2017-04-24 Nr. AB-8745-3-61-3-04329-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-375-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04329-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 2 317 Eur (8 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. kovo 7 d. buvo vežiojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą apie 30 kartų. Visas etapavimo laikotarpis buvo žiaurus asmens kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeminimas. Etapavimo metu konvojaus pareigūnai žemino, tyčiojosi, nuolat ir demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, atlikdami asmens daiktų ir asmens apžiūras išsityčiodavo tiek iš asmens, tiek iš jo asmeninių daiktų. Pareiškėjas pažymėjo, jog šaltuoju metų laiku važiuojant dėl vietos trūkumo tirpdavo kojos, šaldavo, sutraukdavo mėšlungis, vasarą dėl šilumos trūkdavo oro. Patys konvojaus automobiliai yra baisūs, kvapas juose klaikus, patalpa purvina. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nurodė patyręs didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus, dėl to nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti Tarnybai 11,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas paaiškino, kad turimais duomenimis Tarnyba pareiškėją konvojavo MAZ, Mersedes Benz, Iveco ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais. Atsakovas nurodė, kad specialiosios paskirties sunkvežimiai MAZ, Mersedes Benz ir Iveco yra specialieji automobiliai – transporto priemonės sunkvežimiai-furgonai, turintys uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, kurie priskiriami atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 9, 9.2 ir 16.14 punktų nuostatomis. Volkswagen Crafter yra vienaukščiai mažieji autobusai, pritaikyti kaliniams vežti. Vadovaujantis anksčiau minėto įsakymo 8, 8.2, 15, 15.5 ir 15.6.3 punktais transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2 - CWK. Šiuo metu MAZ markės specialieji automobiliai nebeeksploatuojami. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kuris naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pateiktuose konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų.

Atsakovas pabrėžė, kad Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, jog suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik apytikslį laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. kovo 7 d. kada jis buvo „apie 30 kartų“ konvojuojamas Tarnybos pareigūnų.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 142 punktu, pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą (Konvojavimo taisyklių priedas Nr. 5). Kitos konvojuojamųjų apskaitos nėra. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad konvojuojamųjų apskaitos žurnalai konvojavimo padaliniuose yra vedami keli ir ranka pildomi konvojaus metu.

Vykdant teismo įpareigojimą reikia duomenis apie pareiškėją išrinkti iš visų konvojuojamųjų apskaitos žurnalų, kas reikalauja neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų bei nėra tikslu (dėl žmogiškojo faktoriaus). Atsakovas prašė teismo įpareigoti pareiškėją nurodyti tikslias jo konvojavimo datas ir maršrutus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš A. P. priteisė 3,34 Eur teismo išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. Tarnybos, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir, pareiškėjo vertinimu, atsiradusios žalos.

Teismas rėmėsi Konvojavimo taisyklių 3, 109 punktais, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik apytikslį laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. kovo 7 d. kada jis buvo „apie 30 kartų“ konvojuojamas Tarnybos pareigūnų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas MAZ, Mersedes Benz, Iveco ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais.

Teismas rėmėsi Konvojavimo taisyklių 137 punktu ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Teismo vertinimu, vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau nei yra sėdimų vietų).

Teismas rėmėsi Konvojavimo taisyklių 146.4, 147 punktais, nurodė, kad byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai patvirtina, jog automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą.

Teismas, sulyginęs transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičių su kelionės žiniaraščiuose įrašytomis transporto priemonėmis ir jomis konvojuotų asmenų sąrašais, nenustatė, kad konvojuojamų asmenų skaičius būtų viršijęs sėdimų vietų skaičių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog žiemos metu neveikė šildymo sistemos, o vasarą neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismas pabrėžė, kad esminis momentas yra tas, jog pareiškėjas konvojavimo metu nei vėliau nesikreipė į institucijos pareigūnus dėl konvojavimo sąlygų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat rodo, kad jo konvojavimas vyko tinkamomis sąlygomis. Minėtų aplinkybių visuma teismui nesudarė pagrindo pripažinti, jog Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus konvojuojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. kovo 7 dienos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta.

Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo iš pareiškėjo priteisti Tarnybai 11,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (77 kopijos po 0,15 Lt), teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 punktu ir iš pareiškėjo atsakovui priteisė 3,34 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta medžiaga, kuri neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, automobiliuose, ypač MAZ ir MB, nėra saugos diržų, sėdynių, ventiliavimo, į 2 kv. m patalpinama ne mažiau kaip septyni asmenys su savo asmeniniais daiktais. Pareiškėjo manymu, už jo kankinimą jam turi būti priteista kompensacija.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas teigia, kad teismui pateikė visą įrodomąją medžiagą dėl Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir erdvėje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio kontekste. Atsakovo vertinimu, apeliantas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Atsakovo manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą, traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) veiksmų, neužtikrinant tinkamų pareiškėjo konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą, o Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš pareiškėjo A. P. priteisė 3,34 Eur teismo išlaidų.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog atsakovo pateikta medžiaga neatitiko konvojavimo tikrųjų sąlygų ir jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutais iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono Policijos komisariato areštinės (toliau – ir Švenčionių rajono PK areštinė) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN), iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš Marijampolės PN į Lukiškių TI-K, iš Lukiškių TI-K į Švenčionių rajono PK areštinę (b. l. 14–55). Jis buvo vežamas automobiliais VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) b. l. 59), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) b. l. 67), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) b. l. 70), IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl konvojavimui naudotų automobilių atitikimo techniniams reikalavimams bei pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių tinkamumą ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams (b. l. 56–90). Papildomai patikrinusi nurodytus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pabrėžtina, kad į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus automobilyje, ventiliacijos ir temperatūrinių sąlygų. Konvojavimo taisyklių 146 punktas reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato.

Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas. Pareiškėjo naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, iš esmės nepateikė.

Pažymėtina, kad konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjo skunde nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad trūkdavo vietos, yra nepagrįstas, nes pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius bei su jais susijusius dokumentus, pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, tuo metu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius niekada neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus. Administracinėje byloje esantys kelionės dokumentai patvirtina, kad trūkstant vietos automobiliuose, papildomi asmenys nebuvo pervežami.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais bei patikrintais įrodymais. Apeliantas šias aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikė, be to, administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus Tarnybai ar konvojavimą vykdžiusiems pareigūnams. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Nei viename iš administracinėje byloje esančių kelionės žiniaraščių nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo A. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Ramūnas Gadliauskas