2016-06-21 Nr. AB-13031-3-62-3-01810-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-791-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01810-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. ir V. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamam Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai R. L. ir V. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) jų naudai 7 570,1 Lt dydžio žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, ir bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Paaiškino, kad pareiškėjai ne vienerius metus užsiima gėlių ir žvakių prekyba prie M. Gimbutienės g. esančių Petrašiūnų kapinių. 2014 m. kovo 13 d. prašymu jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrių dėl leidimo prekiauti Kauno viešosiose vietose skirtingomis datomis išdavimo, pateikdami visus privalomuosius dokumentus, sumokėdami nustatyto dydžio rinkliavą. Licencijų ir paslaugų skyrius 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. 29-2-154 atsisakė išduoti leidimą prekiauti M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 40 pažymėtoje vietoje 2014 m. spalio 31 d. ir lapkričio 1 – 2 dienomis, motyvuojant tuo, kad šiai prekybos vietai nurodytu laiku leidimas jau yra išduotas kitam asmeniui.

Tokiu būdu pareiškėjams jų prašymo pagrindu buvo išduotas tik dalinis leidimas. 2014 m. kovo 26 d. raštu Licencijų skyriui, 2014 m. gegužės 6 d. skundu atsakovui ir 2014 m. birželio 9 d. skundu Kauno miesto merui pareiškėjai pakartotinai kreipėsi dėl leidimo išdavimo, nurodydami, kad atsisakymas išduoti leidimą neteisėtas, nes nepagrįstas leidimų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Netenkinus šių skundų, pagal 2014 m. liepos 8 d. kreipimąsi pas Kauno miesto merą buvo organizuotas suinteresuotų šalių susitikimas ir jo metu buvo priimta mero rezoliucija: suvesti draugėn pareiškėją ir J.

V., rasti kompromisą ir išspręsti. Po kreipimosi į Seimo kontrolierių, vykdant mero rezoliuciją, 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo organizuotas susitikimas, kurio metu pareiškėja, siekdama taikaus situacijos sprendimo, sutiko įsigyti leidimą neužimtoje prekybos vietoje Nr. 44, o su prekybos vietų Nr. 42 ir 43 savininkais pati susitarti, kad šie pasislinktų per vieną vietą. Tačiau 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad prekybos vietoje Nr. 44 išduoti leidimo prekybai nėra galimybės, nes prašomai vietai iki 2014 m. gruodžio 31 d. galioja vardinis vietos planas.

Taigi mero rezoliucija įvykdyta nebuvo. Šį atsakymą pareiškėja 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu dar kartą apskundė atsakovui ir Kauno miesto merui, tačiau tenkinti jos prašymą vėlgi buvo atsisakyta. Nurodė, kad pagal įstatymuose įtvirtintus įstatymo viršenybės ir teisėtumo principus, atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimami administraciniai aktai visais atvejai turi būti pagrįsti įstatymais ar kitame įstatyme numatytomis teisės normomis. Paminėti atsisakymai išduoti prašomą leidimą tiek prekybos vietoje Nr. 40, tiek ir prekybos vietoje Nr. 44, neapėmė nei vieno iš 2003 m. kovo 13 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-72 patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos apraše numatytų atvejų, sudarančių pagrindą leidimo neišduoti, be to, jokio teisinio pagrindo pagal „vardinį planą“ rezervuoti prekybos vietą Nr. 44 nebuvo. Taip pat pabrėžė, kad šis Aprašas nenumato principo „pirmesnis laike – pirmesnis teisėje“ taikymo galimybės. Pažymėjo, kad nepagrįsti bei neteisėti atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Žalą sudaro dėl atsakovo kaltės 5 570,1 Lt negautos pajamos (pareiškėjų patirti nuostoliai) – tai piniginė suma, kurią pareiškėjai būtų gavę jeigu atsakovas nebūtų priėmęs neteisėtų sprendimų ir taip pat teisinės paslaugos advokatei – 2 000 Lt, iš viso 7 570,1 Lt arba Eurais pagal oficialų kursą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administraciją prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Paaiškino, kad 2014 m. kovo 13 d. prašymu pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrių dėl leidimo prekiauti Kauno viešosiose vietose skirtingomis datomis išdavimo. Licencijų ir paslaugų skyrius 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. 29-2-154 pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti leidimą prekiauti vienoje iš prašomų vietų – M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 40 pažymėtoje vietoje 2014 m. spalio 31 d. ir lapkričio 1 – 2 dienomis, kadangi šiai prekybos vietai nurodytu laiku leidimas jau buvo išduotas kitam asmeniui – J.

V., prašymą išduoti leidimą prekiauti pateikusiai žymiai anksčiau, t. y. 2014 m. sausio 30 d., leidimas jai išduotas 2014 m. sausio 31 d. Akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi pirmo asmens prašymą, atitinkantį keliamus reikalavimus, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti leidimą vietoje Nr. 40 ir laukti, kol pareiškėjai kreipsis dėl leidimo toje pačioje vietoje. Nurodė, kad leidimai prekiauti Kauno viešosiose vietose išduodami vadovaujantis Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2003 m. kovo 13 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-72, todėl savivaldybės administracija, gavusi Aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus, išduoda leidimus į pageidaujamas ir dar neužimtas kitų prekiautojų prekybos vietas. Teisinio pagrindo svarstyti J. V. išduoto leidimo prekiauti prekybos vietoje Nr. 40 panaikinimo klausimą, kaip pageidavo pareiškėjai, taip pat nebuvo. Pareiškėja po šio rašto dar daug kartų kreipėsi į savivaldybės administraciją, merą, seimo kontrolierių, jai buvo teikiami atsakymai, siūloma pasirinkti kitą vietą, tačiau pareiškėja į jokius kompromisus nesileido.

Pabrėžė, kad nei vieno atsakymo pareiškėja nustatyta tvarka neskundė. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės meras po susitikimo su R. L. 2014 m. liepos 7 d. rezoliucija pasiūlė rasti kompromisą tarp dviejų norinčių prekiauti pusių, suvedant draugėn ir išsprendžiant šį klausimą. Pareiškėjai elektroniniu paštu buvo perduotas J. V. telefonas. Po Seimo kontrolieriaus raštu persiųsto pareiškėjų skundo, 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo organizuotas susitikimas, kurio metu J. V., teigdama, kad jai buvo grasinta, liepta pasiimti kitą prekybos vietą, bei atsisakydama dalyvauti susitikime esant R.

L. advokatei, iš susitikimo išėjo. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėja teigia buvus galimybei jai išduoti leidimą prekiauti vietoje Nr. 44, tačiau jau susitikimo metu jai buvo paaiškinta, beje, tai užfiksuota protokole, kad vietų Nr. 44 ir 45 planas yra vardinis ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ši aplinkybė buvo nurodyta pareiškėjai ir raštu 2014 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 patvirtintu Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašu Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. gegužės 30 d. patvirtino 9 laikinų lauko prekybos vietų išdėstymo planus-schemas (iš viso 394 vietos) prie kapinių, taip pat prie Petrašiūnų kapinių M.

Gimbutienės gatvėje, kuriuose nėra nurodyti konkretūs prekiautojai gėlėmis, puokštėmis, žvakėmis. Šiais planais vadovaujasi Licencijų ir paslaugų skyrius, išduodamas leidimus. Iki to laiko, vadovaujantis ankstesniu Aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-106, prekybai (paslaugoms teikti) naudojamų laikinų statinių viešosiose miesto vietose buvo rengiamas supaprastintas projektas, kuris, vadovaujantis šio Aprašo 9 punktu, savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus valstybės tarnautojo būdavo patikrinamas ir, nenustačius neatitikimų įstatyme nustatytus reikalavimus, būdavo derinamas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. pasibaigus daugumos „vardinių“ planų galiojimui, pareiškėjai, teikdami prašymus, taip pat Licencijų ir paslaugų skyrius, išduodamas leidimus prekiauti prie kapinių, vadovaujasi Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintais planais-schemomis. Leidimai išduodami į pareiškėjų pageidaujamas vietas, jeigu joms dar nėra išduotas leidimas. Duomenys apie išduotus leidimus skelbiami viešai. Atkreipė dėmesį, jog iki 2013 m. gegužės 30 d. suderinti „vardiniai“ planai, kurių galiojimo laikas dar nepasibaigęs, galiojo iki suderinime nurodytos datos.

Ginčo atveju pareiškėjų laikinų lauko prekybos vietų prie Petrašiūnų kapinių išdėstymo planas su laikinomis prekybos vietomis Nr. 12, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 40, Nr. 41 ir Nr. A10 buvo suderintas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Laikinos lauko prekybos vietos Nr. 44 išdėstymo planas (prekiautoja D. Č.) buvo suderintas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu pareiškėjams išduoti M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių vietoje Nr. 44 leidimą spalio 31 bei lapkričio 1-2 dienomis nebuvo teisinių galimybių, nes toje vietoje dar galiojo laikino lauko prekybos vietos išdėstymo planas, kuris buvo suderintas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjai kelia žalos atlyginimo klausimą. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi neteisėti veiksmai ar neveikimas nenustatyti, be to, nenustatytas žalos padarymo faktas, žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp jų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės administracijos – neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neigiamos tam tikros administravimo subjekto veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Iš bylos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjai sieja su, jų teigimu, neteisėtais šios institucijos veiksmais, nepagrįstai neišduodant leidimo prekiauti 2014 m. spalio 31 ir lapkričio 1-2 dienomis prie Petrašiūnų kapinių, vietoje, pažymėtoje Nr. 40, bei vietoje, pažymėtoje Nr. 44, taip pat su 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 12-2-169, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl leidimo prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose bei savivaldybės administracijos darbuotojų netinkamu pareigų atlikimu.

Akcentavo, kad tam, jog toks veiksmas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aplinkybių įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar, atsisakydama išduoti leidimą prekiauti 2014 m. spalio 31 ir lapkričio 1-2 dienomis prie Petrašiūnų kapinių M. Gimbutienės gatvėje, prekybos vietoje pažymėtoje Nr. 40 bei prekybos vietoje, pažymėtoje Nr. 44, Kauno miesto savivaldybės administracija veikė taip, kaip jos veiklą reglamentuoja įstatymai, t. y. nepažeidė jos kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimą nustatančių teisės akto reikalavimų, įvertinti šiuos pažeidimus (jeigu jie buvo padaryti) jų akivaizdumo aspektu.

Teismas rėmėsi Kauno miesto tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės); Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintu Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Aprašas) ir Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 (Tvarkos aprašas pakeistas miesto Tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-46, miesto Tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-619, miesto Tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T-158), kuriame nustatyti reikalavimai, privalomi projektuojant laikinus nesudėtingus prekybos (paslaugų teikimo) įrenginius Kauno miesto viešosiose vietose, rengiant prekybos (paslaugų teikimo) statinių Kauno miesto viešosiose vietose supaprastintus projektus, juos tikrinant ir vykdant pritarimo raštu šių projektų sprendiniams procedūras.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad dar 2014 m. sausio 30 d. prašymą išduoti leidimą prekiauti gėlėmis ir žvakėmis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, t. y. 2014 m. spalio 30-31 d. ir lapkričio 1 d. prie Petrašiūnų kapinių, prekybos vietoje Nr. 40, pateikė J. V. Pagal šį pateiktą prašymą Licencijų ir paslaugų skyrius 2014 m. sausio 31 d. išdavė jai leidimą Nr. 29-14-173 prekiauti prašyme nurodytoje vietoje Nr. 40 M. Gimbutienės gatvėje prie Petrašiūnų kapinių 2014 m. spalio 31 d., lapkričio 1-2 d. Teismas vertino, kad J. V. prašymą dėl leidimo prekiauti nuo laikinojo prekybos įrenginio gėlėmis ir žvakėmis prie Petrašiūnų kapinių, vietoje Nr. 40, 2014 m. spalio 31 d. ir lapkričio 1, 2 d. nuo 7 val. iki 20 val. pateikė žymiai anksčiau, nei pareiškėja (R. L. prašymas pateiktas tik 2014 m. kovo 12 d.).

Teismas pažymėjo, kad leidimo išdavimo momentu galiojusioje jau minėtoje Tvarkoje nebuvo aiškiai reglamentuota, kaip išduodami leidimai asmenims, kurie pageidauja prekiauti toje pačioje prekybos vietoje ir tuo pačiu laiku. Šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje tokia situacija jau yra apibrėžta ir nustatyta, kad „jeigu keli asmenys pageidauja gauti Leidimą toje pačioje vietoje, Leidimai išduodami eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą ir registracijos numerį.“ (2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. T-577, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.). Vis tik, teismo vertinimu, ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, gavusi konkretaus asmens prašymą, Institucija, išduodanti leidimus, neprivalėjo laukti, kol kiti asmenys ar pareiškėjai kreipsis dėl leidimo prekiauti prekybos vietoje Nr. 40, ji taip pat neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovaujantis tokiais argumentais, kuriuos vėliau įvardijo pareiškėjai savo skunduose, ir pati, savarankiškai, nesant leidimą prekiauti gavusio asmens sutikimo, pakeisti prekybos vietą ar tuo labiau panaikinti išduotą leidimą. Teismas akcentavo ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės meras po susitikimo su pareiškėja R. L. 2014 m. liepos 7 d. rezoliucija pasiūlė rasti kompromisą tarp dviejų norinčių prekiauti pusių, suvedant draugėn ir išsprendžiant šį klausimą. Pareiškėjai elektroniniu paštu buvo perduotas J. V. telefonas, tikintis pačių suinteresuotų asmenų sutarimo, tačiau bendru tarpusavio susitarimu ginčas geranoriškai sprendžiamas nebuvo. Po Seimo kontrolieriaus raštu persiųsto pareiškėjų skundo, 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo organizuotas susitikimas su atsakingais Licencijų ir paslaugų skyriaus darbuotojais, kurio metu J. V., teigdama, kad jai buvo grasinta, liepta pasiimti kitą prekybos vietą, bei atsisakydama dalyvauti susitikime esant R. L. advokatei, iš susitikimo išėjo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas dėl nurodytų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių prarado galimybę visiškai įgyvendinti mero rezoliuciją ir ginčą tarp suinteresuotų asmenų išspręsti taikiai.

Iš anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. organizuoto susitikimo metu, kaip teigia pareiškėjų atstovė, ji pati pasiūlė suteikti jai galimybę prekiauti tariamai neužimtoje vietoje Nr. 44. Vis tik šio susitikimo protokolas patvirtina, kad jau jo metu pareiškėjai ir jos advokatei preliminariai buvo paaiškinta (tai užfiksuota protokole Nr. 29-13-13), kad vietų Nr. 44 ir 45 planas yra vardinis ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nurodytai informacijai pasitvirtinus, tai pareiškėjai buvo išaiškinta ir vėlesniu 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 patvirtintu Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašu, Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. gegužės 30 d. patvirtino laikinų lauko prekybos vietų išdėstymo planus-schemas prie kapinių, taip pat prie Petrašiūnų kapinių M. Gimbutienės gatvėje, kuriuose jau nėra nurodyti konkretūs prekiautojai gėlėmis, puokštėmis, žvakėmis. Šiais Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtais planais-schemomis nuo 2013 m. gegužės 30 d. vadovavosi Licencijų ir paslaugų skyrius, išduodamas leidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki to laiko, vadovaujantis ankstesne Aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-106, redakcija, prekybai (paslaugoms teikti) naudojamų laikinų statinių viešosiose miesto vietose buvo rengiamas supaprastintas projektas (sumažintos apimties projektas), kuris, vadovaujantis šio Aprašo 9 punktu, savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus valstybės tarnautojo būdavo patikrinamas ir, nenustačius neatitikimų įstatyme nustatytus reikalavimus, būdavo derinamas. Pasibaigus daugumos „vardinių“ planų galiojimui, pareiškėjai, teikdami prašymus, taip pat savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius, išduodamas leidimus prekiauti prie kapinių, privalėjo vadovautis 2013 m. gegužės 30 d. Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintais planais-schemomis. Leidimus atsakovas išduodavo į pareiškėjų prašymuose nurodytas pageidaujamas vietas, jeigu joms dar nėra išduotas leidimas pagal anksčiau gautą kito asmens prašymą.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog tokie duomenys apie išduotus leidimus skelbiami viešai. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad iki 2013 m. gegužės 30 d. pagal ankstesnę tvarką suderinti „vardiniai“ planai, kurių galiojimo laikas, nurodytas pačiame išdėstymo plane, dar nepasibaigęs, galiojo iki suderinime nurodytos datos. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pačių pareiškėjų laikinų lauko prekybos vietų prie Petrašiūnų kapinių išdėstymo planas su laikinomis prekybos vietomis Nr. 12, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 40, Nr. 41 ir Nr. A10 buvo vardinis ir suderintas iki 2013 m. gruodžio 31 d., o laikinos lauko prekybos vietos Nr. 44, dėl kurios pareiškėjai kelia ginčą, išdėstymo planas, kuriame yra nurodytas konkretus prekiauti pageidaujantis asmuo (prekiautoja) – D. Č., Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Meilės Nistelytės buvo suderintas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šis planas nėra nuginčytas, taigi, iki jame nurodytos datos ir galiojo. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad išduoti pareiškėjams jų pageidavimu leidimą prekiauti spalio 31 d. bei lapkričio 1-2 d. M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių vietoje Nr. 44, galiojant toje vietoje laikino lauko prekybos vietos išdėstymo planui, atsakingo bei įgaliojimus turinčio valstybės tarnautojo suderintam iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir kurioje teisė prekiauti gėlėmis buvo suteikta konkrečiam prekiautojui – D. Č. (jai pagal 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymą išduotas leidimas Nr. 29-14-2649), nebuvo jokių teisinių galimybių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas sprendė, kad esant nurodytai situacijai, atsakovas, spręsdamas leidimų prekybai išdavimo Kauno viešosiose vietose klausimus, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių tokių leidimų išdavimą, reikalavimų, neišduodamas leidimo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, vykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, visiškai pagrįstai ir teisėtai išdavė leidimą asmeniui, kuris prašymą pateikė pirmiau nei pareiškėja ir kurio pateikti dokumentai atitiko visus teisės akytuose keliamus reikalavimus, taip pat savo įgalinimų ribose pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams leidimą prekiauti tiek prekybos vietai Nr. 40, tiek ir vietai Nr. 44, be kita ko, pareiškėjai išaiškinant, jog ji turi teisę kreiptis dėl leidimo kitoje prekybos vietoje.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas siekė geranoriško sprendimo, o pareiškėjai, teismo vertinimu, tokioje teisinėje situacijoje atsidūrė ir neigiamas pasekmes patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl savo pačių pasirinkto elgesio varianto.

III. Pareiškėjai R. L. ir V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai vadovaujasi panašiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas leidimus prekiauti Kauno viešosiose vietose (toliau – ir Leidimas) išduoda prioriteto tvarka, t. y. Leidimus atsakovas išduodavo į pareiškėjų prašymuose nurodytas pageidaujamas vietas, jeigu joms dar nėra išduotas leidimas pagal anksčiau gautą kito asmens prašymą. Tačiau pasisakydamas dėl skunde nurodytų aplinkybių išduodant Leidimą prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 44, teismas jau laikėsi priešingos pozicijos ir nurodė, kad Leidimas prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 44 negalėjo būti išduodamas, kadangi šioje vietoje prekiauti teisė buvo suteikta D. Č. pagal vardinį planą, nors tokios galimybės galiojantys teisės aktai nenumatė.

Atsižvelgdami į leidimų prekiauti Kauno viešosiose vietose teisinį reguliavimą, pareiškėjai pažymi, kad atsakovo priimami sprendimai dėl Leidimų išdavimo ar neišdavimo laikytini administraciniais aktais, todėl jų priėmimui turi būti taikomos specialios Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymo normos. Akcentuoja, kad nepaisant to, jog tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjai akcentavo tai, kad atsisakydamas tenkinti apeliantų prašymą dėl Leidimo išdavimo atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), visgi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovo veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste ir, tokiu būdu nesivadovaudamas šiomis nuostatomis, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Nurodo, kad šalių 2014 m. rugsėjo 4 d. susitikimo metu, siekiant taikaus ginčo sprendimo, pareiškėjai pasisiūlė įsigyti leidimą prekybai vietoje Nr. 44, kuri, pagal paties atsakovo nurodytus duomenis minėtą datą ir, kaip objektyviai nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo neužimta ir leidimas šios vietos atžvilgiu nebuvo išduotas. Pabrėžia, kad, laikantis prioriteto principo (pirmesnis laike – pirmesnis teisėje), išduodant Leidimus, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, jog: 2014 m. rugsėjo 4 d. – pareiškėjai pateikė prašymą dėl Leidimo prekybai 44 vietoje; 2014 m. rugsėjo 10 d. – atsakovas atsisakė išduoti leidimą, nes galioja vardinis planas; 2014 m. rugsėjo 17 d. – 44 prekybos vietos vardinio plano savininkė D. Č. pateikė prašymą dėl Leidimo išdavimo.

Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybėje galiojantys teisės aktai nenumato jokių „vardinių planų“, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kitam asmeniui išduoti leidimą prekybai atitinkamoje vietoje, kaip tas buvo padaryta atsakovo pareiškėjų atžvilgiu, t. y., kad vien vardinio plano turėjimas nėra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą, o jis išduodamas pagal eilės tvarka pateikiamus prašymus, tačiau be jokio teisinio pagrindo priėjo prie išvados, kad pareiškėjams Leidimas prekiauti vietoje Nr. 44 negalėjo būti išduotas, kadangi šioje vietoje galiojo Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintas laikinos prekybos vietos Nr. 44 planas, kuris yra vardinis, konkrečiam prekiautojui, ir galioja iki jame nurodytos datos. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai vadovavęsis ginčo santykiams taikytinais norminiais aktais, pagal kuriuos, paties galiojančio plano (schemos) turėjimas nesuteikia teisės vykdyti prekybos ir neužtikrina atitinkamos vietos rezervacijos, o žymi tik vietą, kurioje asmuo nori prekiauti ir kuriai asmuo prašo leidimo, bet, remiantis teisės aktais, tai nėra pats leidimas vykdyti prekybą, dėl ko kitas asmuo to paties leidimo tai pačiai vietai negalėtų gauti, privalėjo konstatuoti, kad atsakovo atsisakymas išduoti apeliantams leidimą prekybos vietai Nr. 44 tik dėl to, kad galioja „vardinis” planas, yra visiškai neteisėtas, nes, kaip jau minėta, pareiškėjų prašymo pateikimo metu šiai vietai leidimas prekybai nebuvo išduotas. Taigi pirmosios instancijos teismas, itin formaliai ir deklaratyviai įvertinęs teisinį ginčo santykių reguliavimą, teisėtu pripažino jokiais teisės aktais neparemtą atsakovo atsisakymą išduoti Leidimą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.

Akcentuoja, ad neturėjo galimybės išduoti pareiškėjams Leidimo prekiauti vietoje Nr. 44 prie Petrašiūnų kapinių, nes toje vietoje dar galiojo Laikinos lauko prekybos vietos prie Petrašiūnų kapinių (M. Gimbutienės) išdėstymo planas. Pažymi, kad pareiškėjai nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 30 d. rašto Nr. 12-2-169 priėmimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos -7 570,1 Lt priteisimo iš atsakovo, Kauno miesto savivaldybės.

Pareiškėja šios žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, nesuteikiant jai 2014 m. Leidimų prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 40 ir 44.

Apeliaciniu skundu pareiškėja ginčija tik tą sprendimo dalį, kuri yra susijusi su argumentais dėl Leidimo prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 44 neišdavimo. Dėl Leidimo prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 40 argumentų apeliaciniame skunde nepateikia.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Leidimo prekiauti prekybos vietoje, esančioje M. Gimbutienės g. prie Petrašiūnų kapinių Nr. 40 neišdavimo teisėtumo, t.y., kad pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta išduoti leidimą prekiauti šioje vietoje, nes toks leidimas jau buvo prieš tai išduotas kitam asmeniui – J. V., ir šių argumentų nekartoja.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 4 d. išreiškė valią gauti Leidimą prekybai Nr. 44 vietoje, tačiau jai buvo atsisakyta išduoti šį leidimą, tai motyvuojant tuo, kad šiai vietai yra galiojantis (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) „vardinis“ planas, pagal kurį leidimas turi būti išduotas – D. Č., kuriai pirmumą garantuoja šis „vardinis“ planas.

Pareiškėjos nuomone, atsisakymas išduoti jai šį leidimą yra neteisėtas, nes ji anksčiau (2014 09 04) išreiškė valią prekiauti šioje vietoje nei D. Č. (2014 09 17).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 ir 39 punktus prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas bei leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, yra priskirta savivaldybės kompetencijai.

Kauno miesto tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais) buvo patvirtintas Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos aprašas bei Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės.

Iš šių teisės aktų matyti, kad jie ginčo atsiradimo metu nereglamentavo situacijos kai keli asmenys pageidauja gauti leidimus prekybai į tą pačią prekybos vietą. Toks reguliavimas atsirado tik nuo 2015 m. sausio 1d. (Kauno miesto tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. T-577), kuris šiuo metu nustato, kad „Jeigu keli asmenys pageidauja gauti Leidimą toje pačioje vietoje, Leidimai išduodami eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą ir registracijos numerį.“

Ši situacija lemia, kad ginčo atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisinio reguliavimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.“

Iš bylos matyti, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje spręsdami kilusį ginčą, rėmėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 patvirtintu Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašu, bei Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. gegužės 30 d. patvirtintais laikinų lauko prekybos vietų išdėstymo planais-schemomis, pagal kurias (planus- schemas) leidimas buvo išduodamas tam asmeniui, kuriam buvo numatyta prekybos vieta plane- schemoje.

Iš bylos matyti, kad pagal plano – schemos duomenis buvo numatyta prekybos vietą iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 44 suteikti D. Č. (t.1 b. l. 87), kuri savo valią prekiauti šioje vietoje išreiškė 2014 m. rugsėjo 17 d., t.y., netrukus po to kai tokią valią išreiškė ir pareiškėja.

Iš bylos taip pat matyti, kad D. Č. prekybos vieta Nr. 44 naudojosi ir anksčiau bei kad atsakovas spręsdamas klausimą kuriam iš asmenų, pretenduojančių į šią prekybos vietą Nr. 44 išduoti prekybos leidimą, vadovavosi būtent šiomis aplinkybėmis.

Minėta, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė kaip turi būti sprendžiami klausimai, kai į vieną prekybos vietą pretenduoja keli asmenys.

Iš bylos taip pat matyti, kad nesuteikimas pareiškėjai prekybos vietos Nr. 44, neatėmė galimybės iš jos vykdyti prekybą šioje vietovėje jos norimu laiku, nes pareiškėjai buvo suteikta teisė prekiauti ir kitose vietose Nr. 12, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 41 ir Nr. A10.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, byloje nagrinėjamu atveju, išduoti prekybos leidimą prekybos vietai Nr. 44 ne pareiškėjai, o D. Č., atitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies kriterijus.

Tai savo ruožtu lemia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o tuo pačiu tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.246 str.).

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. L. ir V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė