c809ebc9-c74c-4f17-85c3-d3bb3eabe9fa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita VainauskienėPranešėja Sigita Vainauskienė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-993/2010Teisėjas Vaclavas Karšulis                                                              Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6., 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjai adv.

Svetlanai Proninai, nuteistajam H. M. (H. M.), civilinio ieÅ¡kovo VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. A., vertėjai Oksanai JakÅ¡to, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«dais ir H. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ H. M. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 5090,09 Lt turtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: H. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ ir, pažeidęs teisės aktų nustatytas gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles, padarė nedidelę žalÄ augmenijai ir aplinkai, o bÅ«tent: jis per laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2008-06-30, apie 19 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) girininkijos 88 miÅ¡ko kvartale 20 sklype, esančiame prie Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo nupjovė 10 žalių eglių, iÅ¡ viso 21,25 kubinio metro medienos ir pagrobė valstybinį turtÄ - 2115,09 Lt vertės 11,06 kubinio metro medienos, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2008-06-30, apie 19 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) girininkijos 88 miÅ¡ko kvartale 20 sklype, esančiame prie Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo nupjovė 10 žalių eglių, iÅ¡ viso 21,25 kubinio metro medienos bei pasikėsino pagrobti 2344,19 Lt vertės 10,19 kubinio metro medienos, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – sutrukdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinio miÅ¡ko pareigÅ«nas, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d..Be to, jis nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2008-06-30, apie 19 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) girininkijos 88 miÅ¡ko kvartale 20 sklype, esančiame prie Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo nupjovė 10 žalių eglių, iÅ¡ viso 21,25 kubinio metro medienos, tuo pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 punktÄ , numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti, tuo padarydamas nedidelę - 850,00 Lt žalÄ Â aplinkai, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d.

Apeliaciniais skundais nuteistasis H. M. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto manymu, nesurinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų. Teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Nurodo, kad jo tėvui Č. M., a/k (duomenys neskelbtini) 2010-01-25 apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,5900 ha ploto miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) girininkijos 88 kvartalo 20 sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Vilniaus r. sav., Mažosios Kuosinės k.). Po tėvo Č. M. mirties šį jo nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo jis, t.y. H. M., kÄ patvirtina byloje esantis 2010-05-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl ne kartÄ leidimus (2007-02-08, 2007-10-30, galiojusius iki 2008-06-30) kirsti miÅ¡kÄ buvo gavęs bÅ«tent Å¡ioje teritorijoje, Å¡iame miÅ¡ke. Teigia, kad taip pat turėjo teisėtai jam iÅ¡duotÄ ir galiojantį leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ 88 miÅ¡ko kvartale 20 sklype, todėl nepažeidė LR MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., 2001-10-30 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 p., 2002-05-13 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 237 patvirtintos SavavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 p. reikalavimų.

Tuo pačiu skunde pažymi, kad Å¡ioje byloje esminis ginčas kilo dėl nukirstų medžių, buvo jie kleimuoti ar ne, nuo ko tiesiogiai priklausė ir savininko valia - leista jam, t.y. H. M., turint teisėtai iÅ¡duotÄ ir galiojantį leidimÄ kirsti, iÅ¡kirsti juos ar ne. Apelianto įsitikinimu, jis kirto medžius, pažymėtus kleimais, pažeistus kenkėjų ar su sulaužytomis virÅ¡Å«nėmis, todėl nepažeidė miÅ¡ko Å«kininkavimo tikslo, Å«kininkavimo režimo ar miÅ¡ko pagrindinės funkcinės paskirties.

Pažymi, kad niekas iÅ¡ liudytojų neparodė, kad kleimų ant nukirstų medžių nebuvo ar, kad jis neturi teisėtai iÅ¡duoto ir galiojančio leidimo kirsti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisme liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) girininkijos eigulio A. P. parodymus dėl atliktų kleimavimų datų, kuris paaiÅ¡kino, kad pagal 2007-02-08 leidimÄ kleimavimas buvo atliktas prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ kirtimui, t.y. 2006 metų pabaigoje, o pagal 2007-10-30 leidimÄ â€“ 2007 metais. Be to, Å¡is liudytojas parodė, kad kleimas iÅ¡lieka ryÅ¡kus iki l metų, po to jis matomas neryÅ¡kiai.

Todėl vien ta aplinkybė, kad kleimai neiÅ¡liko arba iÅ¡liko neryÅ¡kÅ«s, nedaro jį kaltu ir atsakingo pagal LR BK 178 str. 2 d., 270 str. 3 d. Pažymi, kad jis neketino savintis to, kas jam nepriklausė, neketino veikti slaptai, buvo įsitikinęs, kad kerta medžius apie tai žinant jų savininkui ir, kad pastarasis savo sutikimÄ eilinį kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė pakartotinio leidimo kirsti medžius jam iÅ¡davimu, pratęsimu bei kirstinų medžių kleimavimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Civilinio ieÅ¡kovo atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo H.

M. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl H. M. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Atsakomybė pagal LR BK 270 str. atsiranda, jei asmuo betarpiÅ¡kai pats atlieka Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytus veiksmus arba veikia kartu su kitais, žinodamas, jog medžiai kertami neturint tam leidimo, t.y. neteisėtai.Nors nuteistasis H.

M. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigdamas, kad kirto medžius pažymėtus kleimais, pažeistus kenkėjų ir su sulaužytomis virÅ¡Å«nėmis, turėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ , tačiau tokie jo parodymai paneigti baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos įrodymų, pagal 2007-10-30 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), H. M. turėjo teisę iÅ¡kirsti kleimais pažymėtas 7 egles ir 2 beržus. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog H.

M. neturėdamas leidimo nupjovė 10 žalių eglių, iš viso 21,25 kubinio metro medienos, iš kurių pagrobė 11,06 kubinio metro medienos ir pasikėsino pagrobti 10,19 kubinio metro medienos, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sutrukdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinio miško pareigūnas. Taip pat pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, t.y. 2001-07-01 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 str. 6 d., kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas;

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo 10 p., numatantį, kad miÅ¡ko valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ iki miÅ¡ko kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos iÅ¡traukimo arba iÅ¡vežimo tvarkos 6 p., kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus medžius ir krÅ«mus, augusius miÅ¡ko žemėje, ir pagamintÄ apvaliÄ medienÄ draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miÅ¡kų kontrolės padalinio valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti iÅ¡ kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai iÅ¡vežti ir toliau jÄ gabenti.

Pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės nustatytos pagrįstai remiantis liudytojų K. I., H. O., A. P. ir F. S. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, VÄ® (duomenys neskelbtini)pareiÅ¡kimu dėl miÅ¡ko vagystės, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su fotonuotraukomis, tarnybiniais parneÅ¡imais, H. M. iÅ¡duotais leidimais kirsti miÅ¡kÄ , iÅ¡ dalies paties nuteistojo H. M. parodymais bei kita bylos medžiaga. Visi Å¡ie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir savo patikimumu jokių abejonių nekelia, atkreipiant dėmesį į tai, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., pasirašė priesaikÄ .

Jokių patikimų duomenų, iÅ¡skyrus objektyviai nepagrįstus apelianto parodymus, dėl kurių Å¡ie liudytojai turėtų pagrindo apkalbėti H. M. ar siekti jo nepagrįsto nuteisimo, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytu jo parodymų vertinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus apie įvykį pagrįstai įvertino kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Kolegijos nuomone, H. M. nurodytos aplinkybės, neva jis buvo įsitikinęs, jog kerta kleimais pažymėtus medžius, nėra įtikinamos, juolab, prieÅ¡tarauja liudytojų K.

I., H. O., A. P. ir F. S. parodymams, atkreipiant dėmesį į tai, kad pareigÅ«nų kirtavietėje rastų kelmų skaičius neatitinka nurodyto 2007-10-30 leidime kirsti medžius skaičiaus. Ä®vertinant tai, kad H. M. leidimai buvo iÅ¡duodami ne kartÄ , ko neginčija ir pats nuteistasis, jis neabejotinai suprato, kad iÅ¡kirsdamas kleimais nepažymėtus medžius, daro nusikaltimÄ . IÅ¡ liudytojų K. I., H. O. ir F. S. parodymų analizės matyti, kad eigulys F. S. tikrindamas eiguvÄ , esančiÄ netoli (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., miÅ¡ko 88 kvartale pastebėjo Å¡viežiai nupjautų eglių kelmus, ir netoli susandėliuotÄ , neteisėtai nupjautÄ , eglių medžių kamienÄ .

Ant nupjautų kelmų ir ant sandėliuotų eglių jokių žymėjimų (kleimų), kad medžius buvo leista pjauti nebuvo. Apie aptiktÄ neteisėtÄ medžių kirtimÄ jis pranešė girininkui K. I.. Po to jis, girininkas K. I. ir eigulys H. O. kartu nuvykę į nurodytÄ vietÄ , įsitikino, kad 10 eglių buvo nupjautos neteisėtai, kadangi nupjautų medžių kamienai buvo be kleimų. Be to medžiai, kurie buvo nupjauti ir iÅ¡traukti iÅ¡ miÅ¡ko, buvo žali, nepakenkti kenkėjų. Netoli nuo tos vietos į miÅ¡ko aikÅ¡telę buvo iÅ¡vežti ir sukrauti po 6 m supjauti rÄ stai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo nupjauta apie 10 m3 medienos, visos buvo eglės. Konstatuota, kad medžiai nukirsti neseniai. Liudytojai vienodai paaiÅ¡kino, kad sutikę H. M., kuris arklio vežimu vežė nupjautų eglių kaladėles iÅ¡ tos vietos, kur buvo aptiktas neteisėtas medžių kirtimas, pastarasis jiems paaiÅ¡kino, kad jis turi leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ ir pateikė iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ sanitariniam kirtimui 88 miÅ¡ko kvartale 20 sklype. Tačiau pateiktas H. M. leidimas kirsti miÅ¡kÄ negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas kirsti tiems medžiams, kurie buvo nupjauti iÅ¡ tikrųjų, nes sveikus ir žalius medžius draudžiama kirsti.

Tokių medžių negalima kleimuoti ir leisti juos nupjauti per sanitarinį miÅ¡ko kirtimÄ , tai draudžia miÅ¡ko kirtimo taisyklės. Pagal liudytojus, H. M. pasinaudojo iÅ¡duotu leidimu ir iÅ¡pjovė daugiau medžių, negu iÅ¡raÅ¡yta leidime ir nupjovė ne tuos medžius. ApžiÅ«rėjus tuos 10 kelmų jie nerado jokių kleimų. Visus Å¡iuos duomenis pareigÅ«nai įformino tarnybiniais praneÅ¡imais, apie įvykį informavo VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 20, 21). Taip pat surašė kelmų apmatavimo aktÄ , kuriame nurodė, kad patikrinimo metu buvo rasta deÅ¡imt žalių eglių kelmų, ant kurių nebuvo miÅ¡kininkų antspaudų (b.l. 22).

Šį patikrinimÄ atliko ir aktÄ pasirašė byloje liudytojais apklausti girininkas K. I. bei eiguliai F. S., H. O.. H. M. nurodytame akte pasiraÅ¡yti atsisakė (b.l. 22). IÅ¡ 2008-07-16 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir kirtavietėje padarytų nukirstų medžių kelmų fotonuotraukų matyti, kad kaltinime nurodytoje vietoje buvo rasti 26 rÄ stai, rastų kaladės, nukirstų medžių kelmai, ant kurių tik trijų Å¡aknies matyti netaisyklingos formos įbrėžimai, atkreipiant dėmesį į tai, kad keli kelmai iÅ¡ virÅ¡aus buvo uždengti Å¡akomis (b.l. 10-19).

Tai patvirtina faktines bylos aplinkybes, o bÅ«tent, girininko K. I., eigulių H. O. ir A. P. parodymus, kad maždaug po savaitės nuo pirminio kirtavietės patikrinimo, ant kelmų rado kleimo imitacijÄ . Nuteistojo H. M. apeliaciniame skunde iÅ¡kelta versija, kad visos 10 eglių, kurias jis nukirto, buvo kleimuotos daugiau nei prieÅ¡ metus iki patikrinimo, todėl kleimai galėjo neiÅ¡likti arba bÅ«ti neryÅ¡kÅ«s, dėl to plika akimi sunkiai pastebimi, paneigta liudytojo A. P. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu eigulys paaiÅ¡kino, kad kadangi jis aptarnavo tÄ miÅ¡ko sklypÄ , kuriame buvo numatyta H.

M. atkurti nuosavybės teises į miÅ¡ko sklypo nuosavybę, girininko pavedimu jis atlikdavo medžių, atitinkančių sanitariniam kirtimui, kleimavimÄ . VienÄ kartÄ jis nukleimavo medžius miÅ¡ko 88 kvartale, 20 miÅ¡ko sklype, sanitariniam kirtimui, kur buvo numatyta iÅ¡kirsti 20 kubinių metrų medienos. Vėliau jis dar kartÄ kleimavo medžius H. M. tame pačiame miÅ¡ko sklype, kur buvo numatyta iÅ¡kirsti apie 7 kubinius metrus medienos, tame sklype jau buvo atliktas sanitarinis kirtimas. Tas medžių kleimavimas vyko 2007 m. spalio mėnesį. 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 88 kvartalo 20 miÅ¡ko sklype buvo aptiktas savavaliÅ¡kas medžių kirtimas.

Girininko K. I. praÅ¡ymu jis nuvažiavo į minėtÄ miÅ¡ko sklypÄ pažiÅ«rėti, ar jis kleimavo medžius, kurie buvo nupjauti. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , jis pamatė minėtame sklype Å¡viežiai nupjautų medžių kamienus. Taip pat pamatė sudėtÄ nupjautų medžių medienÄ . Jis medžių, kurie buvo nupjauti, nekleimavo. Ant nupjautų medžių nebuvo jo kleimo. Be to, nupjauti medžiai, buvo storesni, negu tie, kuriuos jis kleimavo. Su tyrėjais buvo nuvažiavęs į įvykio vietÄ , parodė, kur jis kleimavo H.

M. medžius. Netoli pamatė Å¡viežius kelmus. Kelmas, kuris kÄ tik nupjautas skiriasi nuo seno pagal spalvÄ . Dar aptiko apie 10 Å¡viežių kelmų nuo eglių. PaaiÅ¡kino, kad ant medžio uždedamas vienas kleimas žemai, kitas - 1,30 m aukÅ¡tyje. Kleimas iÅ¡lieka ryÅ¡kus iki 1 m., po to jis matomas neryÅ¡kai, bet vieta jo lieka ir matyti dažai bei nuskusta žievė. AnalogiÅ¡kus parodymus dėl kleimo žymės davė ir liudytoju apklaustas girininkas K. I., kuris taip pat paneigė kleimo iÅ¡nykimo galimybę.

Be to, liudytojas A. P. parodė, kad ant 10 šviežių eglės kelmų buvo padaryta kleimo imitacija, nes matėsi, kad tai padaryta visai neseniai, gal prieš mėnesį. Taip pat parodė, kad prieš tai jam skambino H. M. ir klausė, koks jo kleimo numeris. Jis jam atsakė, kad 19. Tada nesuprato, kam H. M. to reikia. Po rastų kleimo imitacijų suprato, kad H. M. bandė padaryti kleimo žymas. Jis patikrino pagal dokumentus, kad kleimavo H. M. plonesnius medžius, nei buvo šie nukirsti kelmai. Tokius savo parodymus liudytojas patvirtino akistatos su H.

M. metu (b.l. 51-53), papildomai paaiÅ¡kindamas, kad jam su dviem eiguliais ir H. M. apžiÅ«rint medžių kelmus, pastarasis ieÅ¡kojo ant nupjautų medžių kleimų, norėdamas juos parodyti, tačiau nei vieno kleimo neparodė. Byloje nustatyta, kad sanitarinis kirtimas yra tuomet, kai iÅ¡kertami medžiai, kurie yra pažeisti arba visiÅ¡kai sausi, virÅ¡Å«nė nulaužta. Kirtimui pagal leidimÄ medžiai turi bÅ«ti kleimuoti. Kleimas yra specialus kirvis, ant kurio pritvirtintas ženklas su numeriu. Ant medžio turi bÅ«ti du kleimai, kurių vienas įspaudžiamas prie kelmo, antras maždaug 1.30 m aukÅ¡tyje.

Taigi nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės objektyviai paneigia nuteistojo skundo argumentus, juos leidžia vertinti kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bei atmesti.Dėl Å¡ių motyvų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis, H. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., paliktinas galioti. Keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Nuteistojo H. M. (H. M.) apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                               Sigita Vainauskienė Teisėjai                                                                                                            ArÅ«nas Kisielius Laureta Ulbienė