Legislator Case Law & Legislation
2021-03-31 Nr. AB-6500-3-61-3-00416-2021-9 AI generated

2021-03-31 Nr. AB-6500-3-61-3-00416-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-03-31 Nr. AB-6500-3-61-3-00416-2021-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-03-31 Nr. AB-6500-3-61-3-00416-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas K. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. KS-167 „Dėl K. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-234-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00416-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. KS-167 „Dėl K. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo K. K. skundą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad ginčijamą Sprendimą pareiškėjas gavo 2020 m. gruodžio 15 d., o skundą teismui pateikė 2021 m. vasario 8 d., argumentuodamas, kad dėl ligos laiku pateikti skundo negalėjo.

Pareiškėjo įsitikinimu, būtent liga jam sutrukdė pateikti skundą, nes blogai jautėsi jau nuo 2020 m. lapkričio 24 d., kitą dieną buvo atliktas COVID-19 testas, bet jo rezultatas buvo neigiamas. Tačiau jo sveikatos būklė negerėjo, tęsėsi visą gruodžio mėnesį, o 2021 m. sausio 20 d. atlikus kraujo tyrimus buvo nustatyta, jog jis yra persirgęs COVID-19 liga. Dėl šių aplinkybių praleido skundo padavimo teismui terminą, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Pareiškėjas teismui pateikė šeimos gydytojos V. M. išrašą „Dėl paciento K. K. sveikatos“, iš kurio matyti, kad pareiškėjas savo sveikatos pablogėjimą deklaruoja nuo 2020 m. lapkričio 24 d.. Esant sveikatos sutrikimams 2021 m. sausio 20 d. atlikus kraujo tyrimus buvo nustatyti kai kurie patologiniai rodikliai, COVID-19 antikūnių rodiklis teigiamas, kas įrodo persirgtą COVID-19 ligą. Rekomenduota endokrinologo, kardiologo, gastroenterologo konsultacija dėl stebimų patologinių rodiklių.

Atsižvelgęs į pateiktą šeimos gydytojos V. M. išrašą dėl pareiškėjo sveikatos, teismas nurodė, jog jo liga nebuvo tokio pobūdžio, kad apribojo jam galimybę pačiam arba per įgaliotus asmens laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jo teises. Jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis nebuvo hospitalizuotas, šeimos gydytoja išraše atžymi, kad pareiškėjas sveikatos pablogėjimą pajuto 2020 m. lapkričio 24 d., jam buvo rekomenduotas ambulatorinis tausojantis rėžimas.

Pareiškėjas skunde pripažino, kad Sprendimą gavo 2020 m. gruodžio 15 d., skundą teismui jis turėjo pateikti per vieną mėnesį, t. y. 2021 m. sausio 15 d., o pateikė tik 2021 m. vasario 8 d., t. y. ženkliai praleidęs terminą ginčijamam sprendimui apskųsti. Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktą šeimos gydytojos V. M. išrašą, jo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, nes pareiškėjas nebuvo hospitalizuotas, jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną nutartį, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą.

III. Pareiškėjas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl sveikatos būklės. Iš pateiktos pažymos matyti, kad dėl sveikatos sutrikimų jis blogai jautėsi nuo 2020 m. lapkričio 24 d. 2020 m. lapkričio 25 d. atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas, tačiau sveikatos būklė nepagerėjo, simptomai buvo būdingi COVID-19 ligai: aukšta temperatūra, galvos skausmai, nuolatinis nuovargis, gerklės skausmas ir sausas kosulys. Bloga savijauta tęsėsi gruodžio – sausio mėn. 2021 m. sausio 20 d. atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra persirgęs COVID-19 virusu, gydytoja rekomendavo konsultuotis su endokrinologu, kardiologu ir gastroeterologu.

Pareiškėjas nesutinka su argumentu, jog aplinkybė, kad jis nebuvo hospitalizuotas ir jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, reiškia, jog jo liga nebuvo tokio pobūdžio, kad galėjo sutrikdyti laiku kreiptis į teismą. Medicininis dokumentas patvirtinta, jos jis tiksliai nenustatytų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. sausio 21 d. sirgo COVID-19, kuris gali būti gydomas ir asmens nehospitalizuojant. Tik pagerėjus sveikatai, pareiškėjas susipažino su VTEK sprendimu ir kreipėsi į teismą. Pareiškėjo nuomone, terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą praleidus įstatyme nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. KS-167 „Dėl K. K.“. Pareiškėjas skunde pripažino, kad ginčijamą Sprendimą gavo 2020 m. gruodžio 15 d., todėl skundą teismui jis turėjo pateikti per vieną mėnesį, t. y. 2021 m. sausio 15 d., o pateikė tik 2021 m. vasario 8 d., t. y. ženkliai praleidęs terminą ginčijamam sprendimui apskųsti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti.

Pareiškėjo pateiktame UAB „Medicinos namai šeimai“ šeimos gydytojos rašte nurodyta, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 25 d. buvo atliktas Covid-19 testas, kurio rezultatas buvo neigiamas, o 2021 m. sausio 20 d. atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra persirgęs COVID-19 liga. Šis raštas nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl ligos negalėjo laiku kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo liga buvo tokio pobūdžio, kad jis negalėjo pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba, t. y. kad jis negali išreikšti savo valios ir surašyti dokumento bei išsiųsti jo paštu. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sunkios finansinės padėties K. K. neturėjo galimybės kreiptis į teisininkus ar kitus asmenis, kurie jam galėtų padėti ginti savo teises.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas K. K. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos sprendimo gavimo dienos operatyviai jo neginčydamas), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. K. K. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti K. K. skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys