c814ac2b-80d2-4575-b758-3d8c4f6bbc6e · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-104-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03820-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.9.10.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7073-1000/2021 pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovui Panevėžio lopÅ¡eliui-darželiui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. S. prašė teismÄ panaikinti atsakovo Panevėžio lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021-05-17 įsakymÄ Nr. P-123 „Dėl D.

S. darbo sutarties nutraukimo“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo; grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusį darbÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2021-05-18 buvo supažindinta su 2021-05-17 įsakymu (toliau ir Ä®sakymas), kuriuo buvo nutraukta 2018-12-31 su ja sudaryta darbo sutartis Nr. DS-33 (tęstinė 2014-08-22 Nr. 275), nustatant, kad 2021-05-18 (paskutinę darbo dienÄ ), bÅ«tų iÅ¡mokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir 29,15 darbo dienų piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ä®sakyme nurodyta, kad 2021-05-12 iÅ¡ Pedagogų registro buvo gauta informacija apie tai, kad Panevėžio lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) pedagogė D.

S. neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo, t. y. kad ji buvo teista už sunkų nusikaltimÄ . Ä®sakyme nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo (toliau ir Å vietimo įstatymas) 48 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal Å¡io įstatymo 51 straipsnį negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Be to, Ä®sakyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti Å¡vietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose.

3. Nurodė, kad Ä®sakymÄ skundė Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijai, tačiau 2021-07-14 sprendimu skundas buvo atmestas.

4. Teigė, kad joks apkaltinamasis nuosprendis po 2018-01-01 jos atžvilgiu nėra priimtas ir nėra įsigaliojęs, Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto norma taikyta nepagrįstai, nes ji įsigaliojo nuo 2018-01-01. Tvirtino, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi po 2019-04-20, kurioje išplėstas asmenų ratas, išbraukiant žodžius „prieš vaikus“, jos atžvilgiu negalėjo būti taikomas, nes naujai priimtų teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka.

Nurodė, kad Pedagogų registras veikia nuo 2010-09-01, todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu tik 2021-05-12 Å¡iame registre atsirado įraÅ¡as apie jos teistumÄ , sukeliantį neigiamas pasekmes atgaline tvarka, nors apie baudžiamosios bylos baigtį dar 2014 metais buvo pateikta informacija žiniasklaidoje. Be to, 2018 metais jos teistumas iÅ¡nyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021-11-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; nustatė, kad 2018-12-31 darbo sutartis Nr. DS-33 (tęstinė 2014-08-22 Nr. 275), sudaryta tarp ieÅ¡kovės D.

S. ir atsakovo Panevėžio lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) nutraukta 2021-05-17 pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 800,92 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 800,92 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo Panevėžio lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) naudai - 600,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Teismas sprendė, kad Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimamas įsigaliojus 2017-06-30 įstatymui Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-01-01). Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Panevėžio apygardos teismo 2013-03-21 nuosprendžiu pripažinta kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ ir jos atžvilgiu nuosprendis įsiteisėjo iki 2018-01-01, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai nurodė, kad Å¡i įstatymo nuostata jai negalėjo bÅ«ti taikoma.

7. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės motyvais, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas jai negalėjo būti taikomas. Nurodė, kad skirtingai nei Švietimo įstatymo 51 straipsnio taikymo reglamentavime, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatyme nėra numatyta, kad kuri nors pakeista Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata būtų taikoma po šio įstatymo priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo nuosprendžiams, todėl, atleidžiant ieškovę iš darbo pagrįstai vadovautasi minėto įstatymo nuostata.

8. Nurodė, kad Å vietimo įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2018-01-01) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Konstatavo, kad reikalavimas bÅ«ti neteistam už tyčinius nusikaltimus egzistavo ir darbo sutarties nutraukimo momentu. Be to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos informuoti darbdavį apie aplinkybes, galinčias reikÅ¡mingai paveikti sutarties sudarymÄ .

9. Sprendė, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui ieškovė negali būti laikoma asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga, todėl, atsakovui 2021-05-12 sužinojus apie 2013-03-21 nuosprendį, atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškove, vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėjo, jog, nors nuosprendžiu nebuvo apribota ieškovės teisė eiti kokias nors pareigas, atlikti darbo funkcijas ar kita speciali teisė, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis turėjo lemiamos įtakos ieškovės reputacijai, kuri svarbi dirbant mokytoja. Teismas konstatavo, kad ieškovė nuo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos (2013-03-21) neatitinka mokytojui keliamų reikalavimų, todėl 2014-08-22 darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti.

10. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad darbo sutartis su ieÅ¡kove negalėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau, 2021-05-12 sužinojus apie ieÅ¡kovės nuteisimÄ už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , atsakovui kilo pareiga nutraukti minėtÄ darbo sutartį vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas keistinas.

11. Nurodė, kad DK 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Å¡io straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytu atveju atleidus darbuotojÄ iÅ¡ darbo, jam iÅ¡mokama vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad darbo santykiai su ieÅ¡kove nutraukti pagrįstai, tačiau parinktas netinkamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, atsakovas pagal nurodytÄ atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kove, darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 800,92 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konstatavo, kad tokios netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrÄ jį teisės principÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-11-08 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertinio byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nes ginčijamo Įsakymo pagrindas yra aiškiai nurodytas Įsakyme – DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo.

14. Teigia, kad teismas teisingai vertino ir aiÅ¡kino aplinkybę, jog atsižvelgiant į tai, kad joks apkaltinamasis nuosprendis po 2018-01-01 jos atžvilgiu nėra priimtas ir nėra įsigaliojęs, todėl Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto norma negalėjo bÅ«ti taikoma jos atžvilgiu, tačiau nepagrįst ai sprendimÄ grindė ir Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto norma.

15. Nurodo, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes joks apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus jos atžvilgiu nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi po 2019-04-20, kurioje praplėstas asmenų ratas, išbraukiant žodžius „prieš vaikus“, jos atžvilgiu negalėjo būti taikoma, nes naujai priimtų teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis.

16. Nurodo, kad niekada neneigė savo teistumo, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, ji laikoma neteista, todėl Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto reikalavimai bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies apribojimai pažeidžia pagrindines asmens laisves ir negali bÅ«ti taikomi jos atžvilgiu. Teigia, kad atsisakymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡ esmės teismas grindė galiojančiomis įstatymų redakcijomis, tačiau nepateikė jokių motyvų, nepasisakė dėl naujai suformuotų Konstitucinio Teismo doktrinų.

17. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2021-05-17 veikė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2018-07-01, kuri nebegaliojo nuo 2019-04-20, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas reikalavo pateikti pažymas, ar priėmė įsakymÄ nutraukti darbo sutartį, be to, ji niekada nebuvo nuteista už nusikalstamas veikas prieÅ¡ vaikus. Nurodo, kad jos teistumas iÅ¡nykęs 2018-07-22 ir ji pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalies nuostatas laikoma neteista, todėl nemanė, kad jai kyla pareiga informuoti darbdavį apie tai, kad yra teista.

18. Nurodo, kad ieškinys iš dalies buvo patenkintas, todėl nepagrįstai priimtas sprendimas priteisti iš jos atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Be to, nurodo, kad teismas pagrįstai taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, tačiau nepagrįstai priteisė tik vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 800,92 Eur, nors turėjo būti priteista 4 805,52 Eur (6 mėn. x 800,92 Eur).

19. PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu ar Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas“ ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus...neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir 48 straipsnio nuostatoms.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, netenkinti apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados yra aiÅ¡kios ir pagrįstos, o įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Teigia, kad teismas iÅ¡analizavo teisės normose įtvirtintus reputacinius reikalavimus mokytojams nuo nuosprendžio ieÅ¡kovės atžvilgiu įsiteisėjimo datos, t.y. nuo 2013 metų iki darbo sutarties nutraukimo 2021-05-18 ir darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, iÅ¡analizavus Å vietimo įstatymo redakcijas, matyti, jog įstatymo reikalavimas „bÅ«ti nenuteistam už tyčinį nusikaltimÄ â€œ buvo visÄ minėtÄ laikotarpį. Nurodo, kad ieÅ¡kovei galiojo ir įstaigos Etikos kodekse įtvirtintas reputacinis reikalavimas „bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos“. Teigia, kad, nutraukdamas darbo santykius, vadovavosi galiojančiomis teisės normomis.

22. Sutinka su teismo 2021-09-28 nutarties argumentais, atsisakant kreiptis į Konstitucinį teismÄ . Nurodo, kad atsakovui nekelia abejonių taikytų įstatymų nuostatų, nurodytų apeliaciniame skunde, atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisėjų kolegija tikrina tik dėl apskųstos sprendimo dalies (CPK 329 straipsnis).

24. Nagrinėjamoje byloje keliamas pedagogės, nuteistos už sunkų nusikaltimÄ , atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo klausimas.

25. Byloje nustatyta, kad apeliantė D. S. pagal 2014-08-22 darbo sutartį Nr. 275 (kuri pakeista 2018-12-31 darbo sutartimi Nr. DS-33) buvo priimta dirbti Panevėžio lopÅ¡elyje – darželyje (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo pedagoge. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-03-21 nuosprendžiu D. S. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta subendrinta 200 MGL (26 000 Lt) bauda. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė, paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl priėmimo į darbÄ , neinformavo darbdavio apie jos atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, o gavus informacijÄ apie D. S. teistumÄ , 2021-05-17 įsakymu Nr. P-123 darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

26. Pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovė D. S. nurodė, kad iÅ¡ darbo atleista neteisėtai, nes jos teistumas yra iÅ¡nykęs ir prašė panaikinti Panevėžio lopÅ¡elio – darželio(duomenys neskelbtini) direktorės 2021-05-17 Ä®sakymÄ , grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusį darbÄ , priteisti iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nustatyta, kad teismas D. S. ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama teista už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , pagal Å vietimo įstatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir iÅ¡nykus teistumui, negali dirbti mokytoja, nes negali bÅ«ti laikoma nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

27. Kadangi D. S. Panevėžio apygardos teismo 2013-03-21 nuosprendžiu buvo nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimÄ , todėl, įvertinus, kad Å vietimo įstatymo nuostatos nuo 2003-06-28 įtvirtino imperatyvų draudimÄ asmeniui, teistam už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , dirbti pedagogu, neatsižvelgiant į teistumo iÅ¡nykimÄ ar panaikinimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, apeliantė prarado galimybę dirbti mokytoja (48 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nuo 2018-01-01 įsigaliojusios minėto Ä®statymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal Å¡io Ä®statymo 51 straipsnį negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Å vietimo įstatymo 51 straipsnis, be kitų kriterijų, numato, kad asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitÄ tyčinį nusikaltimÄ , – jeigu teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas (51 straipsnio 1 punktas).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino Å vietimo įstatyme keliamų reikalavimų mokytojo reputacijai tikslus ir paskirtį bei imperatyvųjį draudimÄ , Ä®statyme įtvirtintus mokytojui keliamos nepriekaiÅ¡tingos reputacijos kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo dėl savo moralės gali eiti mokytojo pareigas. Tuo atveju jeigu asmuo, negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jis negali dirbti mokytoju, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantė D.

S. neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos kriterijaus, įtvirtinto Å vietimo įstatyme, nes yra teista už tyčinį sunkų nusikaltimÄ . Atmestini apeliantės teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Å vietimo įstatymo 51 straipsnio nustatomis, nes reikalavimas nebÅ«ti teistam už sunkius nusikaltimus egzistavo ir apeliantės D. S. darbo sutarties nutraukimo metu, todėl darbdavys, gavęs informacijÄ apie apeliantės teistumÄ už sunkų nusikaltimÄ , turėjo pareigÄ nutraukti darbo sutartį su darbuotoja, nes privalo vykdyti imperatyvius įstatymų reikalavimus, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, kokybiÅ¡kai vykdyti įstaigai pavestas ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo funkcijas.

29. KritiÅ¡kai vertintini ir apeliantės teiginiai, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes joks apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų prieÅ¡ vaikus jos atžvilgiu nėra priimtas, be to, tai reikÅ¡tų atgalinį teisės akto taikymÄ . Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, jog asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti Å¡vietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose.

Minėta nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymu (toliau ir Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, dirbantys minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriÅ¡ka veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomÄ savanoriÅ¡kÄ veiklÄ .

30. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ (2018-07-01) darbdavys turi pareigÄ pareikalauti iÅ¡ asmenų, dirbančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimančių savanoriÅ¡ka veikla, pristatyti darbdaviui ar savanoriÅ¡kos veiklos organizatoriui pažymÄ dėl Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Darbdaviui buvo aktuali informacija bÅ«tent apie buvusius teistumus, atsiradusius iki 2018-07-01, todėl pritartina teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę, pagrįstai vadovavosi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Įvertintina aplinkybė, kad nepriekaištinga mokytojo reputacija itin svarbi dirbant su nepilnamečiais vaikais, nes mokytojas vaikui turi būti autoritetas, todėl įstatymų laikymasis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikloje bei nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga laikytina viešuoju interesu. Ta aplinkybė, kad apeliantė nėra padariusi jokio nusikaltimo prieš vaikus, joks apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus jos atžvilgiu nėra priimtas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė nepagrįstai atleista iš darbo taikant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio nuostatas, nes Pakeitimo įstatymas nenumatė, kad ši nuostata yra taikoma tik asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis priimtas ir įsiteisėjo po įstatymo priėmimo.

31. Nors apeliantė nurodo, kad jos teistumas yra iÅ¡nykęs, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, kad iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiÅ¡kia, kad sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarimas).

Kadangi apeliantė buvo nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimÄ , todėl, nepriklausomai, kad jos teistumas yra iÅ¡nykęs, nuo nuosprendžio priėmimo dienos jai buvo draudžiama dirbti pedagoge, ji laikytina neatitinkančia mokytojams keliamų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir todėl negali dirbti mokytoja su vaikais, nes vaikų interesų gynyba yra svarbesnė už apeliantės teisę pasirinkti darbÄ . Be to, konstatuotina, kad nutraukiant darbo sutartį su apeliante nėra pažeidžiamos pagrindinės jos laisvės, nes apeliantė D.

S. turi teisę dirbti pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ su kitais asmenimis ar kitÄ darbÄ .

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ negalėjo bÅ«ti atleista, nes priėmimo į darbÄ metu (2014-08-22) jos atžvilgiu nuosprendis, dėl kurio ji negali dirbti mokytoja su vaikais, jau buvo įsiteisėjęs, todėl darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sudaryta darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams, jų paÅ¡alinti negalima ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ patikslino, konstatavęs, kad D. S. iÅ¡ darbo laikytina atleista DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Ta aplinkybė, kad teismas patikslino atleidimo pagrindÄ nereiÅ¡kia, kad D. S. iÅ¡ darbo atsakovo buvo atleista neteisėtai, o jos ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies yra patenkintas.

33. Apeliantė teigia, kad teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti jai 6 mėnesių dydžio netesybas. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, Panevėžio lopÅ¡elis-darželis (duomenys neskelbtini) savalaikiai D. S. iÅ¡mokėjo kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir visÄ jai priklausantį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta darbdavio (atsakovo) tyčios ar siekio neatsiskaityti su apeliante, nes darbo santykiai su ja nutraukti pagrįstai, tačiau parinktas netinkamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Konstatuotina, kad atsakovas, pagal nurodytÄ atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kove, todėl teismas pagrįstai taikė DK 147 straipsnio 2 dalį ir ieÅ¡kovei priteisė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas, kurios atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė pagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo, o pirmosios instancijos teismas tik patikslino atleidimo pagrindÄ , todėl atmetus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis teismas turėjo pagrindÄ tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

35. Apeliantė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ spręsti, ar Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimÄ , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs, ar panaikintas“ ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus...neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir 48 straipsnio nuostatoms.

36. Vykdydamas teisingumÄ teismas turi vadovautis tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieÅ¡taraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2006-01-16, 2006-03-028 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Å i teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne.

Nei Konstitucijoje, nei Civilinio proceso kodekse, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui), kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ).

PaÅ¡alinti Å¡ias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumÄ ) pagal savo kompetencijÄ gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktÄ (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į aktualius Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas, nuo 2018-01-01 Å vietimo įstatymo 51 straipsniu nustatydamas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos principus, nesilaikė Konstitucijos nuostatų, Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų.

PrieÅ¡ingai, nustatytu teisiniu reguliavimu buvo suÅ¡velninta asmenų, pripažintų kaltais dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, padėtis, be to, nėra pažeisti ir tokių asmenų teisėti lÅ«kesčiai. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas neterminuotÄ draudimÄ dirbti mokytoju asmenims, teistiems už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, nesilaikė Konstitucijos nuostatų, nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui apribojo asmens, pripažinto kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, teisę laisvai pasirinkti darbÄ .

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Å vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijai, nes minėtos įstatymo normos yra atitinkančios Konstitucijos ginamas vertybes, prioritetiÅ¡kai gina vaikų teisėtus interesus, o teisė dirbti su vaikais, neatsižvelgiant į teistumo iÅ¡nykimÄ ar panaikinimÄ , atimta tik asmenims (mokytojams), kurie padarė sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Kadangi nekyla abejonių dėl apeliantės nurodyto teisinio reguliavimo konstitucingumo ir jo galimo neatitikimo Konstitucijai, todėl apeliantės praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas (CPK 3, 185 straipsniai).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ civilinėse bylose.

41. Byloje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais, nėra užaukÅ¡tintos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeisÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Panevėžio lopÅ¡eliui - darželiui (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rita Dambrauskaitė Vygintas Mažuika Birutė Valiulienė