c7fff489-4c19-4d8b-8c9a-912d8afd3ae2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr.2A-718-467/2010                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos 34.4.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų        Henricho Jaglinskio,  Petro Jaržemskio,   sekretoriaujant         Vaidai Čistiakovienei,                                       dalyvaujant ieškovo atstovei adv.

Astai Skujytei,atsakovei                   I. P. ,atsakovės atstovei     adv. Sabinai PetraÅ¡kaitei,                                                                          vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovei I. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Ukmergės rajono 1-as notarų biuras. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas V. J. 2009-07-20 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu testatorės I. R. Ukmergės rajono l-ame notarų biure 2007-09-14 sudarytÄ testamentÄ , kaip sudarytÄ asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Nurodė, kad testatorė I. R. Ukmergės rajono notarų biure 2004-03-04 sudarytu testamentu taip paskirstė jai priklausiusį turtÄ : butÄ su apstatymu ir namų apyvokos daiktais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovui V.

J. , o kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko atsakovei I. P. . Testatorė 2007-11-06 mirė. Jai mirus, po kurio laiko ieÅ¡kovas nuvyko į jam testamentu paliktÄ butÄ , ir įėjęs, pamatė, jog visi namų apstatymo bei apyvokos daiktai yra iÅ¡vežti, butas tuščias. Nuvykęs į Ukmergės notarų biurÄ sužinojo, jog 2004-03-04 I. R. testamentas buvo pakeistas, visas testatorės turtas paliktas atsakovei I.

P. 2007-09-14 testamentu. Å is testamentas buvo sudarytas likus 52 dienom iki testatorės mirties (2007-11-06), jai bÅ«nant 84 metų amžiaus. Testatorė I. R. buvo periodiÅ¡kai gydoma VÅ¡Ä® „Ukmergės ligoninė“ neurologijos skyriuje, o nuo 2007 metų jai diagnozuota aterosklerozė bei senatvinė demencija, sutrikusi orientacija. Gydymo metu testatorei buvo skiriami vaistai, iÅ¡ kurių net penki veikia nervų sistemÄ , yra psicholeptikų ir psichoanaleptikų grupės vaistai. Testatorės amžius (84 metai), jÄ gydžiusių gydytojų diagnozės, skirtų medikamentų pobÅ«dis objektyviai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorė I.

R. 2007-09-14, sudarydama testamentÄ , negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios savo valios, kas yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu. Testatorės valios pakeitimÄ likus visai trumpam laikui iki mirties dėl turto paskirstymo galėjo įtakoti ir atsakovės I. P. veiksmai.Atsakovė I. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po 2004-03-04 testamento sudarymo ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nebesidomėjo testatore I. R. , jos nelankė, nepalaikė jokių ryÅ¡ių. Todėl ieÅ¡kovui ir nėra žinoma apie tai, kad po 2004-03-04 testamento sudarymo, kuriuo jam buvo paliktas butas su apstatymu ir namų apyvokos daiktai (duomenys neskelbtini),, o atsakovei palikta kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir visas kitas turtas, padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė. 2004-12-22 piniginė kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę – 34393 Lt buvo iÅ¡mokėta pačiai I.

R. ir Å¡iÄ kompensacijÄ ji panaudojo savo reikmėms. Tokiu bÅ«du nebeliko atsakovei paliekamo turto. I. R. dėl savo amžiaus (84 m.) buvo sunku fiziÅ¡kai pilnai pasirÅ«pinti savimi, todėl reikėjo paÅ¡alinio asmens pagalbos. Jokios pagalbos iÅ¡ ieÅ¡kovo testatorė nesulaukė, visur jai pagelbėdavo atsakovė, todėl testatorė pati savo iniciatyva, be jokios paÅ¡alinės įtakos, apsisprendė pakeisti 2004-03-04 sudarytÄ testamentÄ ir jai priklausantį butÄ su apstatymu bei namų apyvokos daiktais ir visÄ kitÄ turtÄ palikti atsakovei.

Sudarydama testamentÄ I. R. buvo veiksni, galėjo suprasti savo veiksmų esmę. Testamento sudarymo metu pati I. R. pareiÅ¡kė notarei kam palieka savo turtÄ bei paaiÅ¡kino aplinkybes, sÄ lygojančias jos anksčiau sudaryto testamento pakeitimÄ . Tarp testatorės ir atsakovės buvo susiklostę normalÅ«s Å¡ilti tarpusavio santykiai, o testatorei mirus, atsakovė savo lėšomis jÄ ir palaidojo. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, vertindamas teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog palikėjos sveikatos bÅ«klė bÅ«davo gera, tik kartais pablogėdavo.

Teismas kritiÅ¡kai vertino teismo psichiatrų ekspertų komisijos iÅ¡vadÄ dėl to, kad I. R. gydę gydytojai, tame tarpe ir gydęs psichiatras, I. R. esant gyvai, nenustatė psichinės ligos, tuo tarpu psichiatrų ekspertų komisija, vadovaudamasi tų pačių gydytojų iÅ¡vadomis ir medicininėmis sveikatos istorijomis, nustatė, kad I. R. sirgo psichine liga ir nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ . Vertindamas kompetentingų liudytojų - psichiatro ir gydančio gydytojo, betarpiÅ¡kai bendravusių su testatore, parodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada prieÅ¡tarauja įraÅ¡ams apie ligÄ , padarytiems ligonės medicininiuose dokumentuose.

Teismas pažymėjo, jog teisme buvo apklausta penkiolika liudytojų, kurie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų, keisto, neadekvataus jos elgesio. Pats ieÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu, atitiktų neveiksnaus asmens elgesį. Be to jis testatorę matė likus keliems mėnesiams iki jos mirties. Liudytojų O.D. Å . , D. B. , N. B. , L. J. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus, kadangi Å¡ie asmenys turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Teismas nustatė, kad testatorė butÄ paliko atsakovei I. P. , kuri paskutiniuoju metu ja daugiausiai rÅ«pinosi. Palikėja gyveno viena, pagal galimybes pati rÅ«pinosi savo buitimi. Tuo metu ji artimai bendravo su atsakove, kuri ja nuolat rÅ«pinosi, neÅ¡iojo maistÄ , tarp I. R. ir atsakovės buvo susiklostę Å¡ilti santykiai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas palikėja visiÅ¡kai nesidomėjo, ateidavo pas jÄ tik tuomet, kai mokėsi technikume Ukmergės m. iki 2007 m. pradžios. Teismas pažymėjo, jog, spręsdamas pripažinti ar nepripažinti testamentÄ negaliojančiu, iÅ¡analizavo ir įvertino tiek testatorės asmens bÅ«senÄ , jos sveikatÄ , psichikos bÅ«klę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais.

Teismas ekspertų iÅ¡vadai paneigti rėmėsi kitais įrodymais. Konstatavo, jog 2007-09-14 sudarytas testamentas atitinka teisingumo ir protingumo principus, nes testatorė savo turtÄ paliko tam asmeniui, kuris ja labiausiai rÅ«pinosi, su kuriuo jÄ siejo Å¡ilti tarpusavio santykiai. Testatorės valia kaip reiÅ¡kinys yra labai sudėtinga ir individuali, jÄ gali sÄ lygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės bÅ«senos aspektai. Kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki ieÅ¡kovui, jÄ privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimÄ .

Å ios valios nuginčijimui turi bÅ«ti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdÅ«s tokios valios nebuvimo įrodymai. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti 2007-09-14 I. R. testamentÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti testatorės I.

R. Ukmergės rajono 1-ame notarų biure 2007-09-14 sudarytÄ testamentÄ , kaip sudarytÄ asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.89 straipsnį, 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, nesutinka, kaip teismas taikė laisvo įrodymų vertinimo principÄ . 2009-08-25 – 09-29 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadose ekspertai davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ - I.

R. nuo 2006-07-24 buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, Alzhaimerio liga, kuri tęsėsi iki mirties, tai apėmė ir testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ . Dėl įgytos silpnaprotystės I. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad sudarant 2007-09-14 testamentÄ , nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia, dėl ko testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 str.). Teismas nekonstatavo įrodymų pakankamumo problemos.

Byloje pateikta kategoriÅ¡ka ekspertų iÅ¡vada, o tai reiÅ¡kia, kad visi kiti byloje esantys įrodymai objektyviai turėjo bÅ«ti svaresni ir akivaizdžiai paneigiantys ekspertų iÅ¡vadÄ . Laisvas įrodymų vertinimo principas, kuriuo rėmėsi teismas, yra ribojamas (nėra absoliutus) ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip plačiai, kad iÅ¡kreiptų byloje įrodinėjamų dalykų esmę ir prieÅ¡tarautų vieningai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose. Teismas liudytojų – testatorę gydžiusių gydytojų, parodymus laikė svaresniais ir labiau patikimais negu teismo ekspertų komisijos padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Teismo sprendimo motyvuose yra akivaizdžių prieÅ¡taravimų, pripažindamas, jog testatorė turėjo tam tikrų psichikos sutrikimų, notarės ir liudytojų parodymus laikė patvirtinančiais, jog psichikos sutrikimai neturėjo įtakos valios iÅ¡raiÅ¡kai sudarant testamentÄ . Tuo tarpu turėjo ar neturėjo įtakos Å¡ie sutrikimai formuojantis testatorės vidinei valiai sudarant testamentÄ , gali bÅ«ti įrodoma tik ekspertizės akto iÅ¡vadomis. Teismas neįvertino, jog testatorę gydę gydytojai pasisakė tik dėl laikotarpio, per kurį nustatė diagnozę, skyrė jai vaistus, tačiau jie nedavė kategoriÅ¡kų atsakymų dėl testatorės bÅ«klės sudarant testamentÄ .

Teismas, kategoriÅ¡kai atmesdamas ieÅ¡kovo kviestų į bylÄ apklausti liudytojais asmenų parodymus, atsakovės kviestus liudytojus ir jų parodymus taip pat turėtų vertinti kritiÅ¡kai, kadangi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių iniciatyva kviesti liudytojai siekia patvirtinti Å¡alių nurodytus faktus. Testamentu testatorė paskirstė jai priklausiusį turtÄ , objektyvių ir patikimų duomenų, kad paÅ¡aliniai veiksniai bÅ«tų veikę testatorės valiÄ , ieÅ¡kovui nėra žinoma. Testatorė pati aktyviai siekė, kad nekilnojamasis turtas po jos mirties atitektų ieÅ¡kovui, kad jis turėtų kur gyventi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. P. praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl suklydimo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir motyvų, kuo pasireiÅ¡kė CK 1.89 straipsnio, 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5.17 straipsnio nuostatų netinkamas aiÅ¡kinimas ir taikymas.

Teismas įvertino testatorės sudarytÄ testamentÄ protingumo ir teisingumo kriterijų požiÅ«riu. Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir padarė teisėtas bei pagrįstas iÅ¡vadas, ekspertizės akto iÅ¡vadas vertindamas kartu su kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovė ir jos atstovė – prašė atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. J. apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).Byloje nustatyta, kad I. R. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Šį butÄ su apstatymu ir namų apyvokos daiktais 2004-03-04 sudarytu testamentu (b.l.

6) I. R. buvo palikusi ieÅ¡kovui V. J. , o kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir visÄ kitÄ turtÄ â€“ atsakovei I. P. . 2007-09-14 I. R. sudarė naujÄ testamentÄ (b.l. 32), kuriuo butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) mieste ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko atsakovei I. P. . I. R. 2007-11-06 mirė (b.l. 7). Po testatorės mirties ieÅ¡kovas V. J. ginčija 2007-09-14 sudarytÄ testamentÄ tuo pagrindu, kad jo sudarymo metu I. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (CK 5.16 ir 1.89 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . IeÅ¡kovas sprendimÄ ginčija apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apeliantui.Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad, sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kt.).

Tačiau, konstatuodamas nurodytas aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas neteisingai vertino byloje paskirtos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas (b.l. 126-128), kurie davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ I. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti dėl įgytos silpnaprotystės, diagnozuoto depresinio sutrikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktus klausimus, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2007).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertų iÅ¡vadÄ konkrečioje byloje, Å¡ia nuostata nepagrįstai nesivadovavo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadose (b.l. 126-128) kvalifikuoti ekspertai psichiatrai K. V. (12 metų ekspertinio darbo stažas) ir R. A. (9 metai ekspertinio darbo stažas) į teismo pateiktus klausimus davė kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ : I. R. nuo 2006-07-24 buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, Alzhaimerio liga, kuri tęsėsi iki mirties, tai apėmė ir 2007-09-14, t.y. testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Dėl įgytos silpnaprotystės I. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Jos nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ lėmė įgyta silpnaprotystė, diagnozuotas depresinis sutrikimas yra vienas demencijos požymių, jis blogina pažintinę veiklÄ . Tokia kategoriÅ¡ka ekspertų iÅ¡vada rodo, jog 2007-09-17 testamente nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia ir tai yra tiesioginis įrodymas bei pagrindas pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Tačiau didesnės tikimybės teorija, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, taikoma tuomet, kai iÅ¡kyla įrodymų pakankamumo problema. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokios problemos nėra, nes yra tiesioginis įrodymas – ekspertų iÅ¡vada, kuri, nors ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame skaičiuje ir liudytojų parodymais (CPK 218 str.), tačiau, atmetant ekspertų iÅ¡vadÄ ir ja nesiremiant priimant teismo sprendimÄ , jÄ paneigiantys įrodymai turi bÅ«ti objektyviai svaresni ir akivaizdžiai paneigiantys ekspertų iÅ¡vadÄ (CK 1.5 str.).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju kritiÅ¡kai vertino ekspertizės iÅ¡vadÄ dėl to, kad I. R. gydę gydytojai, tarp jų ir gydytojas psichiatras, jai esant gyvai, nenustatė psichikos ligos. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, vertinant kompetentingų liudytojų – psichiatro ir gydančio gydytojo, betarpiÅ¡kai bendravusių su testatore, parodymus, teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada prieÅ¡tarauja įraÅ¡ams apie ligÄ , padarytiems ligonės medicininiuose dokumentuose.

Tačiau sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo.Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė I. R. buvo atliekama vadovaujantis įrašais jos medikiniuose dokumentuose, kuriuos atliko teismo posėdyje liudytojais apklausti gydytojai – psichiatras J. G. ir gydęs gydytojas E. Š. . Apklausiami liudytojais (b.l. 111-112, 119-120) gydytojai iš esmės savo įrašų nepaneigė, tačiau laikė, kad I. R. ligos buvo susiję su jos senatve, amžiumi, gyvenimo būdu ir neturėjo įtakos jos valiai, o įrašus asmens sveikatos istorijoje jie „pakėlė“ tam, kad ligonė gautų kompensuojamuosius vaistus.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad šių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi gydytojų įrašai (arba jų dalis) I. R. asmens ligos istorijoje nėra nuginčyti arba panaikinti, o patys liudytojų parodymai neatitinka gydytojų etikos reikalavimų ir gali patvirtinti testatorės sveikatos būklę tik epizodiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodo, kad testatorė turėjo tam tikrų psichikos sutrikimų, t.y. teismas iš esmės pripažįsta, jog I.

R. sirgo atitinkamomis ligomis, tačiau laiko, jog tie psichikos sutrikimai neturėjo įtakos jos valios iÅ¡raiÅ¡kai. Tokiai iÅ¡vadai pagrįsti teismas remiasi notarės R. S. , kuri tvirtino ginčijamÄ testamentÄ , ir liudytojų (daugiausia testatorės kaimynių) parodymais. Toks teismo vertinimas yra prieÅ¡taringas ir negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Pagal CPK 177 straipsnio 4 dalį bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Vadinasi, jeigu teismas pripažįsta, kad testatorė I. R. turėjo psichikos sutrikimų, tai iÅ¡vada, ar Å¡ie sutrikimai turėjo įtakos testatorės valiai sudarant ginčijamÄ testamentÄ , gali bÅ«ti įrodoma tik ekspertų iÅ¡vada – tiesioginiu, objektyviu įrodymu, nepaneigtu kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 177 str. 4 d., 185 str., CK 1.5 str.). Notarės R. S. (b.l. 104-105) parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir neginčijamais, kadangi notarui, kiekvienÄ dienÄ atliekančiam notarinius veiksmus, nėra paprasta tiksliai prisiminti kiekvieno pas jÄ apsilankiusio asmens duomenis ar sveikatos bÅ«klę.

Be to teismas be pagrindo nesirėmė ieÅ¡kovo iniciatyva kviestų liudytojų (O.D. Å . , D. B. ir kt.) parodymais ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, nors ir vienų ir kitų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, kiekvienos iÅ¡ Å¡alių iniciatyva kviesti liudytojai siekė patvirtinti aplinkybes ir faktus, kuriuos nurodė juos pakvietusi Å¡alis. Nagrinėjamu atveju dėl testatorės valios iÅ¡raiÅ¡kos teisingausia yra remtis neginčijama, objektyvia ekspertizės iÅ¡vada, o visų liudytojų parodymus vertinti kritiÅ¡kai.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog teismas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu konstatavo, jog testatorė savo turtÄ paliko tam asmeniui, kuris ja labiausiai rÅ«pinosi, su kuriuo jÄ siejo Å¡ilti tarpusavio santykiai.

Kaip rodo CK 5.19 straipsnio 1 dalies nuostatos, testatorius sudaro testamentÄ laisva valia, niekieno neįtakojamas, vadovaudamasis bet kokiais testatoriui priimtinais vidinę valiÄ formuojančiais motyvais. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Pirmuoju 2004-03-04 sudarytu testamentu I. R. savo turtÄ paskirstė dviems asmenims – ieÅ¡kovui butÄ su apstatymu ir namų apyvokos daiktais, atsakovei – kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir visÄ kitÄ turtÄ .

Duomenų, kad kokie nors paÅ¡aliniai veiksniai bÅ«tų veikę testatorės valiÄ tuo metu, byloje nėra. Ekspertizės iÅ¡vados tvirtina, kad tik po 2006-07-24 testatorė susirgo. Todėl, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, darytina iÅ¡vada, jog 2004-03-04 testamento sudarymo metu testatorės I. R. valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai ir objektyviai. Tuo tarpu ginčijamas testamentas yra sudarytas 2007-09-14, t.y. likus mažiau nei dviems mėnesiams iki jos mirties, sudarytas diagnozavus I.

R. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimÄ â€“ kraujagyslinę demencijÄ , Alzhaimerio ligÄ , kuri tęsėsi iki mirties. Esant tokioms ekspertų iÅ¡vadoms, daryti iÅ¡vadÄ , jog psichikos sutrikimai neturėjo įtakos I. R. valios iÅ¡raiÅ¡kai, bÅ«tų ne tik nelogiÅ¡ka, bet ir neteisinga, ir neprotinga. Taigi įvertinus ekspertizės iÅ¡vadÄ , liudytojų parodymus yra pagrindas konstatuoti, kad testatorei I. R. buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad sudarant 2007-09-14 testamentÄ nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad netinkamas įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymas (iÅ¡ esmės vertinant ekspertų iÅ¡vadÄ ir liudytojų parodymus), lėmė netinkamÄ CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis.

Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui tenkinti – kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieÅ¡kinys tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str., CK 1.89 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkina, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79, 93 str.) – 249 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieÅ¡kinį (b.l.

1) ir apeliacinį skundÄ (b.l. 150) ir 5000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 136, 137). Patenkinus ieÅ¡kinį ir patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos – 31,35 paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme - valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.), o taip pat iÅ¡ atsakovės priteistina 1334,50 Lt ekspertizės iÅ¡laidų ekspertinei įstaigai (CPK 88 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies   punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti:pripažinti negaliojančiu testatorės I.

R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono l-ame notarų biure 2007 m. rugsėjo 14 d. sudarytÄ testamentÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini),ieÅ¡kovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 249 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis) litus bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5000 (penkis tÅ«kstančius) litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 31 (trisdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ 35 centus paÅ¡to iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimÄ 1334 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis) litus 50 centų Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM , įstaigos kodas 191671615, A.Kojelavičiaus g.121, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini) , bankas Nord,LB, N.Vilnios sk., b.k. 40100.             Kolegijos pirmininkė                                                                         Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                             Henrichas Jaglinskis                                                                                                                        Petras Jaržemskis            Â