2025-10-22 Nr. AB-17071-3-63-3-02044-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-47-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02044-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., V. V., J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EM investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir J. Š. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) savininkai. Pastate yra administracinės-biuro patalpos, priklausančios pareiškėjui (toliau – ir Patalpos), o kitame pastate A. V. ir V. V. antrojo aukšto lygyje įsirengė žiemos sodą bei ant Patalpų stogo – terasą. Jų naudojama terasa yra įrengta ant Patalpų kupolinių stoglangių, todėl terasa juos uždengia, o pro Pastato stogo konstrukcijas į Patalpas patenka vanduo.

3. Pareiškėjo vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) buto (toliau – ir Butas) kadastro duomenų pakeitimais, Butui priskiriant terasą, esančią ant Pastato stogo, šiems asmenims buvo sukurta nuosavybės teisė į terasą, tuo pačiu sukuriant jokiu juridiniu pagrindu nepagrįstą savininkų teisę naudotis Pastato stogo konstrukcijomis be savininkų sutikimo, susitarimo ar teismo sprendimo. Be to, prašymas įregistruoti pakeistus duomenis buvo nagrinėjamas ir priimtas neinformuojant pareiškėjo, o naudojimasis terasa nėra išviešintas Pastato nekilnojamojo turto registro duomenyse.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą

5. Atsakovas teigė, kad Buto statyba buvo užbaigta ir įregistruota 2017 metais. A. V. pateikė 2022 m. balandžio 4 d. prašymą 2022 m. kovo 28 d. kadastro duomenų bylos ir Statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje įregistruotos 2022 m. balandžio 4 d. deklaracijos Nr. ARCCR-100-220404-05436 pagrindu pakeisti Buto duomenis, bet teritoriniai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060(14.4E) ir 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-5769 (14.5 E) netenkino šio prašymo. Komisija, išnagrinėjusi V. V. ir V. V. skundą, 2022 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-151, kuriuo panaikino teritorinių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SPR5-7060(14.4E) ir 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-5769 (14.5 E) bei Nekilnojamojo turto kadastre pakeitė Buto kadastro duomenis.

6. Atsakovas tvirtino, jog jis pateiktų dokumentų pagrindu tik paviešina įvykusius juridinius faktus. Pareiškėjo skunde Komisijai išdėstyti teiginiai dėl Buto kadastro duomenų bylų trūkumų (pvz., nenurodyti stoglangiai) nėra susiję su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų funkcijomis, nes už pateiktų duomenų teisingumą ir išsamumą atsako juos sudarę ar surašę asmenys. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai 2022 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas iš esmės kelia civilinio teisinio pobūdžio ginčą, t. y. jis siekia nuginčyti ne Buto terasos registraciją, o pačią terasą apskritai. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo korpuso butų savininkai terasomis, 2008 metais įrengtomis ant antrojo korpuso (Pastato) stogo, naudojasi daug metų, tačiau pareiškėjas, 2020 metais įsigijęs Patalpas, pradėjo reikalauti jas išardyti. Tokie pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, nes kompetentingos institucijos nenustatė jokių pažeidimų ir jau yra suėjęs 10 metų terminas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „EM investicijos“ skundą.

10. Teismas, palyginęs matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto kadastro duomenis, nustatė, kad šiose bylose Buto bendras plotas bei kiti kadastro duomenys yra tokie patys, išskyrus skirtingu metu apskaičiuotą Buto vidutinę rinkos vertę bei matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje (forma ir buto antro aukšto planas) identifikuotą terasą TR2-53,87 kv. m.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas, Komisijai įvertinus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtose Buto kadastro duomenų bylose nurodytus duomenis.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko patikrinimą Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal skundus dėl galbūt savavališkų statybų, bet nenustatė pažeidimų.

13. Teismas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti Patalpų korpuso savininkai. Pareiškėjui, kaip ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, priklauso tik patalpos Pastate. Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems antrojo ir trečiojo korpusų patalpų savininkams, o ne tik pareiškėjui ir J. Š..

14. Teismas nustatė, kad ginčo terasos, esančios ant administracinio pastato, kuriame yra pareiškėjo Patalpos, stogo, buvo įrengtos 2008 metais. Terasos egzistavo iki statybos užbaigimo akto išdavimo ir pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Byloje nėra duomenų apie Inspekcijos nustatytus pažeidimus dėl statinio projekto, statybos leidimo išdavimo bei statybos procedūrų užbaigimo. Pareiškėjo akcentuojamas Pastato patalpų savininkų sutikimo naudoti jo stogą klausimas buvo išspręstas dar rengiant statinio projektą ir įrengiant terasas.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317 pateiktą vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas terasos teisėtumas, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nenustato teisės ir pareigos tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos bei juridiniai faktai, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2022 m. gegužės 24 d. pakeitė Buto ir daugiabučio namo kadastro duomenis, yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka, o į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti Buto ir daugiabučio namo kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. CSPR-151 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

III. 17. Pareiškėjas UAB „EM investicijos“ apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

18. Pareiškėjas teigė, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai neišnagrinėjo skundo argumentų. Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teismas vienoje dalyje nurodė, kad daugiabučio namo kadastro duomenų bylos duomenimis terasos yra sudėtinės daugiabučio namo (taip pat jame esančių butų) dalys, todėl duomenys neturi būti išviešinami, o kitoje dalyje – Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems antrojo ir trečiojo korpusų patalpų savininkams. Dėl to iš sprendimo neaišku, kurio pastato bendrasavininkiai yra pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys ir kokia teisės norma tai numato.

19. Pareiškėjas nurodė, kad bendra siena nedaro statinio bendru, o atsakovas, įregistruodamas turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, suteikė tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę naudotis svetimo nekilnojamojo daikto (statinio) dalimi, t. y. ginčijamu sprendimu buvo nustatytas servitutas į Pastato stogą, kurio priėmimo pagrindas – 2022 m. kovo 28 d. parengta Buto ir daugiabučio namo kadastro duomenų bylos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Be to, toks apribojimas turi būti išviešintas, kadangi priešingu atveju pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

20. Pareiškėjas tvirtino, kad Pastato projekte nurodyta, jog jo stogas yra eksploatuojamas, bet nenurodyta naudojimo tvarka, juolab galimybė stogu naudotis kito korpuso (daugiabučio namo) bendraturčiams, o šių statinių projektai atskiri. 2006 metų blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antrojo korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techniniame darbo projekte buvo numatyta vienu etapu visiškai įrengti visuomeninę dalį, suformuojant du turtinius vienetus, o statomos biurų patalpos turėjo apjungti tris gyvenamuosius pastatus į vieną kompleksą pirmojo aukšto lygyje. Nors techninio darbo projekto sprendiniuose nurodyta, kad visuomeninės dalies pastato stogas suprojektuotas kaip sutapdintas ir kad statomos visuomeninės dalies stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, tačiau šis projektas buvo tik antrojo korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato), t. y. jame neminima, kad projekte nenurodyto daugiabučio namo 2A2p savininkai gali naudotis tokiu stogu. 2008 metų projekto pakeitime „Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A2p)“ nurodyta, kad pirminis projektas keičiamas taip (lapas BD-6): antrojo aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai, mansardiniame aukšte vietoj prancūziško tipo balkonėlių projektuojami atviri balkonai. Šis projekto pakeitimas yra susijęs tik su trečiojo korpuso pastatu (daugiabučiu namu 2A2p), bet jame nenurodyta, kad būtent šio pastato gyventojai / bendrasavininkiai naudojasi ar naudosis kito pastato terasomis.

21. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

22. Atsakovas sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl daiktinės teisės – servituto įregistravimo nepagrįsti, nes įrašų apie servitutą nėra nei Buto, nei Patalpų duomenyse. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje jau buvo nurodyta, kad iš Buto antrajame aukšte esančios patalpos (oranžerijos), yra patekimas ant Pastato atskirtos stogo dalies, o duomenys apie Buto terasą buvo nurodyti 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V., V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad iš techninių projektų brėžinių matyti, jog sublokuoti namai turi bendras sienas, ant kurių yra sumontuotas administracinių-biuro patalpų (Patalpų) korpuso stogas. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į Patalpas, o ne į Pastatą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos įrengtos terasos, yra neteisėti ir negalimi bei egzistuoja reali galimybė patikrinti statybos teisėtumą, nepraleidus senaties termino. Pareiškėjas, norėdamas nuginčyti terasų kadastro duomenų registraciją, visų pirma turėjo teismine tvarka įrodyti pačios statybos neteisėtumą. Teismas neprivalėjo vertinti su stogo naudojimu susijusių klausimų, nes tai išeina už administracinio teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų.

IV. 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „EM investicijos“ apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-46-492/2025).

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko terasų ((duomenys neskelbtini) namo 10, 11, 12, 13 ir 14 butų) patikrinimą ir 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317 nurodė, kad ant administracinio pastato stogo dalies ties kiekvienu butu (Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14) yra įrengtos atviros terasos, kuriose patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, savavališkos statybos ar kitų pažeidimų nenustatyta. Šiame rašte pažymėta, kad 2008 metų daugiabučio namo (ir jame esančių patalpų) statybos projekte buvo aptartas terasų įrengimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad dėl tuometinio reglamentavimo terasa nebuvo aprašyta 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje, nepatvirtina, kad terasa, kaip sudėtinė Buto dalis, nebuvo priimta naudoti Statybos užbaigimo aktu. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, konkreti terasa buvo identifikuota 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje, o atsakovas šiuos duomenis paviešino, gavęs Buto savininkų prašymą.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl servituto nustatymo, nustatęs, kad daiktinė teisė – servitutas nėra įregistruota nei Buto, nei Patalpos Nekilnojamojo turto registro įrašuose, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad buvo reikalingas jo sutikimas naudoti antrojo korpuso (Pastato) stogą ir įsirengti terasas, nes šis klausimas buvo išspręstas rengiant statinio projektą bei įrengiant terasas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija; toliau – ir Nuostatai) nuostatomis, konstatavo, kad 2022 m. kovo 28 d. parengta Buto kadastro duomenų byla yra tinkamas pagrindas pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ši byla buvo teisės aktuose nustatyta tvarka nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad terasos, remiantis 2022 m. kovo 28 d. parengtos daugiabučio namo kadastro duomenų bylos duomenimis, yra sudėtinė daugiabučio namo (taip pat jame esančių butų) dalis, duomenys apie daugiabučiam namui priskirtas terasas neviešinami kito pastato (Pastato) Nekilnojamojo turto registro įraše.

29. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir dėl to šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.

V. 30. Pareiškėjas UAB „EM investicijos“ prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai pagal 3 analogiškus jo skundus dėl to paties daugiabučio namo butų (teisinės ir faktinės ginčų aplinkybės sutampa) administracinių bylų baigtis 2 atvejais buvo palanki pareiškėjui (bylos Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024), o šiuo atveju – nepalanki (byla Nr. eA-46-492/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visiškai skirtingai išnagrinėjo tokio paties pobūdžio skundus, ignoruodamas savo paties suformuotą praktiką ir paneigdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuriuo užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Klaidos ištaisymas yra galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

32. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023, išnagrinėjęs analogišką pareiškėjo ginčą su kitais kaimynais, konstatavo, kad Komisija ginčijamu sprendimu pakeitė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, remdamasi tik kadastrinių bylų duomenimis, nesant pateiktų Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų; nepateikus jokių dokumentų dėl terasos įrengimo, yra pagrindas atmesti T. K. prašymą, nes nepateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo (Kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p. ir 14 str. 7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024 vadovavosi administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023 suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis ir priėjo prie analogiškos išvados. Nagrinėjamoje byloje kartu su prašymu taip pat buvo pateikta tik nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, kuri, vadovaujantis anksčiau aptarta teismų praktika, nelaikytina dokumentu, nurodytu Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė dokumentų, kuriais remiantis įrengta terasa.

33. Pareiškėjo vertinimu, susidariusi situacija sudaro sąlygas abejoti teismų objektyvumu, nešališkumu, jurisprudencijos tęstinumu, pažeidžia teisinių lūkesčių principą bei sudaro sąlygas atsakovui tokiomis pačiomis sąlygomis skirtingiems subjektams, remiantis formuojama praktika, skirtingai taikyti teisės normas.

34. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo objektyviai ir pagrįstai, nepadarydami jokio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, be kita ko, tinkamai aiškino ir taikė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra ydinga, nes, nagrinėjant identiškas bylas, nebuvo užtikrintas teismų praktikos vientisumas, tačiau šioje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje. Siekiant ištaisyti galbūt teismo padarytas klaidas ar suvienodinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, keltinas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024, nes būtent šiose bylose galima įžvelgti padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisingiems sprendimams priimti.

36. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtina, kad, vadovaujantis Nuostatų 841.3 punktu (aiškinant kartu su Kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 5 p.), kartu su prašymu turi būti pateikiama tik nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, todėl 2022 m. kovo 28 d. parengta Buto kadastro duomenų byla yra tinkamas ir pakankamas pagrindas pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

37. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, šiuo atveju nereikėjo pateikti papildomų dokumentų, nes nebuvo atliekami jokie statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto ar kiti darbai, nurodyti Nuostatų 841.2 punkte, todėl akivaizdu, kad šioje administracinėje byloje nebuvo padarytas joks esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „EM investicijos“ prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

39. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

41. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

42. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-968/2025; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

43. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia materialiosios teisės normų pažeidimu, todėl šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-37-520/2023; kt.).

45. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

46. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, nustatė, kad pareiškėjas atnaujinti procesą minėtu pagrindu prašo dėl to, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino, ar byloje buvo pateikti Kadastro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose įvardyti dokumentai, nors ankstesnėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023 ir 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024) būtent šių normų (Kadastro įstatymo 12 str. 1 ir 2 d.) pagrindu tenkino pareiškėjo skundus.

48. Taigi pareiškėjas byloje Nr. eA-46-492/2025 esą padarytą materialiosios teisės normų pažeidimą sieja su kitu proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminę akivaizdžią materialiosios teisės normos (Kadastro įstatymo 12 str.) taikymo klaidą.

49. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

50. Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose P-97-502/2015, P-106-525/2015; kt.). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015; kt.).

51. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad EŽTT vertina teismo precedentų doktrinos svarbą ir pritaria, kad dinamiškas interpretavimas laikytina priemone, kuri suteikia teismui reikalingą lankstumą, siekiant apsaugoti Konvencijoje ir Protokoluose įtvirtintų teisių įgyvendinimą (žr. 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje UAB „Orlen Lietuva“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45849/13)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

52. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; kt.).

54. Pareiškėjas, grįsdamas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą nukrypo nuo suformuotos praktikos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024.

55. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir bylos Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024 buvo inicijuotos to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų Pastato butų savininkams priimtų Komisijos sprendimų, kuriais nuspręsta butų ir Pastato kadastro duomenų bylų pagrindu pakeisti butų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Bylose teikti procesiniai dokumentai, kurių teisinis pagrindas buvo identiški.

56. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-387-602/2024, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023. Aptariamame teismo sprendime, įvertinus toje byloje Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teiktus duomenis, buvo padaryta išvada, jog nagrinėtu atveju buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys galėjo būti pakeisti tik pateikus dokumentus, kuriais remiantis buvo įrengta terasa.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas pareiškėjo ginčas su kitais kaimynais (S. K. ir T. K.) dėl jų įrengtos terasos, 35–37 punktuose nurodyta, kad: „Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra:

1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) rašytiniai sandoriai;

4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai;

5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Kadastro įstatymo 12 str. 1 d.). Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

Kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 str. 3 d.). Kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti ir (ar) pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis įrašo ir (ar) pakeičia pagal pateiktą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą (Kadastro įstatymo 12 str. 4 d.).

Pagal šį teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įrašyti ar pakeisti tik pateikus Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, išskyrus išimtis numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyje. Buto kadastro duomenis buvo prašoma pakeisti ne dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, todėl jie galėjo būti pakeisti tik pateikus dokumentus, kuriais remiantis buvo įrengta terasa. Komisija ginčijamu Sprendimu pakeitė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre remdamasi tik kadastrinių bylų duomenimis, nesant pateiktų Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Nepateikus jokių dokumentų dėl terasos įrengimo yra pagrindas T. K. prašymą atmesti, nes nepateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo (Kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p., 14 str. 7 p.)“.

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo ginčas su kitais kaimynais (V. G. ir T. G.) dėl jų įrengtos terasos, kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023, konstatavo, kad buto kadastro duomenis buvo prašoma pakeisti ne dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, todėl jie galėjo būti pakeisti tik pateikus dokumentus, kuriais remiantis buvo įrengta terasa, o Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas ginčijamu 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pakeitė buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre remdamasis tik E. L. 2022 m. gegužės 5 d. parengtos buto kadastro duomenų bylos duomenimis, nesant pateiktų Nekilnojamo turto kadastro 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Nepateikus jokių dokumentų dėl ginčo terasos įrengimo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui buvo pagrindas buto savininkės (T. G.) prašymą atmesti, kadangi nebuvo pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu įrašomi (pakeičiami) nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą (Kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p., 14 str. 7 p.).

59. Administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pagal Nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2025 m. liepos 1 d.) 841.3 punktą, pakeisti statinio kadastro duomenis atvejais, nenurodytais šių Nuostatų 841.2 punkte, kartu su prašymu turi būti pateikiama tik nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla.

60. Taigi šiuo atveju susiklostė teisinė situacija, kai pagal analogiškus pareiškėjo skundus dviejose administracinėse bylose pareiškėjo apeliaciniai skundai buvo tenkinti, o šioje byloje apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tapačiose bylose priėmė skirtingus procesinius sprendimus, skirtingai vertindamas iš esmės identiškas bylos faktines aplinkybes ir aiškindamas teisės aktų nuostatas.

61. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą tenkinamas iš dalies, t. y. atnaujinamas procesas administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu ir byla perduodama nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai (ABTĮ 163 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi ir 163 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., V. V., J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo tenkinti iš dalies.

Atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė