c80e6d1e-e90f-42dc-b96e-1f3a65b74cf8 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

                                                                     Â

2011 m. balandžio 26 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

           kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Gražvydo Poškaus,

           sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

           dalyvaujant pareiškėjos F. B. testamentinei įpėdinei L. S., jos atstovui advokatui Romualdui Pėstininkui, nedalyvaujant   pareiškėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. atstovui advokatui Nikolajui Kuznecovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š., jos atstovui Tomui Kaminskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos F. B. pareiÅ¡kimÄ bei patikslintus pareiÅ¡kimus, pareiÅ¡kėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. patikslintÄ praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriui, V. Å . dėl termino atnaujinimo pateikti praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

           n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja F. B. kreipėsi su pareiÅ¡kimu (I tomas, b.l. 5-6) bei patikslintais pareiÅ¡kimais (I tomas, b. l. 52-53; 62-63) į Utenos rajono apylinkės teismÄ ir prašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pareiÅ¡kėjos F. B. senelio I. Å . nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti terminÄ paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams. Byla buvo perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų

kolegija administracinėje byloje Nr. I773-379/2005 pagal pareiÅ¡kėjos F. B. praÅ¡ymÄ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai

dėl termino atnaujinimo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi bylÄ nutraukė, mirus pareiÅ¡kėjai ir esant negalimam teisių perėmimui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi pagal pareiÅ¡kėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. praÅ¡ymÄ

atnaujino procesÄ Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje pagal F. B. praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo ir 2007 m. gegužės 8 d. perdavė Å iaulių apygardos administraciniam teismui bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos F. B. pareiÅ¡kimÄ bei patikslintus pareiÅ¡kimus dėl termino atnaujinimo nagrinėti iÅ¡ naujo. 2008 m. spalio 17 d.  Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi administracinės bylos Nr. I-8-257/2008 (dabartinis bylos Nr. I-77-257/2011) nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡tirs, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. ir 10 str. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės pagal Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ administracinėje byloje Nr. I-189-84/2008.

PareiÅ¡kėjos F. B. testamentinė įpėdinė L. S. nurodė, jog palaiko savo pasisakymÄ , iÅ¡sakytÄ 2008-10-09 teismo posėdžio metu. Teigė, jog I. Å . visi Å¡eimos nariai buvo Lietuvos piliečiai. Jie buvo stambÅ«s Å«kininkai, tačiau per Lietuvos Respublikos okupacija buvo įraÅ¡yti

į iÅ¡vežimo į SibirÄ sÄ raÅ¡us. Tuo metu nutarė iÅ¡važiuoti iÅ¡ tėviÅ¡kės į Latvijos RespublikÄ .

Staiga mirus N. Š., susirgusi vėžiu mirė ir F. B.. Nors Šapkovų šeima apsigyveno Latvijoje, jie nepriėmė

kitos pilietybės, norėjo grįžti į savo žemę. F. B. yra pristačiusi gimimo liudijimÄ , jos tėvai buvo Lietuvos piliečiai. PraÅ¡o atsižvelgti į Å¡ios Å¡eimos sunkias sÄ lygas ir atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti. L. S. 2011 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog asmens subjektiÅ¡kumas (Lietuvos Respublikos pilietybė) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) taikymo prasme turi bÅ«ti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytas sÄ lygas. Mano, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tiek J. Å . (F. B. senelis), tiek jo sÅ«nus N. Å . iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo

Lietuvos vidaus pasus ir Lietuvos pilietybę. 1940–1990 m. Lietuvos Respublikos pilietybės institutas nebuvo visiškai

panaikintas, jis egzistavo teisiškai, bet okupuotoje Lietuvos teritorijoje

negalėjo būti įgyvendinamas. Nustačius, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pirmiausia yra asmenys, kurie buvo

Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., kartu buvo patvirtintas ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės tęstinumas. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (1995 m. spalio 3 d. redakcija ir vėlesnės) 1 str. 1 p. Lietuvos piliečiais buvo laikomi „asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir jų vaikai (jeigu Å¡ie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iÅ¡ Lietuvos)“. Todėl N. Å . duktė F. Å . (po santuokos – duomenys neskelbtini) pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto (1995 m. spalio 3 d. redakcija ir vėlesnės) nuostatÄ nuo gimimo iki mirties (taip pat ir iki 2002 m. gruodžio 31 d., kai jai buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas) buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Prašė atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. atstovas Nikolajus Kuznecovas viename iš teismo posėdžių nurodė, jog palaiko prašyme

išdėstytus motyvus ir mano, kad prašymas turi būti patenkintas. Mano, kad F. B. jokių įstatymo nustatytų terminų nebuvo praleidusi.

Institucija netinkamai interpretavo įstatymÄ ir poįstatyminį aktÄ . Prašė pareiÅ¡kėjos F. B. testamentinės įpėdinės L.

S. pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ tenkinti ir atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ bei įrodymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. atstovas Romualdas Pėstininkas posėdžio metu nurodė, jog savo pozicijÄ iÅ¡dėstė

patikslintame praÅ¡yme. F. B., mirus jos tėvui N. Å ., 2003 m. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių

atkÅ«rimo į senelio turėtÄ Å¾emę, tačiau Å¡io proceso metu mirė. L.

S. yra F. B. testamentinė įpėdinė, todėl turtas, t.y. žemė, turėtų pereiti nuosavybėn kai bus atkurta nuosavybės teisė. Testamentas

atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatÄ , todėl Å¡ioje byloje L. S. tampa savarankiÅ¡ka pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėjos atstovas

nurodė, jog su patikslintu praÅ¡ymu pateikė papildomÄ faktinę medžiagÄ , t.y. pažymÄ apie (duomenys neskelbtini) Å¡eimos pilietybę bei gyvenamÄ jÄ vietÄ . LR pilietybės įstatymas numato, jog Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys iki 1940 m. turėję LR pilietybę ir jų vaikai, t.y. numatyta LR pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. Pagal teismui pateiktÄ medžiagÄ akivaizdu, kad tiek N. Å ., tiek F. B., kaip N. Å . dukra, buvo LR piliečiai ex lege, t.y. pagal įstatymÄ . Tik esant piliečiais jiems galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas Lietuos

Respublikos piliečio pasas. N. Å . to padaryti nespėjo, o F. B. LR pasÄ gavo, jis pateiktas kartu su praÅ¡ymais 2003 m.

kovo mėnesį. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog F. B. negali bÅ«ti pripažinta tinkama pretendentė į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ , kadangi nebuvo LR pilietė iki 2001-12-31, yra nepagrįstas. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. sprendime pasisakė dėl pilietybės ir konstatavo aplinkybę, kad pilietybės atsiradimas negali bÅ«ti siejamas su tokiu juridinį faktÄ patvirtinančiu dokumentu, t.y. paso neturėjimas nereiÅ¡kia, kad asmuo neturi pilietybės. Mano, jog trečiojo suinteresuoto asmens V. Å . iÅ¡sakyta nuomonė, kad laiku nebuvo pateiktas pilietybės dokumentas, nesudaro pagrindo netenkinti pateikto praÅ¡ymo. Nurodo, jog atsiliepime V. Å . iÅ¡kėlė klausimÄ dėl testamento, tačiau remiantis Å¡iuo testamentu L. S. tampa pretendente pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. 2010 m. LR Konstitucinis Teismas sprendime iÅ¡aiÅ¡kino, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik piliečiams,

kurie yra Lietuvos piliečiai pagal įstatymÄ . Pagal bylos duomenis F. B. yra pripažintina LR piliete ex lege. Dokumentuose

esantys duomenys rodo, kad N. Š. mirė ne kaip Latvijos pilietis, o F. B. mirė būdama LR pilietė. Nurodė, jog palaiko

savo patikslintÄ praÅ¡ymÄ . Vadovaudamiesi F. B., L. S. pateiktu patikslintu praÅ¡ymu praÅ¡o atnaujinti praleistÄ

terminÄ dėl dokumentų pateikimo į N. Å . valdytos žemės atkÅ«rimÄ .

           Viename iÅ¡ teismo posėdžių trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus atstovė T. MatuÅ¡ova nurodė, jog N. Å . praÅ¡ymas neatitiko galiojančių įstatymų keliamų reikalavimų, kadangi N. Å . neturėjo Lietuvos pilietybės. Savo atsiliepime Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 28 d. (spaudas ant voko) pateikė Å iaulių apygardos administraciniam teismui atsiliepimÄ (b. l. 47-49) į pareiÅ¡kėjos

F. B. testamentinės įpėdinės L. S. patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutinka. PareiÅ¡kėja

F. B., kurios testamentinė įpėdinė yra L. S., praleido įstatymų numatytus terminus dokumentų pateikimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateiktas pilietybę patvirtinantis dokumentas, tačiau iki sueinant įstatymo nustatytiems terminams, t.y. iki 2001-12-31, F. B. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės nei pilietybę patvirtinančio dokumento. Pagal bylos faktines aplinkybes ir dokumentus F. B. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2002 m. gruodžio 31 d., todėl ji pateikti praÅ¡ymo neturėdama Lietuvos Respublikos pilietybės negalėjo ir neturėjo teisės. PaaiÅ¡kino, jog įstatymų leidėjas ilgÄ laikÄ pratęsinėjo terminus praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduoti keisdamas įstatymu nustatytÄ galutinę praÅ¡ymo pateikimo datÄ ir taip suteikdamas papildomas galimybes visiems pretendentams paduoti praÅ¡ymus laiku to nepadariusiems, nepriklausomai nuo pavėlavimo priežasčių.

Galutinis terminas dėl prašymų pateikimo buvo nustatytas 2004-10-12 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. IX-2490, tačiau įstatymų leidėjas nepratęsė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento pateikimo termino, be to, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio

1 ir 4 dalių nuostatas nėra reglamentuota, jog Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas. Prašė teismo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo pateikti praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. 2011 m. kovo 29 d. (spaudas ant voko) Šiaulių

apygardos administraciniam teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su patikslintu praÅ¡ymu nesutinka. AtkÅ«rimo

įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams,

kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31

d. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. AtkÅ«rimo įstatymo

10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas <..>. Žemės savininko J. Š. vaikaitė

F. B. praleido terminÄ praÅ¡ymui paduoti. Mano, jog F. B. neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymÄ dėl termino praÅ¡ymui paduoti atnaujinimo, kadangi tik po įstatymu nustatyto termino gavo pilietybę patvirtinantį dokumentÄ . AtkÅ«rimo įstatymu aiÅ¡kiai

išreikšta norma (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.), kad turto, į kurį testatorius nustatytu laiku nebuvo padavęs

praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, negali paveldėti įpėdinis. F. B. testamentas yra sÄ lyginis, nes tik atstačius F. B. nuosavybės teises

į žemę ši žemė paliekama L. S.. Nurodė, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 4

dalies normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teisę praÅ¡yti atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises pateikti gali tik tie subjektai, kurie tÄ teisę turėjo iki 2001-12-31,

bet dėl svarbių priežasčių tÄ terminÄ praleido. Prašė atmesti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ .

           Trečiojo suinteresuoto asmens V. Å . atstovas Tomas Kaminskas 2007 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu pareiÅ¡kė, jog L. S. negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės kaip paveldėtojai, nes F. B. laiku nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kai pasibaigė terminas pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, F. B. dar nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Pareiškėjos F. B. pareiškimas bei patikslinti pareiškimai, pareiškėjos F. B. testamentinės įpėdinės L. S. patikslintas

prašymas atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje sprendžiamas termino paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams atnaujinimo klausimas.

PareiÅ¡kėjos F. B. testamentinė įpėdinė L. S. kaip svarbiÄ minėtų terminų praleidimo priežastį nurodo tai, kad F. B. laiku pateikti praÅ¡ymus sutrukdė sunki liga bei institucijų neveikimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius nurodė, jog F. B. laiku pateikti praÅ¡ymÄ sutrukdė tai, jog kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateiktas pilietybę patvirtinantis dokumentas, tačiau iki sueinant įstatymo nustatytiems terminams, t.y. iki 2001-12-31, F. B. neturėjo nei Lietuvos Respublikos pilietybės, nei pilietybę patvirtinančio dokumento.

Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus F. B. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2002 m. gruodžio 31 d. Ä®statymų leidėjas visose įstatymų redakcijose įtvirtino nuostatÄ , kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas turi bÅ«ti pateiktas kartu su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina, į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdama Å¡iai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, laikysis aukščiau paminėtoje nutartyje suformuotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį viena iÅ¡ bÅ«tinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Å ios sÄ lygos (prielaidos) nebuvimas arba jos neatsiradimas iki termino paduoti praÅ¡ymÄ suėjimo (2001 m. gruodžio 31 d.) yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad praÅ¡antis atnaujinti praleistus terminus asmuo neatitinka pagrindinio AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, ir atmesti tokio asmens praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1403/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, 185-190 psl.).

Pagal minėto įstatymo nuostatas pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ nesukuria. Tam, kad atsirastų Å¡i subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sÄ lygas, kaip antai, pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , kad tokia subjektinė teisė jam bÅ«tų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-2508-11 konstatavo, kad tokiu bÅ«du minėtai subjektinei teisei atsirasti yra bÅ«tina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sÄ lygų įvykdymo visuma. Ir prieÅ¡ingai, nebuvimas bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų (prielaidų arba sÄ lygų) yra kliÅ«tis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems Å¡iuos terminus atlikti minėtus veiksmus, Å¡ie terminai teismo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinti.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminÄ atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir prieÅ¡ingai, nenumato galimybių atnaujinti terminÄ atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų bÅ«tinų prielaidų egzistavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartyje nurodė, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (2001 m. gruodžio 31 d.) praÅ¡ymams pateikti pagal Å¡io straipsnio 4 dalies reikalavimÄ kartu su praÅ¡ymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina iÅ¡vada, kad įstatyme nustatyti kriterijai, kurie yra bÅ«tini pradėti patį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iÅ¡ tų įstatyme nustatytų kriterijų, kurį turi atitikti asmuo, kad jis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisinių santykių subjektu. Tokiu bÅ«du Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turėjo įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu, iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Byloje pateikta Vilniaus migracijos skyriaus Pasų poskyrio 2002 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija (I tomas, b. l. 10-11). Teisėjų kolegija sutinka su pareiÅ¡kėjos testamentinės įpėdinės atstovo argumentais, kad pilietybę patvirtinančio dokumento turėjimas ar neturėjimas negali bÅ«ti tapatinamas su asmens faktiniu buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu iki nurodytos datos, nes piliečio pasas ar kitas jį atstojantis dokumentas tik įrodo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ asmens subjektinę teisę į pilietybę – tačiau jos nesukuria bei nepanaikina (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo

2 straipsnio 1997 m. liepos 2 d. redakcija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A8 – 1403/2006). Kad pareiÅ¡kėja taptų Lietuvos Respublikos piliete Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnyje (1997 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) numatytu pilietybės iÅ¡saugojimo bÅ«du, ji turėjo įvykdyti Å¡iame straipsnyje nustatytas sÄ lygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 4.2, 4 ir 4.2.6 punktai).

Konkrečiai, pareiÅ¡kėja turėjo pateikti atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios institucijai praÅ¡ymÄ , kuriuo iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras dėl Å¡io praÅ¡ymo turėjo priimti atitinkamÄ sprendimÄ (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 17 str. 2 d., 31 str. 2 d.). Nors byloje esantys dokumentai (Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos nuoraÅ¡as, II tomas, b. l. 37-38) patvirtina, jog iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja galimai atitiko Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 1 str. 1 d. 1 p., 17 str. 1 d. 1 p. nuostatų reikalavimus, byloje nėra duomenų, kada pareiÅ¡kėja, siekdama įgyvendinti teisę į pilietybę, kreipėsi į valstybines institucijas su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos piliečio pilietybę patvirtinantis dokumentas iÅ¡duotas tik 2002 m. gruodžio 31 d.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgyvendinusi savo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ subjektu, nes Lietuvos Respublikos pilietybė pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas yra bÅ«tina prielaida asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkÅ«rimÄ atsirasti. Tokios iÅ¡vados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (bylos Nr. A8 – 1403/2006; A63-494/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime ir 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime įtvirtintas nuostatas.

Pažymėtina, jog byloje nėra patvirtinančių įrodymų, jog pareiÅ¡kėja pilietybę bei jÄ patvirtinantį dokumentÄ buvo įgijusi anksčiau. Tai patvirtina ir pačios pareiÅ¡kėjos Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai raÅ¡ytas praÅ¡ymas (b. l. 206, Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-899-320/2007 lapas 32).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad „Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (1997 m. liepos 1d. redakcija), inter alia 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalyje, nustatytas teisinis reguliavimas nėra (nebuvo) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pilietybe, inter alia jos įgijimu“. Todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimui yra reikÅ¡minga formali aplinkybė, ar pareiÅ¡kėja iki 2001 m. gruodžio 31 d. jau buvo įgyvendinusi savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar ne. Kadangi pareiÅ¡kėja iki nurodyto termino pabaigos neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento, todėl teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ neturėjo ir pasibaigus terminui praÅ¡ymams paduoti tokia teisė negali bÅ«ti atnaujinama.

Terminas praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir galimybę paduoti praÅ¡ymÄ , bet nerealizavo Å¡ios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Neįgijus teisės paduoti praÅ¡ymÄ , neįgyjama ir teisė praÅ¡yti atnaujinti terminÄ tokiam praÅ¡ymui paduoti, todėl termino atnaujinimui galimai svarbios priežastys (pareiÅ¡kėjos liga, institucijų neveikimas) Å¡ioje byloje nevertintinos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatyto termino, todėl teisės norma, reglamentuojanti praleisto termino atnaujinimo galimybę, pareiÅ¡kėjai netaikytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

88 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija, n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos F.

B. pareiÅ¡kimÄ bei patikslintus pareiÅ¡kimus, pareiÅ¡kėjos F.

B. testamentinės įpėdinės L. S. patikslintÄ praÅ¡ymÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriui, V. Å . dėl termino atnaujinimo pateikti praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                    Laisvutė

Kartanaitė

                Gražvydas Poškus

     Virginijus Stankevičius