2024-07-24 Nr. BB-3882-1-01-2-00032-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2784/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. V. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį dėl D. V. ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam kaip bausmę ne didesnę nei 50 MGL dydžio baudą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvertindamas byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pripažino nuteistąjį kaltu remdamasis tik atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų A. Z., V. S., E. P., H. B., A. C. parodymais, kurių tikrumo, sąsajumo, leistinumo, pakankamumo, jų tarpusavio ryšio bei įrodomosios reikšmės tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į įrodymų visumą, nepatikrino, nors pagal teismų praktiką vertinant asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymus, turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų savarankiškumui ir objektyvumui įvertinti. Be šių asmenų parodymų, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis padarė kokius nors konkrečius veiksmus vykdant automobilių vagystes, už kurias buvo nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Dėl to nuosprendis yra grindžiamas spėjimu ir prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą padarydamas išvadą, kad nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nes, spręsdamas dėl pagrobto turto vertės, į kurią atsižvelgdamas kvalifikavo veiką, rėmėsi nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytu MGL dydžiu (37,66 Eur), o ne šiuo metu galiojančiu MGL dydžiu (50 Eur). Suskaičiavus pagrobto turto vertę pagal šiuo metu galiojantį MGL dydį, nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo vertinimu, už nusikalstamas veikas jam paskirta bausmė neatitinka bausmės tikslų (BK 41 straipsnis), yra per griežta, nes teismas paskyrė jam iš esmės maksimalų baudos dydį, nors jis yra jaunas, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, jis net ne visada žinojo kokius nusikalstamus veiksmus ketina atlikti kiti nuteistieji, baudžiamojo proceso trukmė byloje buvo pernelyg ilga, o tai, kad veikos padarytos organizuota grupe, nereiškia, jog bausmė kiekvienam nuteistajam neturi būti individualizuota.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš nuteistojo D. V. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis apie bylos aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad teismo išvados apie bylos aplinkybes yra grindžiamos tik asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, kurių patikimumas, nuteistojo manymu, nebuvo tinkamai patikrintas. Dėl to tvirtina, kad nuosprendis pagrįstas spėjimu ir prielaidomis. Kaip pirmiau nurodyta, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis apie faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų vertinimu nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, D. V. dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir kt. apeliacinio skundo nebuvo pateikęs.

Kasaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam paskirta bausmė neatitinka jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką, jo, kaip kaltininko asmenybės, taip pat baudžiamojo proceso trukmės, todėl negali pasiekti bausmės tikslų (BK 41 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės griežtumo klausimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, jei jis atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą. Nuteistojo kasaciniame skunde tokių argumentų nėra pateikta. Kasacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės grindžiami ne teismo padarytomis bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik kasatoriaus nuomone. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo D. V. kasaciniame skunde nenurodyti bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, taip pat teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė