c80d12cb-dbd1-4f01-aada-69a898ea0047 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-557/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40105-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei, gynėjai advokatei Jovitai Usonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuosprendžiu patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ M.

K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 111,49 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. K. nuteistas už tai, kad 2021-11-12 apie 15 val. prie autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė A. R. į veidÄ , tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairėje veido pusėje ant smilkinio, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . 2.1.

Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas, kadangi jis inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje, nepadarė ir byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, nepaÅ¡alinus esamų prieÅ¡taravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir faktinių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. 2.2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Numatytas nusikaltimas objektyviai gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atvejais nukentėjusiajam turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas ir byloje yra objektyvių duomenų, kad prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas. Taigi inkriminuojant veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti nustatyti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai – veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. 2.3.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio l dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių prieÅ¡taravimams tarp įrodymų paÅ¡alinti, vertino įrodymus ne kaip visumÄ , o kiekvienÄ atskirai, dėl to be pagrindo taikė jam BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.4. Tai, kad jis, M.

K., sudavė vienÄ smÅ«gį A. R. ir dėl to nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas nustatė įvertinęs paties nukentėjusiojo parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , liudytojų S. G., V. B., V. P. parodymus. 2.5. M. K. nurodo, kad jis neprisipažino sudavęs ranka į veidÄ A. R.. Bylos nagrinėjimo metu jis parodė, kad nukentėjusysis, 2021-11-12 apie 15 val. atvykęs į autoserviso gamybines patalpas, pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , agresyviai elgtis, Å¡Å«kauti, keiktis, nors minėtose patalpose negalėjo bÅ«ti paÅ¡alinių žmonių.

Nukentėjusysis vaikščiojo kaip „po savo“ servisÄ keikdamasis. Jis paragino pastarÄ jį liautis ir paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų, tačiau nukentėjusysis toliau keikėsi, todėl, apelianto teigimu, jis buvo priverstas ranka paėmęs už nukentėjusiojo peties jį iÅ¡stumti iÅ¡ autoserviso gamybinių patalpų pro pakeliamų vartų duris. 2.6. M. K. nurodo, kad jis ranka į veidÄ ar kitas kÅ«no dalis nukentėjusiajam nesmÅ«giavo, tik iÅ¡stÅ«mė jį viena ranka pro duris lauk.

Teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atmetė jo parodymus, formaliai pasisakydamas, kad tokie jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Netgi akistatos metu jis parodė, kad „tyčinio smÅ«gio neturėjo, galėjo nebent prasprÅ«sti ranka, kai asmenį stÅ«mė lauk iÅ¡ patalpos“. 2.7. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, suteikdamas didesnį prioritetÄ nukentėjusiojo parodymams, neatsižvelgdamas į Å¡ių parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir neatitikimus bylos medžiagai, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡tyrė visÄ bylos medžiagÄ , neatsižvelgė į byloje esančius prieÅ¡taravimus.

Teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė ir nemotyvavo dėl prieÅ¡taravimų tarp paties nukentėjusiojo parodymų ir liudytojų R. J. ir A. J. parodymų. 2.8. Pažymėtina, kad nukentėjusysis parodė, jog, jam išėjus iÅ¡ serviso patalpų, M. K. lauke prie serviso durų bandė su galva suduoti smÅ«gį jam į veidÄ , tačiau jis pasitraukė, po to ranka jam pataikė į kairės pusės smilkinį. PrieÅ¡ingai, nei teigia nukentėjusysis, Å¡ias jo nurodytas aplinkybes paneigė kaip liudytojai apklausti A.

J. ir R. J.. 2.9. Liudytojas A. J. parodė, kad jis 2021-11-12 apie 15 val. atvažiavęs prie serviso pamatė, kad nukentėjusysis į serviso patalpas nuėjo su raudonu veidu kairėje pusėje ir tokios pačios veido bÅ«klės išėjo iÅ¡ serviso. Taip pat patvirtino, kad į serviso laukÄ prie pakeliamų vartų M. K. nebuvo išėjęs, jo lauke kartu su nukentėjusiuoju jis nematė. 2.10. Liudytojas R. J. parodė, kad matė nukentėjusiojo veidÄ , kai jis įėjo į servisÄ , jo veidas buvo paraudęs. Nukentėjusysis buvo atėjęs į servisÄ , Å¡Å«kavo, keikėsi.

Jis pats matė visÄ Ä¯vykį, t. y. matė viskÄ , kas vyko, nes jam niekas neužstojo, nes buvo patalpose prie keltuvo. Nukentėjusysis Å¡Å«kavo visose patalpose, serviso viduje. Ä® servisÄ negalima patekti, bet nukentėjusysis įėjo pro vartelius. Konfliktas tęsėsi apie 5 min. Tiesiog nukentėjusysis keikėsi, o M. K. jį iÅ¡stÅ«mė ranka, uždėjęs rankÄ nukentėjusiajam ant peties, nestipriai jį stÅ«mė. Matė, kaip M. jį iÅ¡stÅ«mė. SmÅ«gių nematė, tačiau jis bÅ«tų matęs, kaip M. suduoda, jei bÅ«tų smÅ«giavęs. Lauke daugiau nieko nevyko.

Tik dar vienÄ kartÄ nukentėjusysis, įkišęs galvÄ Ä¯ serviso patalpÄ , pasakė, kad kvies pareigÅ«nus, o dėl ko, nepasakė. Jie jam atsakė, kad gali kviesti. 2.11. Taigi nukentėjusysis, teigdamas, kad smÅ«gis į galvÄ jam buvo suduotas lauke prie serviso durų, nurodė skirtingas įvykio aplinkybes nei jis, M. K., ir minėti liudytojai A. J. ir R. J.. Å ių prieÅ¡taravimų ir neatitikimų faktinėms bylos aplinkybėms visuma rodo, kad minėti nukentėjusiojo parodymai nėra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Teismas prieÅ¡taravimus ignoravo ir rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinimui palankiu įrodymų interpretavimu. 2.12.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas nevertino ir tinkamai nemotyvavo anksčiau nurodytų nukentėjusiojo ir liudytojų A. J. ir R. J. parodymų teisingumo, jų tarpusavio prieÅ¡taravimų ir patikimumo bei įrodymų pakankamumo prasme. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apkaltinamajame nuosprendyje anksčiau nurodytų A. J. ir R. J. parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė Å¡ių liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes. 2.13.

Minėta, kad be abejonių keliančių nukentėjusiojo parodymų, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina jam, M. K., inkriminuotos veikos padarymo. Visų įvykio aplinkybių daugiau niekas nematė, iÅ¡skyrus liudytojÄ R. J.. Liudytojai S. G., V. B., V. P. paties įvykio tiesiogiai nematė ir įvykio vietoje nebuvo. Su įvykiu susijusios aplinkybės jiems tapo žinomos tik iÅ¡ nukentėjusiojo subjektyviai pateiktos informacijos. Dėl to Å¡ių liudytojų parodymai, M. K. teigimu, nepatvirtina jam inkriminuojamos veikos padarymo ir negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys tai, kad jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ . 2.14. 2021-12-28 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta tik tai, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Tačiau tai yra tik specialisto prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kitomis aplinkybėmis ir laiku, nei nurodytu užduotyje. 2.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), pasisakydamas dėl nekaltumo prezumpcijos taikymo baudžiamajame procese, yra pažymėjęs, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, kadangi bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 2.16.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad in dubio pro reo taisyklė savo ruožtu reiškia, kad visos proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikaltimo padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens naudai. Ši taisyklė yra vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo turinio elementų. Kadangi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, tai taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. 2.17. Nagrinėjamoje byloje kaltinamam asmeniui ir nukentėjusiajam skirtingai aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, esant nenuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir, M. K. teigimu, byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų jo tyčiÄ patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis turėjo tyčiÄ nežymiai sutrikdyti A.

R. sveikatÄ ar sukelti jam fizinį skausmÄ , t. y. padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje esant abejonėms, ar jis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A. R. į veidÄ , Å¡ios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Apelianto M. K. teigimu, byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio l dalyje, jis dėl Å¡io nusikaltimo turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tekinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta M. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė A. R. į veidÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairėje veido pusėje ties smilkiniu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, mano, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, suteikdamas didesnį prioritetÄ nukentėjusiojo parodymams, neatsižvelgdamas į Å¡ių parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir neatitikimus liudytojų parodymams ir jų nepaÅ¡alindamas, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , įrodymus vertindamas selektyviai, atskirai nuo įrodymų visumos, dėl to, apelianto nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡vados dėl M. K. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.

Priešingai apelianto tvirtinimui, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teismas grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. M. K. teiginiai, kad jam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pagrįstos prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, patys savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Å io principo pažeidimas turi bÅ«ti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neiÅ¡tirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamÄ jį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, iÅ¡vados apie kaltę padarytos nepaÅ¡alinus reikÅ¡mingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių nustatymo ir panaÅ¡iais atvejais. Tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, tokių trÅ«kumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi.

7. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir M. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį A. R., tyčia smÅ«giuojant jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , tokiais veiksmais nežymiai sutrikdant jo sveikatÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis) – pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo M.

K. versija, o teismo iÅ¡vados grindžiamos kitais įrodymais. PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, teismas jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte iÅ¡dėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 140 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais jis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pateikdamas subjektyvų savo situacijos vertinimÄ , nėra teisinio pagrindo.

8. Kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, todėl apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nelaikytinos netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir pagrindu pripažinti teismo iÅ¡vadas iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančiomis faktinei įvykio situacijai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡ esmės buvo laikomasi. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Šių reikalavimų, priešingai apelianto tvirtinimui, apylinkės teismas nepažeidė. M. K. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, tvirtinant, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, neatsižvelgiant į esamus prieštaravimus ir jų nepašalinus, iš esmės analizuojant savo paties parodymus, kad jis tyčia nukentėjusiajam nesmūgiavo, tik išstūmė jį ranka per duris lauk, akistatos su nukentėjusiuoju metu taip pat nurodė, kad tyčinio smūgio nebuvo, nebent galėjo prasprūsti ranka, kai jis stūmė šį lauk iš autoserviso gamybinių patalpų, kur negalėjo būti pašaliniai žmonės, teigiant, kad šie jo parodymai teismo formaliai ir nemotyvuotai buvo įvertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie prieštarauja liudytojų A.

J. ir R. J. parodymams, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

9. Nuteistasis M. K. savo kaltę viso proceso metu neigė, nurodydamas, kad jis yra nepagrįstai apkaltintas, nes prieÅ¡ A. R. nesmurtavo, t. y. tyčia kumščiu smÅ«gio jam nesudavė, tik iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ autoserviso gamybinių patalpų pro pakeliamų vartų duris, kai Å¡is reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad nepatikrintas jo automobilis, o į praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų, kur negalėjo bÅ«ti paÅ¡aliniai žmonės, nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai, Å¡Å«kavo, keikėsi, todėl jis, pastvėręs pastarÄ jį už peties, iÅ¡stÅ«mė jį lauk. 2022-02-04 akistatos su nukentėjusiuoju metu M.

K. taip pat nurodė: „Tyčinio smÅ«gio neturėjau, galėjo nebent prasprÅ«sti ranka kai asmenį stÅ«miau lauk iÅ¡ patalpos. <...> tiesiogiai jam užsimojant ranka nesmÅ«giavau.“ (t. 1, b. l. 141). Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat tvirtina, kad jokios tyčios smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį jis neturėjo ir nesiekė sukelti jam fizinį skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jo sveikatÄ , todėl, M. K. teigimu, byloje esant abejonėms, ar jis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A.

R. į veidÄ (t. y. jiems skirtingai aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes ir, apelianto teigimu, esant nenuosekliems nukentėjusiojo parodymams, kurie prieÅ¡tarauja liudytojų A. J. ir R. J. parodymams, o Å¡ie prieÅ¡taravimai teismo nebuvo paÅ¡alinti), nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų jo tyčiÄ patvirtinančių įrodymų, Å¡ios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas bylos įrodymus iÅ¡tyrė tinkamai, o M. K. apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡is teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nukentėjusiojo A. R. parodymus, neatsižvelgdamas į Å¡ių parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir neatitikimus bylos medžiagai bei liudytojų R. J. ir A. J. parodymams, nepagrįstai atmetė jo parodymus ir nevertino jų kartu su visais bylos duomenimis, netyrė aplinkybių bendrame kontekste ir nevertino abejonių jo naudai, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsti, grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone, kad byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad A. R. nežymus sveikatos sutrikdymas yra jam, M. K., inkriminuotų tyčinių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį pasekmė.

11. Nors M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltės dėl smurto prieÅ¡ A. R. nepripažino, tvirtindamas, kad nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ nesmÅ«giavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos M. K. parodymus vertino kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ , kuri prieÅ¡tarauja teisme apklausto nukentėjusiojo A. R., kurio suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti M. K. nenustatytas (byloje nėra duomenų, kad A. R. bÅ«tų pažinojęs M. K. ir dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų suinteresuotas jį apkalbėti, to nenurodo ir pats apeliantas), parodymams, kad M. K. tyčia jam sudavė kumščiu jam į veidÄ , kurie, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja liudytojų R. J. ir A. J. parodymams (dėl to bus pasisakyta vėliau), todėl abejoti jų patikimumu vien tuo pagrindu, kad jie nesutampa su nuteistojo įvykio situacijos apibÅ«dinimu, nėra pagrindo.

12. Nors M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis tyčia prieÅ¡ nukentėjusįjį nesmurtavo, nebent galėjo prasprÅ«sti ranka, kai jis stÅ«mė šį lauk iÅ¡ autoserviso gamybinių patalpų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo A. R. parodymų, visų apklausų metu jis nuosekliai nurodė, kad M. K. tyčia jam smÅ«giavo kumščiu į veidÄ , apie tai, jog pastarasis stÅ«mė jį lauk iÅ¡ patalpų, nenurodė, prieÅ¡ingai, teigė, kad jis pats išėjo ir tada iÅ¡kart pajuto smÅ«gį.

Viso proceso metu Å¡ie nukentėjusiojo parodymai, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, buvo nuoseklÅ«s. Tai yra pirminės 2021-11-15 liudytojo apklausos metu A. R. nurodė: „Priėmėjas nurodė, jog automobilio netikrino ir netikrins <...> nurodė jam neaiÅ¡kinti ir dingti iÅ¡ autoserviso (su necenzÅ«riniais žodžiais). Pasakau, kad jis elgiasi juokingai ir pradėjau eiti iÅ¡ serviso į laukÄ . Išėjus pro duris priėmėjas mane pasivijo ir bandė trenkti su galva, tačiau smÅ«gio iÅ¡vengiau, tada kumščiu trenkė į smilkinį.“ (t. 1, b. l. 53). 2021-11-17 apklausos metu A.

R. taip pat teigė: „Autoserviso darbuotojas <...> man nurodė, jog automobilio netikrino ir netikrins <...> liepė dingti iÅ¡ autoserviso keikdamasis <...>. Tuomet mes tarpusavyje apsižodžiavome ir aÅ¡ pradėjau eiti link išėjimo. Man išėjus iÅ¡ serviso, serviso aikÅ¡telėje mane pasivijo tas pats darbuotojas ir bandė su galva man suduoti į veidÄ , tačiau aÅ¡ pasitraukiau, todėl man pataikė į rankÄ , po to iÅ¡ rankos kumščio pradėjo smÅ«giuoti man į veido sritį, aÅ¡ rankomis siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gių užsidengiau veidÄ , tačiau vienÄ smÅ«gį jis pataikė man į kairės pusės smilkinį.“ (t. 1, b. l. 2). 2022-03-29 liudytojo papildomos apklausos metu A.

R. patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodydamas: „<...> mane sužalojo autoserviso darbuotojas“ (t. 1, b. l. 57). 2021-02-04 akistatos su M. K. metu A. R. taip pat nurodė: „Atėjau į servisÄ <...> pasiklausti kokia maÅ¡inos bÅ«klė. Å alia sėdintis asmuo M. pasakė, kad <...> niekas čia nieko nesitarė ir nieko jis nežiÅ«rės. Dėl to įvyko konfliktas, mes apsižodžiavome, tada man buvo pasiÅ«lyta iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų aÅ¡ taip ir padariau. Tada M. mane pasivijo už garažo vartų, bandė trenkti iÅ¡ galvos į galvos sritį, tačiau smÅ«gio aÅ¡ iÅ¡vengiau, po ko su kumščiu lyg iÅ¡ deÅ¡inės rankos, trenkė man į kairės pusės smilkinį.“ (t. 1, b. l. 140–141).

Apklausiamas teisme nukentėjusysis taip pat nurodė: „Mane iÅ¡varė iÅ¡ gamybinių patalpų necenzÅ«riniais žodžiais. Peržengiau pro duris ir trenkė man. Trenkė su kumÅ¡timi.“, atsakydamas į advokato klausimÄ nurodė: „Manęs kaltinamasis neprašė iÅ¡eiti. Reikalavo, kad iÅ¡eičiau necenzÅ«riniais žodžiais. Išėjau pro vartus, išėjau bet toliau vyko apsižodžiavimai ir man trenkė.“, atsakydamas į teisėjo klausimus patikslino: „Peržengus per duris man sudavė smÅ«gį.

Manęs niekas nestūmė. Mane kaltinamasis pasivijo. Smūgį sudavė lauke.“ (2022-07-12 teismo posėdžio protokolas t. 2, b. l. 65). Pacituoti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, priešingai apelianto skundo argumentams, rodo, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išliko nepakitę, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti, juolab, jog, kaip minėta, joks nukentėjusiojo A. R. suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti M. K. nenustatytas.

13. Pažymėtina, kad iÅ¡ karto po įvykio A. R. paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie jo patirtÄ smurtÄ . IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės (ROIK 0121000727332) matyti, kad 2021-11-12 15.02 val. A. R. pranešė, jog: „<...> apie 15 val. (duomenys neskelbtini) autoservise sumušė nepažįstamas asmuo.“ Policijos pareigÅ«nai praneÅ¡imÄ gavo apie 15.04 val. (t. 1, b. l. 35). Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) vyriausiosios patrulės G.

R. 2021-11-12 tarnybinio praneÅ¡imo, jame, be kita ko, nurodyta, kad 2021-11-12 dirbant kartu su patruliu S. G., apie 15.05 val., iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad: „(duomenys neskelbtini) kÄ tik automobilių servise įvyko konfliktas tarp pranešėjo ir darbuotojo ir darbuotojas sumušė vyrÄ . <...> Atvykus minėtu adresu pranešėjas A. R. <...> paaiÅ¡kino, kad atvyko į automobilių servisÄ (duomenys neskelbtini) buvo susitaręs, jog apžiÅ«rės automobilį.

Automobilis apžiÅ«rėtas nebuvo, todėl kilo žodinis konfliktas su M. K. <...>. Pranešėjui liepė iÅ¡eiti iÅ¡ serviso ir A. R. teigė, kad jam išėjus pro duris į laukÄ , M. K. lauke prie serviso durų trenkė A. R. kumščiu į kairės pusės skruostÄ . M. K. <...> paaiÅ¡kino, kad į servisÄ atėjo A. R. ir pradėjo įžūliai reikalauti, kad patikrintų jo automobilį. Keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, praÅ¡omas iÅ¡ serviso neišėjo, todėl jį pastÅ«mė pro serviso duris, kad Å¡is iÅ¡eitų.“ (t. 1, b. l. 39).

Ir nors, kaip nurodyta Å¡iame praneÅ¡ime: „M. K. teigė, kad į veidÄ nesudavė A. R.“, tačiau pareigÅ«nė aiÅ¡kiai matė paraudimÄ ant nukentėjusiojo veido ir apie tai pažymėjo savo tarnybiniame praneÅ¡ime, nurodydama: „A. R. ant kairės pusės skruosto matėsi paraudimas, GPM 4 brigada asmenį iÅ¡vežė į ligoninę.“ (t. 1, b. l. 39). 2021-11-12 apžiÅ«ros protokole taip pat nurodė, kad ant A. R. veido kairėje pusėje matomas paraudimas (t. 1, b. l. 42). Dėl to policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė medikus.

Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2021-11-12 paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo, A. R. diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, grafoje „Specialioji dalis“ nurodyta: „Skausmas, patinimas kairėje veido pusėje“, nukreiptas ambulatoriniam gydymui / darbingumo įvertinimui (t. 1, b. l. 16–17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-12-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 153/2021 (03) konstatuota: „1. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, smilkininėje srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ atvykstant GMP (2021-11-12, 15:23 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Neatmetama galimybė, kad A. R. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

3. A. R. nustatytas sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu.“ (t. 1, b. l. 72–73). Kaip matyti, tiek medikų, tiek teismo medicinos eksperto nukentėjusiajam A. R. konstatuotas sužalojimas atitinka nukentėjusiojo policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto po įvykio nurodytas jo sužalojimo aplinkybes, t. y. kad M. K. smÅ«giavo kumščiu jam į kairę veido pusę ties smilkiniu. BÅ«tent toje nukentėjusioje veido vietoje, kaip nurodė pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, matėsi paraudimas (pareigÅ«nės G.

R. 2021-11-12 tarnybinis praneÅ¡imas ir apžiÅ«ros protokolas – t. 1, b. l. 39, 42; kaip liudytojo apklauso policijos pareigÅ«no S. G. parodymai teisme, patvirtinant, kad nukentėjusiajam ant skruosto matėsi paraudimas). Medikai, kuriuos iÅ¡kvietė pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję A. R., nustatė patinimÄ kairėje veido pusėje ir diagnozavo jam galvos sumuÅ¡imÄ . Specialistas, remdamasis pateiktų A. R. medicininių dokumentų ir užduotyje nurodytų įvykio aplinkybių duomenimis, 2021-12-28 pateikė iÅ¡vadÄ Nr. G 153/2021 (03), kurioje, be kita ko, konstatavo, kad:

„A. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, smilkininėje srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš atvykstant GMP (2021-11-12, 15:23 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.“ (t. 1, b. l. 72 antra pusė).

14. M. K. nurodo, kad specialistas padarė tik prielaidÄ , kad A. R. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, todėl, pasak apelianto, neatmestina, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kitomis aplinkybėmis ir laiku, juolab, jog, kaip akcentuoja M. K., liudytojas A. J. parodė, kad 2021-11-12 apie 15 val. atvažiavęs prie serviso matė, jog nukentėjusysis į serviso patalpas nuėjo su raudonu veidu kairėje pusėje ir tokios pačios veido bÅ«klės išėjo iÅ¡ serviso.

Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nėra pagrindo. Tokia iÅ¡vada darytina visų pirma dėl to, jog, kaip minėta, iÅ¡ karto po įvykio A. R. paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie patirtÄ smurtÄ , o netrukus į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, kaip patvirtino, matė, kad jo veidas kairėje pusėje ties smilkiniu yra paraudęs ir dėl to pareigÅ«nai iÅ¡kvietė medikus, matydami tokiÄ bÅ«tinybę pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes.

Antra, nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų, tai yra nei pats M. K., nei liudytojai nenurodė, kad tÄ dienÄ Ä¯ autoservisÄ A. R. atvyko bÅ«damas sužalotas. Apelianto akcentuojami liudytojo A. J. parodymai, kad jis matė, jog nukentėjusysis atėjo ir išėjo iÅ¡ serviso raudonu veidu, savaime tokios iÅ¡vados daryti neleidžia, nes veido paraudimas pats savaime neparodo galimo sumuÅ¡imo (sužalojimo), nesant akivaizdžių smurtinių veiksmų požymių (pvz., patinimo ar paraudimo konkrečioje vietoje, o ne visame veide (o tokia situacija galima, kai asmuo, pvz., yra susierzinęs, įtūžęs; be to, veido paraudimas gali bÅ«ti ir pastovus arba, pvz., gali rodyti tam tikros odos ligos požymius).

Be to, nors A. J. 2022-05-02 liudytojo apklausos metu nurodė: „TÄ dienÄ abu kartus vaikino veidÄ mačiau gerai, jo veidas buvo rausvesnis.“ (t. 2, b. l. 8), apklausiamas teisme taip pat teigė: „PirmÄ kartÄ kai pamačiau nukentėjusį kai ėjo į servisÄ buvo raudonu veidu, kai praėjo buvo taip pat“, atsakydamas į advokato klausimÄ patikslino: „Nukentėjusiojo veidas man buvo vienodas kaip pirmÄ kartÄ pamačiau ir kai pamačiau kai grįžo pro mane.“ (t. 2, b. l. 66), tačiau kartu patvirtino, kad jis pats konflikto nematė, atėjo tada, kai vaikino nebebuvo prie autoserviso vartų.

Tai yra 2022-05-02 liudytojo apklausos metu A. J. nurodė: „Koks konfliktas buvo tarp vaikino ir M. aš nemačiau, kas ten per situacija buvo aš taip pat nieko nemačiau, nes aš atėjau tada kai vaikino jau nebebuvo prie autoserviso vartų, ir kaip minėjau aš atvykęs girdėjau tik šauksmus ir keiksmažodžius. Kitų pašalinių asmenų nemačiau.“ (t. 2, b. l. 9). Apklausiamas 2022-07-12 teismo posėdžio metu jis taip pat teigė: „Nemačiau kaip konfliktavo, tik girdėjau.“ (t. 2, b. l. 66).

Trečia, kaip liudytojas 2022-07-28 teismo posėdžio metu apklaustas V. B. nurodė, kad tÄ dien, apie 13.00–13.30 val., buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir jokių sužalojimų ant jo veido nematė, t. y. nurodė: „Dienos metu buvome susitikę. Sužalojimų nebuvo.“, atsakydamas į gynėjo klausimus patikslino: „Nukentėjusį mačiau 13-13.30 val. jokių sužalojimų nebuvo. Žinau kur buvo, kai mes iÅ¡siskyrėme iÅ¡važiavo iÅ¡sinuomoti medžiagų po to į servisÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 72).

Ir nors, kaip nurodė nukentėjusysis A. R. 2022-03-29 apklausos metu, jis su V. B. yra kolegos ir Å¡is įvykio dienÄ parvežė jį iÅ¡ ligoninės (tai patvirtino ir V. B. 2022-03-31 liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 109)), tačiau vien tuo pagrindu abejoti jų parodymų patikimumu nėra pagrindo, juolab, kaip minėta, nei pats M. K., nei kiti liudytojai nenurodė, kad į autoservisÄ A. R. atvyko bÅ«damas sužalotas. Po įvykio susižaloti jis taip pat negalėjo, kadangi, pagal policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ karto buvo nuvežtas į ligoninę medikų apžiÅ«rai.

15. Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam A. R. konstatuotas sužalojimas, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra M. K. smurtinių veiksmų prieš jį pasekmė.

16. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir M. K. apeliacinio skundo argumentai, kad, jo teigimu, liudytojai A. J. ir R. J. paneigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog jam išėjus iÅ¡ serviso patalpų, jis, M. K., lauke prie serviso durų bandė su galva suduoti smÅ«gį jam į veidÄ , tačiau jis pasitraukė, po to ranka jam pataikė į kairės pusės smilkinį. Å iuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad liudytojas A. J., kaip jau minėta, nurodė, kad jis pats konflikto nematė, atėjo tada, kai vaikino nebebuvo prie autoserviso vartų, t. y. nurodė:

„Koks konfliktas buvo tarp vaikino ir M. aš nemačiau, kas ten per situacija buvo aš taip pat nieko nemačiau, nes aš atėjau tada kai vaikino jau nebebuvo prie autoserviso vartų, <...> aš atvykęs girdėjau tik šauksmus ir keiksmažodžius. Kitų pašalinių asmenų nemačiau.“ (2022-05-02 liudytojo apklausos protokolas t. 2, b. l. 9); „Nemačiau kaip konfliktavo, tik girdėjau.“ (2022-07-12 teisiamojo posėdžio protokolas t. 2, b. l. 66). Todėl šio liudytojo parodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, nei paneigia nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių, nei patvirtina M.

K. parodymus, kad jis, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, į serviso laukÄ prie pakeliamų vartų nebuvo išėjęs, nes, kaip minėta, A. J. nurodė atėjęs tuo metu, kai vaikino (A. R.) jau nebebuvo prie autoserviso vartų. BÅ«tent toje vietoje, kaip nurodė nukentėjusysis, M. K. jam smÅ«giavo kumščiu į veidÄ , t. y. apklausiamas 2022-07-12 teismo posėdyje A. R. nurodė: „Išėjau pro vartus <...> ir man trenkė.“, atsakydamas į teisėjos klausimus patikslino: „Peržengus per duris man sudavė smÅ«gį.“ (t. 2, b. l. 65).

Tuo tarpu liudytojas A. J., apklausiamas šio teismo posėdžio metu, nurodė: „M. pamačiau kai jis išvažinėjo iš serviso. Nukentėjęs jau buvo praėjęs pro mane. Kaip nukentėjęs išėjo iš gamybinių patalpų nemačiau.“, be to, kaip minėta, nurodė konflikto nematęs: „Nemačiau kaip konfliktavo, tik girdėjau.“ (t. 2, b. l. 66).

17. Dėl M. K. apeliaciniame skunde akcentuojamų liudytojo R. J. teisme duotų parodymų, kad jis matė visÄ Ä¯vykį ir patvirtino, kad nukentėjusysis Å¡Å«kavo ir keikėsi serviso viduje, kur negalima patekti, o M. K. jį iÅ¡stÅ«mė, uždėjęs rankÄ Å¡iam ant peties, nestipriai jį stÅ«mė, smÅ«gių nematė (bÅ«tų matęs, kaip M. suduoda, jei bÅ«tų smÅ«giavęs), lauke daugiau nieko nevyko, pažymėtina, kad nors Å¡is liudytojas 2022-07-28 teismo posėdyje nurodė, kad viskÄ matė, t. y. teigė:

„AÅ¡ viskÄ mačiau kas vyko, man niekas neužstojo.“, nurodydamas: „<...> nukentėjęs keikėsi, o M. iÅ¡stÅ«mė su ranka uždėjęs rankÄ nukentėjusiam ant peties, nestipriai stÅ«mė. Mačiau kaip M. iÅ¡stÅ«mė. Lauke daugiau nieko nevyko.“, tačiau, atsakydamas į prokuroro klausimÄ , nurodė: „Po to kai M. iÅ¡stÅ«mė žmogų, nukentėjusįjį, daugiau jo nemačiau.“ (t. 2, b. l. 71). Be to, apklausiamas 2021-11-25 ikiteisminio tyrimo apklausos metu R.

J. nurodė: „<...> M. kai jį iÅ¡stÅ«mė laukan iÅ¡ servizo patalpų, trumpam buvo lauke kol jį iÅ¡stÅ«mė <...> po to asmuo vėl įkiÅ¡o galvÄ sakydamas kad jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad iÅ¡kvies policijÄ .“ (t. 2, b. l. 116). Tačiau, kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo smÅ«giuota bÅ«tent tuo metu, kai jis išėjo iÅ¡ autoserviso. Tuo tarpu R. J., kaip matyti iÅ¡ pacituotų jo parodymų, nenurodė, kad jis bÅ«tų buvęs išėjęs iÅ¡ autoserviso patalpų, todėl negalėjo matyti, kas vyko nukentėjusiajam išėjus ar, kaip teigia M.

K., šį jam iÅ¡stÅ«mus iÅ¡ patalpų. Todėl Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas R. J., skirtingai nei nurodė apklausiamas teisme, visų įvykio aplinkybių nematė, todėl jo parodymai nėra pakankamai informatyvÅ«s. Kita vertus, pažymėtina, kad R. J. parodymai yra prieÅ¡taringi: apklausiamas teisme jis nurodė: „Mačiau nuketėjusiojo veidÄ kai įėjo į servisÄ , veidas buvo paraudęs. Mačiau kaip M. iÅ¡lydėjo nukentėjusį.“ (t. 2, b. l. 71), tačiau 2021-11-25 ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis nurodė prieÅ¡ingai, t. y. teigė:

„Kad asmeniui bÅ«tų raudonas veidas nemačiau.“ (t. 1, b. l. 116). Nesutampa Å¡io liudytojo parodymai ir dėl jo nurodytų M. K. veiksmų, kai Å¡is, pasak R. J., iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį iÅ¡ autoserviso patalpų: 2021-11-25 apklausos metu R. J. nurodė: „M. nuėjo prie jo, iÅ¡stÅ«mė lauk per vartelius – rankÄ padėdamas jam ant nugaros ir pastumdamas lauk.“ (t. 1, b. l. 116), tuo tarpu apklausiamas teisme jau teigė: „M. iÅ¡stÅ«mė su ranka uždėjęs rankÄ nukentėjusiam ant peties.“ (t. 2, b. l. 71).

Atsižvelgiant į šiuos liudytojo R. J. parodymų prieštaravimus, kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, todėl jais remtis negalima, juolab, jog, kaip minėta, jis nenurodė, kad buvo išėjęs iš autoserviso patalpų, vadinasi negalėjo matyti ir nematė, kas vyko lauke, kur, kaip pats patvirtinto, buvo trumpam išėjęs ir M. K. („trumpam buvo lauke kol jį išstūmė“), kur, pasak nukentėjusiojo, jam ir buvo suduotas smūgis.

18. Nors M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis tyčia nukentėjusiajam nesmūgiavo, nebent galėjo prasprūsti ranka, kai jis stūmė šį lauk iš autoserviso gamybinių patalpų, tačiau pažymėtina, jog apie tai jis nurodė tik 2021-02-04 akistatos su A. R. metu, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio, tuo tarpu pirminės 2021-12-31 įtariamojo apklausos metu apie tai jis neminėjo, nurodė tik tai, kad nukentėjusiajam netrenkė ir nebandė jam trenkti, nebuvo užsimojęs, tik:

„<...> pastvėrė už asmens peties, už rÅ«bų ir iÅ¡stÅ«mė lauk.“ (t. 1, b. l. 129). Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ anksčiau pacituotų nukentėjusiojo parodymų, visų apklausų metu jis nuosekliai nurodė, kad M. K. tyčia jam smÅ«giavo kumščiu į veidÄ , apie tai, jog Å¡is stÅ«mė jį lauk iÅ¡ patalpų, nenurodė, prieÅ¡ingai, teigė, kad jis pats išėjo ir tada iÅ¡kart pajuto smÅ«gį. Kaip minėta, A. R. netrukus po konflikto paskambino telefonu BPC ir pranešė apie įvykį, kurio metu, kaip nurodyta 2021-11-17 pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1), dėl M.

K. smurtinių veiksmų, suduodant kumščiu jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , jis patyrė fizinį skausmÄ , buvo iÅ¡tinęs ir paraudęs veidas. Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ ir aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, buvo filmuojama neÅ¡iojamomis kameromis. Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus 2021-12-01 kitų objektų apžiÅ«ros protokole, peržiÅ«rėjus policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įraÅ¡us, užfiksuotų duomenų, A.

R. policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes nurodė, kad jam M. K. smÅ«giavo kumščiu, pareigÅ«nei paklausus, ar jam buvo smÅ«giuota su delnu, atsakė: „Ne, su kumščiu“, taip pat nurodė: „Jis norėjo man iÅ¡ galvos pataikyt, bet aÅ¡ prisidengiau. Jis iÅ¡ galvos nepataikė. Kol aÅ¡ dengiausi, jis man čia iÅ¡ deÅ¡inės rankos kabliu“, pareigÅ«nei paklausus, ar smÅ«giavo su delnu ar su kumščiu, nurodė, kad su kumščiu. Tada pareigÅ«nė pasakė, kad reikėtų, jog medikai apžiÅ«rėtų nukentėjusįjį, nes yra iÅ¡tinęs, ir per racijÄ nurodo, kad iÅ¡kviestų nukentėjusiajam medikus, kad vaikinas yra gavęs su kumščiu ir paraudęs veidas.

Å ių duomenų kontekste nekyla abejonių, kad smÅ«gis nukentėjusiajam A. R. buvo suduotas kryptingai, t. y. tyčia, o ne, prieÅ¡ingai M. K. tvirtinimui, neva galėjo prasprÅ«sti ranka, kai jis stÅ«mė šį lauk iÅ¡ autoserviso gamybinių patalpų. Juolab, kad tokiÄ versijÄ jis, kaip minėta, iÅ¡kėlė praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio akistatos su nukentėjusiuoju metu, tuo tarpu nei netrukus po konflikto į įvykio vietÄ pagal nukentėjusiojo A. R. iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, nei pirminės apklausos metu apie tai neminėjo.

Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. K. pateikė savo įvykio versijÄ , kuri yra ne kas kita, kai jo pasirinkta gynybinė taktika, kuriÄ paneigia ne tik nukentėjusiojo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s parodymai, bet ir juos patvirtinantys kiti netiesioginiai įrodymai – A. R. praneÅ¡imas apie šį įvykį telefonu policijai iÅ¡ karto po konflikto, jo paaiÅ¡kinimai atvykusiems policijos pareigÅ«nams, be kita ko, užfiksuoti „Body“ kamera pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, aiÅ¡kiai nurodant, kad jam buvo smÅ«giuota kumščiu į veidÄ , pareigÅ«nės G.

R. 2021-11-12 tarnybiniame praneÅ¡ime ir 2021-11-12 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys (dėl, be kita ko, aiÅ¡kiai matomo paraudimo ant nukentėjusiojo veido kairėje pusėje ties smilkiniu) ir pareigÅ«no S. G. parodymai teisme, kad nukentėjusiajam ant skruosto matėsi paraudimas, medikų iÅ¡ karto po įvykio A. R. konstatuotas sužalojimas ir vėliau pateikta specialisto pateikta, atitinkantys nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes ir mechanizmÄ . Å ių duomenų kontekste apylinkės teismas pagrįstai M.

K. versijÄ , kad jis nukentėjusiajam smÅ«gio nesudavė, vertino kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad M. K. veiksmuose, atliktuose 2021-11-12 konfliktuojant su nukentėjusiuoju A. R., kai Å¡is konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė A. R. į veidÄ , tokiais veiksmais padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairėje veido pusėje ant smilkinio, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , yra visi bÅ«tinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai.

20. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltės klausimu, M. K. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Tuo bÅ«du naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 21.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-11-30 pažyma APD-2022-13096 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 115). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant M. K., sudaro 93,33 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei. Kartu pateikta Å¡ių iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo pažyma (t. 2, b. l. 116–117).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas galioja nuo 2020-07-15 (2020-06-26 įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Å ios nuostatos galioja ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. K. interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė J. Usonytė, taip pat į tai, kad M. K. dirba, byloje nėra duomenų apie sunkiÄ jo turtinę padėtį, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K. proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Ä®vertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę ir rezultatÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad praÅ¡oma priteisti už M.

K. suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jo turtinei padėčiai. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo M. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡koti valstybei 93,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas