis nusidėvėjimas 65 procentai, susitarimas dėl 147 969 Eur kainos neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

9. Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 punkte Å¡alys, prisiimdamos visiÅ¡kÄ atsakomybę, pareiÅ¡kė, jog daiktų pardavimo kaina, nurodyta Å¡ios sutarties 3.1 punkte, yra Å¡alių individualiai aptarta ir suderinta iki sutarties sudarymo, jos dydis visiÅ¡kai atitinka kiekvienos iÅ¡ Å¡alių poreikius, tikslus ir interesus, kiekviena iÅ¡ Å¡alių iki Å¡ios sutarties sudarymo turėjo galimybę konsultuotis dėl Å¡ios kainos dydžio su atitinkamais vertintojais ir kitais ekspertais.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningi tyčiniai veiksmai, kuriais bÅ«tų siekiama iÅ¡kreipti ieÅ¡kovės valiÄ , sudarant sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: sumažino ieÅ¡kovės UAB „PADREMAS“ iÅ¡ atsakovės UAB Tilžės turgus pagal 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgyto Sandėlio kainÄ nuo 147 969 Eur iki 20 715,66 Eur; priteisė ieÅ¡kovei UAB „PADREMAS“ iÅ¡ atsakovės UAB Tilžės turgus 127 253,34 Eur kainos skirtumÄ už Sandėlį.

12. Kolegija nesutiko su ieÅ¡kove, kad ji įsigijo fiziÅ¡kai neegzistuojantį daiktÄ , kuris negali bÅ«ti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku. Byloje nustatyta, kad Sandėlio pamatai objektyviai egzistuoja, Å¡iam daiktui priskirtas identifikacinis, žymėjimo plane numeriai. Kad ieÅ¡kovės įsigyto Sandėlio fizinė bÅ«klė neatitinka pirkimo–pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre nurodytų parduodamo daikto duomenų, nepakanka konstatuoti, jog ieÅ¡kovė įsigijo neegzistuojantį objektÄ .

13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip vienÄ iÅ¡ esminių suklaidinimo aplinkybių, nurodo atsakovės užsakymu 2018 m. sausio 11 d. atliktÄ Turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje Sandėlis buvo apraÅ¡ytas toks, koks jis buvo ataskaitos rengimo, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, t. y. su metalinėmis konstrukcijomis ant betoninių pamatų. Vykstant Å¡alių deryboms dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, atsakovė ieÅ¡kovei pateikė Å¡iÄ ataskaitÄ kaip parduodamo turto vertės patvirtinimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė siekė įsigyti tokios fizinės bÅ«klės Sandėlį, kokios jis užfiksuotas Turto vertinimo ataskaitoje. Kolegija pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaitos nepakanka pripažinti, jog atsakovė apgavo ieÅ¡kovę dėl parduodamo Sandėlio savybių. Å alių sudarytos sutarties 6.9 punktu pirkėja (ieÅ¡kovė) patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo galimybę apžiÅ«rėti ir apžiÅ«rėjo daiktus jų buvimo vietoje, susipažino su daiktų nuosavybės dokumentais, daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e. Kolegija vertino susiklosčiusiÄ situacijÄ kaip pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alių netinkamÄ komunikacijÄ dėl Sandėlio fizinės bÅ«klės, tačiau ji negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovės tyčinis ieÅ¡kovės suklaidinimas dėl perkamo Sandėlio savybių.

14. Kolegija nurodė, kad tai, jog byloje nenustatytas pagrindas pirkimo–pardavimo sandorio dalį dėl Sandėlio įsigijimo pripažinti negaliojančia, neužkerta kelio ieÅ¡kovės turtinius interesus Å¡iame ginče apginti, taikant kitÄ materialiosios teisės institutÄ â€“ pirkėjo teisių užtikrinimÄ dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu siekia susigrÄ Å¾inti sumokėtas lėšas už Sandėlį, kadangi Sandėlis neatitiko ieÅ¡kovės lÅ«kesčių, buvusių perkant šį daiktÄ , ji negali juo naudotis pagal paskirtį.

15. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo informuota, jog iÅ¡liko tik perkamo Sandėlio pamatai. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei Turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje Sandėlis buvo apibÅ«dintas kaip objektas su metalinių konstrukcijų sienomis, stogu. Atsakovė, grįsdama pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų deklaratyvumo, siekė įrodyti faktus, patvirtinančius ieÅ¡kovės suvokimÄ , kad ji perka tik Sandėlio pamatus, bet ne ant pamatų pastatytÄ metalinę konstrukcijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.399 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡imtį ir ginčo pobÅ«dį kolegija nusprendė, kad ieÅ¡kovės teisės bus realiai apgintos, taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ atsakovei sumokėtos kainos už įsigytÄ Sandėlį sumažinimÄ .

16. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė 2018 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl Sandėlio, kurį pati atsakovė įvertino 147 969 Eur. IeÅ¡kovė pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad 2018 m. vasario 5 d. 1 100 000 Eur pavedimas buvo atliktas Å¡io dokumento pagrindu. Pati atsakovė pagal 2012 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Sergorus“, ginčo sandėlį įsigijo už panaÅ¡iÄ kainÄ â€“ 149 443,93 Eur (516 000 Lt). Tai leido kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. TT884353 nurodyta Sandėlio 147 969 Eur vertė yra kaina, kuriÄ pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei už Sandėlį. Atsakovės veiksmai, naikinant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir iÅ¡raÅ¡ant naujus buhalterinės apskaitos dokumentus, vertinami kaip bandymas apsiginti nuo jai pareikÅ¡tų reikalavimų ir nepaneigiantys apeliacinės instancijos teismo konstatuotos iÅ¡vados.

17. Pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės duomenis, iÅ¡likusių Sandėlio pamatų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamasis svoris sudaro 14 proc., likę 86 proc. sudaro pastato konstrukciniai elementai, atmetus pamatus (14 proc.). Nustačiusi, kad ieÅ¡kovė įsigytÄ Sandėlį suprato kaip betoninių pamatų ir metalinės konstrukcijos vientisÄ objektÄ , bei esant įrodytam ieÅ¡kovės ketinimui įsigyti tokį Sandėlį, kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sumokėtÄ Sandėlio kainÄ yra teisinga ir protinga mažinti 86 proc. (14 proc. sudaro iÅ¡likę pamatai) ir Å¡iÄ sumÄ priteisti ieÅ¡kovei kaip nepagrįstai sumokėtÄ atsakovei už nusipirktÄ ginčo objektÄ . Taigi, apskaičiavus mažintinÄ kainÄ , ieÅ¡kovei buvo priteista 127 253,34 Eur.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

19. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti aktualias teisės normas, kurios atitinka byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kuriomis Å¡alys rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tačiau Å¡i teismo pareiga nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus, įskaitant ieÅ¡kovo pasirinktÄ jo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ pripažinti negaliojančia sandorio dalį dėl Sandėlio kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms ir sudarytÄ dėl apgaulės.

20. IeÅ¡kovė, įrodinėdama sandorio dalies dėl Sandėlio pripažinimÄ negaliojančia dėl apgaulės, argumentavo, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuri jÄ suklaidino, buvo ieÅ¡kovei atsakovės prieÅ¡ sandorio sudarymÄ pateikta UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ 2018 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje Sandėlis yra fiksuotas toks, koks jis buvo pristatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, – kaip Sandėlis, o ne jo likę pamatai. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e esantys duomenys taip pat neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, nutylėjo, jog ji neturi Sandėlio, o likę tik įraÅ¡ai apie jo egzistavimÄ vieÅ¡ame registre. Atsakovė taip pat aktyviais veiksmais įtikinėjo, kad ji yra reali Sandėlio valdytoja ir savininkė.

21. Ieškovė parduoto objekto kokybės klausimo CK 6.334 straipsnio prasme nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesirėmė aplinkybe, kad sandorio dalykas – Sandėlis buvo su trūkumais, todėl byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, koks buvo daikto trūkumų pobūdis, ar šalys buvo aptarusios daikto trūkumus, dėl kokių priežasčių trūkumai atsirado, ar daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kada pirkėjui tapo žinoma apie daikto trūkumus ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo bÅ«do – dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, kurio ieÅ¡kovė nenurodė kaip savo reikalavimo, taip pat kurio nepagrindė reikÅ¡mingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo bÅ«dui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, juo labiau ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ daikto pirkimo kainos sumažinimÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovė pasirinko teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ remiantis dviem pagrindais pripažinti sandorio dalį negaliojančia. Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, ne teisiÅ¡kai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, bet, pažeisdamas Å¡alių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus, peržengė ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo ribas. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nepraneÅ¡damas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas, neužtikrino byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės pateikti raÅ¡tu ar žodžiu savo pozicijÄ ir kartu priėmė Å¡alims siurprizinį sprendimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „PADREMAS“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Atsakovės pozicijos prieÅ¡taringumas dėl pardavimo objekto (sandėlio pastatas ar tik sandėlio pamatų liekanos) tvirtinant, kad Sandėlis buvo parduotas toks, koks jis apibrėžtas sutartyje, tačiau pripažinus, kad Sandėlis buvo nugriautas dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir ant jo pamatų pastatyti metalinių konstrukcijų konteineriai, nepriklausantys atsakovei, patvirtina, kad sutarties dalykas (Sandėlis) pardavimo metu pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo tinkamai apibrėžtas, kadangi neatitiko faktinių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu. 22.2.

Viešojo registro ir kadastro duomenys nėra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, todėl, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas negali remtis faktu, kad ieškovė gavo tai, kas įregistruota viešame registre arba tuo, jog ieškovė neginčijo viešajame registre nurodytų ginčo objekto duomenų. Šalis siejančio sandorio dalykas yra realus nekilnojamasis daiktas – Sandėlis, egzistuojantis erdvėje. Tokio daikto atsakovė ieškovei nepardavė ir negalėjo parduoti, nes jo nebeturėjo. 22.3.

Atsakovės pozicija ir kiti bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nežinojimÄ apie realiai iÅ¡likusius tik Sandėlio pamatus. Aplinkybės, kad ginčo Sandėlis buvo nugriautas dar 2016 m., paaiÅ¡kėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė iÅ¡ pradžių gynėsi aplinkybe, kad Sandėlis buvo perduotas ieÅ¡kovei, o Sandėlį nugriovė pati ieÅ¡kovė. Atsakovės atstovo R. P. paaiÅ¡kinimai, kad jis gali atstatyti Sandėlį, tik patvirtina, jog buvo tartasi dėl sandėlio pastato, o ne dėl Sandėlio pamatų pardavimo. 22.4.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė hipotekos registro iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovė įsigytÄ Sandėlį įkeitė tokį, kokį nusipirko, t. y. su teoriÅ¡kai egzistuojančia antžemine pastato dalimi, o ne pamatų fragmentus. Taigi, pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo Sandėlio pamatai, bet ne pats Sandėlis, lemia įkaito turėtojo materialinių teisių sumažėjimÄ , todėl tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 22.5.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nurodė, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuri jÄ suklaidino, buvo ieÅ¡kovei atsakovės prieÅ¡ sandorio sudarymÄ pateikta UAB „OBER-HAUS“ 2018 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje Sandėlis yra fiksuotas toks, koks jis buvo pristatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas analizavo Turto vertinimo ataskaitÄ ir jos duomenis traktavo kaip neatitinkančius realios situacijos, kuriÄ turėjo žinoti ieÅ¡kovės atstovas, tačiau sprendime ignoruoja turto vertintojo pateiktus paaiÅ¡kinimus, kodėl tokie duomenys buvo įtraukti į turto vertintojo ataskaitÄ ir kodėl vertinimo ataskaita buvo ieÅ¡kovei svarbi formuojantis jos valiai dėl sandorio sÄ lygų. 22.6.

Turto vertintojo A. S. paaiÅ¡kinimai teismo sprendime ignoruoti ir nevertinti, nors bÅ«tent jie atskleidžia, koks pastatas prieÅ¡ sandorio sudarymÄ buvo įvertintas Turto vertinimo ataskaitoje, kokie Å¡io pastato duomenys, kodėl sandėlis įtrauktas į vertinimo ataskaitÄ ir kieno iniciatyva tai padaryta. 22.7. Pripažinimas, kad turto vertintojui buvo pateikti klaidingi duomenys ir dėl to Turto vertinimo ataskaitoje buvo klaidingi ginčo Sandėlio duomenys, o atsakovė nesiekė Å¡ių duomenų iÅ¡taisyti, paneigia atsakovės pozicijÄ , kad ji prieÅ¡ sandorio sudarymÄ informavo ieÅ¡kovę apie Sandėlio antžeminės dalies nebuvimÄ . 22.8.

Atsakovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, nutylėjo, kad ji neturi Sandėlio, o likę tik įraÅ¡ai apie jo egzistavimÄ vieÅ¡ame registre. Atsakovė aktyviais veiksmais įtikinėjo, kad ji yra reali sandėlio valdytoja ir savininkė. 22.9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes suteikė prioritetÄ abejotiniems įrodymams (R. P., Ž. O. parodymai), nepagrindė iÅ¡vadų objektyviais teisiniais argumentais, nepateikė argumentų, kodėl nevertinami kiti susiję įrodymai. 22.10.

Sandorio Å¡alių veiksmai, sudarant buhalterinius apskaitos dokumentus, bÅ«tinus sandoriui įforminti, atspindi sandorio Å¡alių valiÄ ir jų ignoruoti ar juos laikyti nereikÅ¡mingais tiek vertinant Å¡alių elgesį, tiek jų veiksmų sÄ Å¾iningumÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. Jeigu atsakovės 2018 m. vasario 6 d. sÄ skaita yra ta, kuri buvo sandorio metu, tai atsakovė nebÅ«tų triplike tvirtinusi, kad tikroji sÄ skaita yra 2018 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. TT884353 (kurioje ginčo pastato kaina nurodyta 47 969 Eur).

Akivaizdu, kad egzistuoja didelė disproporcija tarp pamatų vertės (690 Eur) ir sumokėtos kainos už pamatus (147 969 Eur). Tai taip pat patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

23. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „PADREMAS“ apeliacinį skundÄ atsakovė UAB Tilžės turgus praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 23.1. IeÅ¡kovės atstovas, sudarydamas ginčo sutartį, žinojo, kad visi konteineriai priklauso ne atsakovei, bet yra trečiojo asmens L. O. komercinės firmos, o vėliau – UAB „Autkeva“ nuosavybė. IeÅ¡kovė su Å¡iomis įmonėmis sudarinėjo nuomos sutartis ir sudarė susitarimÄ , kuriuo patvirtino faktÄ , kad yra trečiųjų asmenų nuomos mokesčio įsiskolinimas. 23.2.

IÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pirkėja perėmė Sandėlį, o ne konteinerius, kurių niekada neįsigijo ir negalėjo įsigyti, kadangi Å¡ie kilnojamieji daiktai atsakovei nepriklausė ir nebuvo sandorio dalykas. 23.3. IeÅ¡kovė su atsakove susitarė sudaryti sutartį, kurioje abi Å¡alys pripažįsta pirkimo objektu teisiÅ¡kai registruotÄ Sandėlį, nors jo faktiÅ¡kai iÅ¡likusi dalis buvo tik pamatai. Be to, teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados taip pat patvirtina, kad daikto dalis iÅ¡likusi ir atstatymui nereikėtų didelių investicijų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo 26. Atsakovė UAB Tilžės turgus 2023 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus po kasacinio teismo nutarties.

27. Pirmiausia pažymėtina, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai pateikti teismo posėdžio dienÄ yra pateikti nesavalaikiai. Sutikus, kad Å¡alys turi neribotÄ teisę teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik bÅ«tų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotÄ laikÄ , kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus Å¡alies raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso Å¡aliai galimybę į juos atsikirsti, dėl Å¡ios priežasties atidedant bylos nagrinėjimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2A-265-823/2017).

28. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija dėl kasacinio teismo nutarties vertinimo neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui. Pažymėtina, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis.

Kitaip tariant, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal jos priėmimo metu buvusias aplinkybes, o taip pat pagal Å¡ioje byloje pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Dėl sandorio negaliojimo 29. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, dalį, kuria pardavėjai parduotas Sandėlis, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), remiantis CK 1.80 ir 1.91 straipsniais, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 147 969 Eur.

Siekdama įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi aplinkybėmis, kad, nutraukus nuomos sutartį, buvę nuomininkai iÅ¡sikeldami iÅ¡montavo jiems priklausančiÄ pastato, kuris turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovės įsigytas Sandėlis, konstrukcijÄ ir jÄ iÅ¡sivežė. Dėl to susiklostė tokia situacija, kad ieÅ¡kovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį realiai nebuvo parduotas Sandėlis, nors atsakovė, kaip pastato pardavėja, pinigus už Sandėlį gavo. Todėl ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad, nesant pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, toks sandoris laikytinas nesudarytu, o sudarytas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ nustatytÄ CK 6.305 straipsnyje.

IeÅ¡kovė argumentavo, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, nutylėjo, jog ji faktiÅ¡kai Sandėlio nebeturi, pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinius dokumentus, liudijančius Sandėlio nuosavybės teisę (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ), pavedė vertintojui įvertinti Sandėlį, vertintojas pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ . Dėl to, ieÅ¡kovės teigimu, pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl Sandėlio buvo sudaryta apgaule.

30. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

32. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalykÄ sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo bÅ«ti kitokia sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 40 punktÄ ; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktÄ ).

33. IeÅ¡kovė, įrodinėdama sandorio dalies dėl Sandėlio pripažinimÄ negaliojančia dėl apgaulės, argumentavo, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuri jÄ suklaidino, buvo ieÅ¡kovei atsakovės prieÅ¡ sandorio sudarymÄ pateikta UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ 2018 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje Sandėlis yra fiksuotas toks, koks jis buvo pristatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, – kaip Sandėlis, o ne jo likę pamatai. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e esantys duomenys taip pat neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų.

34. Siekdama ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, minėta, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad ginčo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviai teisės normai, ir kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ bei Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu konstatavo, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo Å¡alių 2018 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl įsigyto nekilnojamojo turto pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia dėl Sandėlio, kurio unikalus Nr. 2196-1008-7072, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos argumentais sutinka.

35. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad CK 6.305 straipsnio 1 dalies ir 6.306 straipsnio nuostatos yra imperatyvios ir sudarytas sandoris prieÅ¡taravo Å¡ioms imperatyvioms CK 6.305 ir 6.306 straipsnių nuostatoms, nes atsakovė ieÅ¡kovei pardavė ne Sandėlį, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, o tik jo pamatus, t. y. kad ieÅ¡kovė įsigijo nesamÄ daiktÄ ir nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties dalyko. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sÄ lyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), Å¡alims nesusitarus dėl Å¡ios sÄ lygos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali bÅ«ti užpildyta teismo (CK 6.195, 6.306 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012; kt.).

Be to, reikalavimai prekei (daiktui), kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje, turi būti sistemiškai aiškinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovei buvo parduotas nesamas daiktas.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2018 m. vasario 18 d. ieÅ¡kovė, atstovaujama direktorės V. A., kaip pirkėja sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1488 su atsakove, atstovaujama direktoriaus S. S., kaip pardavėja, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė įsigyja nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir pastatÄ â€“Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad bendra Daiktų kaina yra 1 100 000 Eur.

Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punktu šalys susitarė nenurodyti kiekvieno Daikto kainos atskirai. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ir sumokėjo atsakovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį 1 100 000 Eur. Iš viso pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė ieškovei pardavė 6 daiktus. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas nuosavybės teise perka nekilnojamuosius daiktus, toliau vadinamus Daiktais, tarp kurių: 2.1.2 punkte nurodytas pastatas–Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), toliau – Daiktas 2.

Pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyti DaiktÄ 2 charakterizuojantys duomenys: nekilnojamasis daiktas – pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, pažymėjimas plane 4F1b, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1961, baigtumo procentas – 100, nusidėvėjimo procentas – 68, bendras plotas – 40,26 kv. m, tÅ«ris – 120 kub. m, vidutinė rinkos vertė – 3370 Eur, vertės nustatymo data – 2018 m. sausio 24 d., kadastro duomenų fiksavimo data – 2002 m. vasario 13 d., nuosavybės teisė – UAB Tilžės turgus, įregistravimo pagrindas pirkimo–pardavimo sutartis, 2012 m. lapkričio 23 d., Nr. MV7-9825, įregistruota hipoteka.

37. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti sandorio dalį dėl Sandėlio pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . Atsižvelgdama į šį pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo atitinkamas aplinkybes (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas), kurios reikÅ¡mingos ieÅ¡kovės suformuluotam reikalavimui ir teisių gynimo bÅ«dui (ieÅ¡kinio dalykas), t. y. kad sandorio dalis buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės, buvo parduotas nesamas pirkimo–pardavimo sutarties objektas – Sandėlis.

Atsakovė atitinkamai gynėsi nuo Å¡ių argumentų, įrodinėdama, kad ieÅ¡kovės atstovas, sudarydamas ginčo sutartį, žinojo, kad visi konteineriai priklauso ne atsakovei; sudaryta sutartis, kurioje abi Å¡alys pripažįsta pirkimo objektu teisiÅ¡kai registruotÄ pastatÄ â€“ Sandėlį, nors jo faktiÅ¡kai iÅ¡likusi dalis buvo tik pamatai. Be to, teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados taip pat patvirtina, kad daikto dalis iÅ¡likusi ir jam atstatyti nereikėtų didelių investicijų.

38. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog pirkimo–pardavimo sutartimi individualizuotas sandėlis, kurio unikalus daikto Nr. 2196-1008-7072, prieš jį parduodant buvo įregistruotas nuosavybės teise atsakovės vardu, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įregistruotas nuosavybės teise ieškovės vardu, jog šio sandėlio ar metalinių konstrukcijų konteinerių nuomos sutartimis nei atsakovė, nei ieškovė nebuvo išnuomojusi tretiesiems asmenims, jog, priešingai, nei įrodinėjo ieškovė sandorio sudarymo metu, faktiškai buvo sandėlio, kurio unikalus daikto Nr.2196-1008-7072, dalis, kuri sudarė 14 procentų, paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog atsakovė nepardavė ieškovei sandėlio, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes jo nebuvo, o faktiškai pardavė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui L.

O. komercinei firmai priklausantį daiktÄ â€“ metalinių konstrukcijų konteinerius, jog tokia sutartimi Å¡alys susitarė dėl neegzistuojančio daikto, todėl tokia sutartis savaime yra niekinė, negaliojanti, tokia sutartis negali bÅ«ti įvykdyta. Byloje įrodyta, kad pastatas–sandėlis, kurio unikalus daikto Nr. 2196-1008-7072, sutartyje buvo apibrėžtas, individualizuotas ir iÅ¡ dalies fiziÅ¡kai sandorio sudarymo metu buvo iÅ¡likęs, tai yra buvo likę 14 procentų.

39. Akcentuotina, kad svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje yra nurodyta, jog sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, jeigu visiÅ¡kai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko Å¡alys susitarė. Ä®vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto ar kito turto pardavimo bÅ«tų neįmanoma dėl to, kad jis iki sutarties sudarymo bÅ«tų sunykęs, žuvęs ar dėl kitokių priežasčių fiziÅ¡kai visiÅ¡kai neegzistuotų (fizinis neįmanomumas), arba jeigu bÅ«tų teisiniai ribojimai jį pirkti ar parduoti (teisinis neįmanomumas).

VisiÅ¡kas daikto neįmanomumas gali bÅ«ti nustatytas, jeigu daiktas yra sunykęs arba tiek fiziÅ¡kai pažeistas, kad negalima pasinaudoti jo naudingosiomis fizinėmis savybėmis pagal daikto prigimtį ir nėra galimybių įgyvendinti su tuo daiktu susijusių teisių (daiktÄ remontuoti, rekonstruoti, parduoti jo dalis ar likučius, naudotis jo užimtu žemės sklypu ir kt.). Ä®rodinėjant Å¡iÄ aplinkybę turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl fizinių ir teisinių reikalavimų neatitikties daiktas ir su juo susijusios teisės iÅ¡ viso negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektas.

Jeigu tokios aplinkybės neįrodytos, pavyzdžiui, daiktas yra sugadintas, pažeistas ar žuvęs iš dalies, bet jo likusi dalis ir su ja susijusios teisės gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tai sutartis dėl jo pirkimo–pardavimo negali būti laikoma niekine tuo pagrindu, kad neegzistuoja jos dalykas. Netikslus ar nepakankamai detalus sutarties dalyko aprašymas nesudaro pagrindo sandorį vertinti kaip niekinį (kaip nesant sandorio dalyko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pažymėtina, kad Å¡ia kasacinio teismo praktika nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

40. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės aiÅ¡kiai laikosi pozicijos dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo metu sutarties objektas (Sandėlis) fiziÅ¡kai neegzistavo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kove, be kita ko, nurodė, kad byloje apklausti liudytojai ir atlikta ekspertizė patvirtino faktÄ , jog ne 14 proc. paties Sandėlio egzistavo, tačiau 14 proc. jo pamatų. Susipažinusi su teismo paskirtos ekspertizės aktu, teisėjų kolegija nustatė, kad jame yra nurodyta, jog ginčo Sandėlio yra iÅ¡likę pamatų fragmentai pridengti trinkelėmis. Ekspertizės akte yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad Statinio pamatai sudaro 14 procentų lyginamojo svorio konstrukcinių elementų ir įrangos statinio kainoje. Å ie argumentai paneigia aukščiau iÅ¡dėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl Sandėlio (ne)egzistavimo ir dėl to, kad buvo iÅ¡likę vien tik pamatų fragmentai.

41. Taigi, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas priėjo teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymo metu egzistavo sandėlio pamatai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė nepardavė Sandėlio, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

42. Apeliantė skunde teigdama, kad aplinkybė, jog ginčo Sandėlis buvo nugriautas dar 2016 m. paaiÅ¡kėjo tik bylos nagrinėjimo metu, klaidina teismÄ . Pirkimo–pardavimo sutarties 6.9 punkte pirkėjas (ieÅ¡kovė) pareiÅ¡kė, kad turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo sutartimi perkamus daiktus jų buvimo vietose (tame tarpe ir ginčo Sandėlį), patvirtino, jog atliko perkamų daiktų techninį ir teisinį patikrinimÄ , ir perkami daiktai visiÅ¡kai atitinka pirkėjo (ieÅ¡kovės) valiÄ , keliamus reikalavimus bei kainÄ .

Dėl techninio ir teisinio statuso ieÅ¡kovė atsakovei jokių pretenzijų neturėjo ir tai buvo pažymėta pasiraÅ¡ant pirkimo–pardavimo sutartį. Å ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ne tik neneigė, tačiau ieÅ¡kovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirkdamas sutartyje nurodytus daiktus juos apžiÅ«rėjo. Patvirtino, kad teritorija buvo aptverta, iÅ¡klota trinkelėmis, jame stovėjo 7–8 metaliniai konteineriai, tačiau tuo pačiu ieÅ¡kovės atstovas teigė, jog pirko pastatÄ .

Šie ieškovės argumentai laikytini nenuosekliais.

43. Be to, į bylÄ pateikta 2018 m. vasario 15 d. Negyvenamųjų namų nuomos sutartis Nr. PK08-18/02/05, kuri patvirtina atsakovės argumentus apie tai, kad ieÅ¡kovė, įsigijusi iÅ¡ atsakovės ginčo Sandėlį (2018 m. vasario 8 d.), jį iÅ¡nuomojo L. O. komercinei firmai (nuomos sutarties 1.1.2 punktas). Nurodytame nuomos sutarties punkte yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad nuomininkui nuomos teise perduodama naudotis aptverta asfaltuota teritorija (kadastro Nr. 2196-1008-7072), kuri yra skirta transporto priemonių laikymui.

Nei Å¡ioje sutartyje, nei ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra paminėta, kad L. O. komercinei firmai iÅ¡nuomojami metaliniai konteineriai, kuriuos, ieÅ¡kovės teigimu, ji siekė įsigyti iÅ¡ atsakovės. Sudarydama nuomos sutartį pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė nuomininkui vien tik asfaltuotÄ teritorijÄ , leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė žinojo arba turėjo suprasti, jog pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ne Sandėlį, kaip teigia visos bylos nagrinėjimo metu, o likusius jo pamatus.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad atsakovė aktyviais veiksmais tyčia klaidindama ieÅ¡kovę, nes kaip savininkė siÅ«lė pirkti trečiajam asmeniui L. O. komercinei firmai priklausančius metalinių konstrukcijų konteinerius. Taip pat atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų įtikinti ieÅ¡kovę, kad metalinių konstrukcijų konteineriai yra pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjamas pastatas – Sandėlis, kurio unikalus daikto Nr. 2196-1008-7072, jog sandoriui sudaryti reikalinguose dokumentuose buvo nurodyta, kad bus parduodami metalinių konstrukcijų konteineriai, kurie priklauso kitiems asmenims.

45. Byloje apklausti liudytojai nurodė ir patvirtino atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus dėl to, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės vadovai buvo ilgÄ laikÄ pažįstami, ieÅ¡kovė Paryžiaus Komunos g., Klaipėdoje vykdė verslÄ , todėl yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė, sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, gerai žinojo ir suprato apie tai, kokį objektÄ perka, sutiko su tokio objekto pirkimu ir už jį sumokėjo atsakovei. Taigi, ieÅ¡kovė suvokė, kad perka ne Sandėlį, tačiau jo pamatus. Taip pat yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog aptvertoje teritorijoje esantys metaliniai konteineriai priklauso ne atsakovei, o L. O. komercinei firmai, todėl negalėjo tikėtis, kad pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirks ir ant pamatų stovinčius metalinius konteinerius.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, ieÅ¡kovė neįrodė sandorio dalies negaliojimo pagrindų bei neįrodė, jog ji buvo atsakovės tyčia suklaidinta dėl parduodamų Sandėlio konstrukcijų, todėl Å¡ioje dalyje Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai.

47. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ dėl atsakovės apgaulės sandorio sudarymo metu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

48. Pasisakydama dėl nurodyto skundo argumento pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). Dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, kuris gali priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio (ne)tenkinimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad ieÅ¡kovė sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį buvo iÅ¡ tiesų atsakovės suklaidinta.

49. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. RungtyniÅ¡ko proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta Å¡alis, kuri teigia. Å i principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principÄ , tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigÄ . Abiejų Å¡ių proceso teisės normų turinys yra iÅ¡ esmės tapatus: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).

50. Apeliantė skunde teigia, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kuri ieÅ¡kovę suklaidino buvo ta, jog jai atsakovė, prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , pateikė 2018 m. sausio 11 d. UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje Sandėlis yra užfiksuotas, toks koks jis buvo pristatomas, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Ä®sigijusi Sandėlį ieÅ¡kovė nurodytÄ vertinimo ataskaitÄ naudojo ir įkeičiant jį įkaito turėtojui ir įkeitimo metu sandėlis įkaito turėtojui buvo apibÅ«dintas taip, kaip jis apibrėžtas vertinimo ataskaitoje.

51. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).

52. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktÄ ).

53. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų dėl apgaulės panaudojimo, reikia tirti sandorio Å¡alių valios formavimosi procesÄ . Tuo tikslu turi bÅ«ti vertinamas abiejų sandorio Å¡alių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu.

54. Å ioje byloje jau yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį dėl perkamų daiktų (tame tarpe ir Sandėlio) jį apžiÅ«rėjo, derėjosi su atsakove dėl kainos. Å ias aplinkybes patvirtina pačios ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyta pozicija teismo posėdžio metu. Nors apeliantė teigia, kad jÄ suklaidino pateikta 2018 m. sausio 11 d. UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tačiau apeliantė tuo metu nepareiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl ataskaitoje nurodomų duomenų, juolab kad teigė pati nuvykusi Sandėlio apžiÅ«rėti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, kad ieÅ¡kovė, susipažinusi tiek su vieÅ¡uose registruose nurodytais duomenimis, tiek su turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, tiek apžiÅ«rėjusi Sandėlį (daiktÄ ) vietoje, turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl daiktas neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų, tačiau to nepadarė, atsakovei pretenzijų nereiÅ¡kė ir prieÅ¡ingai, sumokėjo sulygtÄ kainÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad savo elgesiu ir veiksmais ginčijamo sandorio pagrindu daiktÄ Ä¯sigijęs asmuo patvirtino, jog įgytas daiktas atitinka Å¡alių suderintas sandorio sÄ lygas ir reikalavimus.

55. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantė skunde nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu apklaustas turto vertinimo ataskaitÄ parengęs vertintojas A. S. paaiÅ¡kino, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodytas Sandėlis yra pastatas žymimas indeksu 4F1b, bÅ«tent jį jis apžiÅ«rėjo, kartu su atsakovės atstovais įvertino, jis buvo metalinių konstrukcijų, bÅ«tent jį vertinti nurodė atsakovės direktorė, jam nekilo jokių abejonių, jog vertinamas ne tas pastatas, o pateikus vertinimo ataskaitÄ , jokių pastabų dėl to, kad vertinimas su trÅ«kumais, neteikė. Anot apeliantės, Å¡ie argumentai patvirtina, kad turto vertintojui buvo pateikta netinkama informacija vertinimui atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys tik sustiprina abejones dėl ieÅ¡kovės galimai netinkamo rÅ«pestingumo sudarant pirkimo–pardavimo sandorį.

56. Teisėjų kolegija susipažinusi su teismo posėdžio metu apklaustais liudytojais nustatė, kad L. O. komercinės firmos atstovas Ž. O., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino dalyvavęs susitikime su ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovais. Informavo, kad metalinės konstrukcijos priklauso L. O. komercinei firmai ir jos buvo sumontuotos, sudarius su atsakove nuomos sutartį. Taip pat pažymėjo, kad jokio ginčo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovų susitikimo metu nebuvo kilę, atsakovė puikiai suvokė kÄ perka iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nors apeliantė skunde teigė, kad Ž.

O. parodymais teismas neturėjo pagrindo remtis, tačiau teismo posėdžio metu liudytojo duoti parodymai tiesiogiai koreliuoja su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, todėl tik sustiprina įsitikinimÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Kitas byloje apklaustas liudytojas D. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovės vadovas matė kaip buvo iÅ¡renkami ir iÅ¡vežami konteineriai, tačiau tuo metu jokių pretenzijų L.

O. komercinei firmai nereiškė. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė jokių konteinerių nepirko ir tai suprato.

57. Taigi, nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartyje niekur nėra nurodyta, jog pastatas Sandėlis yra nugriautas ar likusios tik nedidelės pamatų liekanos, o sÄ Å¾iningas pardavėjas bÅ«tinai nurodys sandorio metu tokias aplinkybes, siekdamas iÅ¡vengti sau teisinių problemų ateityje, ieÅ¡kovė kaip rÅ«pestinga pirkėja, turėdama tokį įsitikinimÄ , kad Sandėlis galimai realiai neegzistuoja, turto vertinimo ataskaitoje, pirkimo–pardavimo sutartyje, vieÅ¡uose registruose duomenys skiriasi, turėjo teisę Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kintis sutarties sudarymo metu. Tačiau byloje yra pateikta daugiau įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieÅ¡kovė ne tik žinojo perkanti nugriautÄ Sandėlį, tačiau niekaip nebuvo suklaidinta atsakovės.

58. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims ir iÅ¡vadas padarė laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog ieÅ¡kovė neįrodė sandorio dalies negaliojimo pagrindų (sandorio sudarymo dėl apgaulės) yra pagrįsta. Dėl ginčo dalyko kainos 59. Å ioje dalyje, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta argumentacija dėl sutarties atitikimo Å¡alies valiai sÄ moningai siekė eliminuoti galimybę įvertinti Sandėlio kainÄ . Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje nurodyta ginčo objekto kaina – 147 969 Eur neįrodo, jog tai buvo Å¡alių sutarta kaina, nes, pasak teismo, Å¡is dokumentas yra skirtas tik mokesčio dydžiui nustatyti.

60. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo sÄ moningo veikimo siekiant iÅ¡vengti pareigos priimti iÅ¡samų ir motyvuotÄ teismo sprendimÄ . Netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo spręsti restitucijos klausimo. Atitinkamai ir neturėjo pagrindo iÅ¡samiai vertinti ginčo objekto kainos.

61. IÅ¡ byloje pateiktos ginčo pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad joje nėra detalizuota ir aptarta kiekvieno iÅ¡ perkamo daikto kaina atskirai, nes nurodoma tik bendra pirkinio vertė, kuri sudarė 1 100 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pastato – Sandėlio, kurio unikalus daikto Nr. 2196-1008-7072, kaina 147 969 Eur, kuri yra nurodyta ieÅ¡kovės teiktoje 2018 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. TT884353, neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, kadangi ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje Sandėlio vidutinė rinkos vertė – 3 370 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenų – 3 910 Eur ir teismo paskirtos ekspertizės akte – 690 Eur.

62. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovės teiktoje 2018 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. TT884353 nurodyta Sandėlio kaina, kuri sudarė 147 969 Eur. Dėl bylos procesinės baigties 63. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

64. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais bei liudytojų parodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 65. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 ir 302 straipsniai).

66. Apeliantė UAB „PADREMAS“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 085 Eur. Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 700 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ kasacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 2 000 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ieÅ¡kovė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , įskaitant ir iÅ¡laidas patirtas bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme (CPK 98, 93 straipsniai).

68. Atsiliepime į apeliantės skundÄ UAB Tilžės turgus pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodė, kad iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudarė 484 Eur. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė UAB Tilžės turgus už kasacinį skundÄ sumokėjo 1 929 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3 548,69 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

69. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijos 8.11 punktÄ , maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur sumÄ , o pagal Rekomendacijų 8.12 punktÄ , maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ rengiant kasacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 5 189,70 Eur.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, jog atsakovės UAB Tilžės turgus patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti iš viso 5 961,69 Eur (484 Eur + 1 929 Eur + 3 548,69 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PADREMAS“ (juridinio asmens kodas 141957158) 5 961,69 Eur (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 69 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgus (juridinio asmens kodas 300983557) naudai. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas