2015-12-14 Nr. AB-24672-3-63-3-00282-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2864-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00282-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei K. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. J. 62,85 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei 296,41 Eur dydžio vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už nurodytus nekilnojamojo turto objektus, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės 310,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. atsakovė K. J. (K. B.) buvo nekilnojamojo turto objektų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2015 m. kovo 16 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpius nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, todėl prašymą dalyje dėl 16,80 Eur už 2008 m. ir 32,15 Eur už 2009 m. priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo. T. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota rinkliava. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės K. J. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovės 310,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl senaties terminų priteisiant vietinę rinkliavą, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Teismų įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 1 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 m. ir 2009 m. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju minėta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškinęs bei taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė