c7fd8a54-0e02-4a63-a6a4-5fd0941e6d48 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-767/2010

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ atstovui advokatui Jonui Masiokui, atsakovo UAB ,,Vitavera“ atstovui advokatui Romualdui Matoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės

draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d.

sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1853-104/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Valdinta“, ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vitavera“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Garata“ dėl žalos atlyginimo sugadinus gabentÄ krovinį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ä® Vilniaus apygardos teismÄ su regresiniu ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Vitavera“ ir UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi ieÅ¡kovas UAB „Valdinta“ ir prašė iÅ¡ atsakovų UAB „Vitavera“ ir UADB „Ergo Lietuva“ solidariai priteisti UAB „Valdinta“ naudai 33 712,24 eurų arba 116 401,62 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas bendradarbiauja su įmone E. H. Harms GmbH and Co, transportuojant naujus lengvuosius automobilius vartotojams iÅ¡ gamyklų. 2007 m. balandžio 1 d. iÅ¡ minėtos įmonės ieÅ¡kovas žodžiu gavo užsakymÄ devynių automobilių pervežimui iÅ¡ Zilina, Slovakija į Cuxhaven, Vokietija. IeÅ¡kovas šį užsakymÄ priėmė, tačiau krovinį gabeno ne pats, o 2007 m . balandžio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Garata“, pagal kuriÄ pastaroji įsipareigojo pervežti krovinį marÅ¡rutu Zilina, Slovakija- Cuxhaven, Vokietija. Pati UAB „Garata“ Å¡ios sutarties tiesiogiai nevykdė, o sudarė sutartį su faktiniu vežėju atsakovu UAB „Vitavera“. Vykdydama krovinių vežimo sutartį UAB „Vitavera“ atvyko į pakrovimo vietÄ ir 2007 m. balandžio 2 d. pagal CMR važtaraÅ¡tį Nr. C2107400001 priėmė pervežimui devynis lengvuosius automobilius KIA. 2007 m. balandžio 3 d. pristačius krovinį į Cuxhaven, buvo nustatytas gabentų automobilių sugadinimas. Automobilius apžiÅ«rėję vežėjo UAB „Vitavera“ civilinės atsakomybės draudiko UADB „Ergo Lietuva“ pasamdyti ekspertai iÅ¡ firmos Dekra Automobil GmbH, surašė žalos nustatymo ir nuostolių paskaičiavimo aktus, kurie yra atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ žinioje. 2007 m. balandžio 4 d E. H. Harms GmbH and Co pareiÅ¡kė pretenzijÄ UAB „Valdinta“ dėl žalos, patirtos sugadinus transportuojamus automobilius atlyginimo. Å i pretenzija buvo priimta. 2008 m. birželio  5 d. krovinio gavėjas Kia Motors Ltd. žalos už visiÅ¡kai sugadintus automobilius atlyginimui firmai Glovis Europe GmbH London Branch, kuri tarpininkavo tarp Kia Motors Ltd. ir E.

H. Harms GmbH and Co, sudarant sugadintų automobilių pervežimo sutartį, iÅ¡rašė tris važtaraščius, o dėl sugadinto automobilio, buvo pateikta Å¡io automobilio remonto sÄ skaita Nr. 3441. Tokiu bÅ«du krovinio gavėjas- Kia Motors Ltd. dėl atsakovo UAB „Vitavera“ pagal CMR važtaraÅ¡tį Nr. C2107400001 gabentų automobilių sugadinimo patyrė 33 712,24 eurų nuostolių. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad E. H. Harms GmbH and Co pagal 2008 m. gruodžio 9 d. kreditinę notÄ Nr. 611017390 žalÄ pripažino visiÅ¡kai ir 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pavedimu žalÄ Kia Motors Ltd. visiÅ¡kai atlygino ir iÅ¡rašė savo reikalavimÄ Invoice Nr. 611017389 dėl 33 712,24 eurų bei nukreipė jį į UAB „Valdinta“. 2009 m. kovo 5 d. atlikus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , UAB „Valdinta“ atlygino žalÄ E. H. Harms GmbH and Co ir tokiu bÅ«du įgijo reikalavimÄ Ä¯ faktinį vežėjÄ UAB „Vitavera“ bei jos civilinės atsakomybės draudikÄ â€“ UADB „Ergo Lietuva“. UAB „Vitavera“ 2008 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu pripažino žalos atsiradimo faktÄ , tačiau pretenzijos netenkino, kadangi nebuvo pateikti krovinio savininko dokumentai. UADB „Ergo Lietuva“, remdamasi CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytu ieÅ¡kinio senaties terminu, atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, už žalÄ yra atsakingas faktinis vežėjas UAB „Vitavera“, kuriam ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ , tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo to momento, kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 16 d., kai mokėjimo pavedimu krovinio gavėjui Kia Motors Ltd. buvo atlyginta žala. Todėl už atsiradusiÄ Å¾alÄ yra atsakingas UAB „Vitavera“, jo atsakomybės dydis sudaro

33 712,24 eurų, t.y. 116 401,62 Lt, o atsakovo UAB „Vitavera“ civilinės atsakomybės draudikas yra atsakingas pagal vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sÄ lygas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui UAB

„Valdinta“ solidariai iš atsakovų UAB „Vitavera“ ir UADB „Ergo Lietuva“          111

226,62 Lt žalai atlyginti ir 3 225 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo UAB „Vitavera“ – 5 175 Lt žalai atlyginti ir 155 Lt žyminio mokesčio, priteisė ieškovui iš atsakovų 3 570 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovų 42, 35 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atleidimo nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dėl vairuotojo didelio neatsargumo Å¡iai draudimo rÅ«Å¡iai įstatymas nenumato, tačiau Å¡alys nėra įstatymo ribojamos numatyti nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä . Teismas nustatė, kad nedraudžiamųjų įvykių, kurių atveju draudikas save atleido nuo atsakomybės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 (ERGO VDT 2006) 6 skyriuje, kurio 6.1.3 punktas numato, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijÄ , kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, o Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu, už kurį draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų, laikomas įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, kuomet nebuvo laikomasi bent minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas numato 6.1.3 p. netaikymÄ . Teismo teigimu, nedraudiminiai įvykiai privalo bÅ«ti aptarti su klientu individualiai, draudikas privalo praneÅ¡ti draudėjui apie siÅ«lomÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ ir jos pasekmes, o draudėjas raÅ¡tu patvirtina susipažinęs su ja ir iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ , kad sÄ lyga bÅ«tų draudimo sutarties dalimi (Draudimo įstatymo 78 str. 5 d.). Pasak teismo, Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas buvo pateiktas neaptariant ir nekonkretizuojant Å¡ios sÄ lygos taikymo pasekmių, todėl minėta sÄ lyga turi bÅ«ti traktuojama draudėjo, kaip silpnesniosios Å¡alies, naudai.

AiÅ¡kindamas didelio neatsargumo sÄ vokÄ , teismas rėmėsi užsienio, Lietuvos teismų praktika bei teisės doktrina (LAT 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1445/2002) ir nurodė, kad tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiÅ¡kiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs. UAB „Vitavera“ vairuotojo paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas buvo dėmesingas, nes pastebėjo ženklÄ , taip pat buvo ir atsargus, o drÄ siai važiavo, kadangi turėjo patirties, kaip teigia draudėjas, per jo 7 metų tolimųjų reisų vairuotojo darbo staÅ¾Ä su tokiu pačiu autovežiu vairuotojas buvo pravažiavęs ir po 3,9 bei 4 metrų riboto aukščio tiltais.

Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad automobilio su kroviniu aukÅ¡tis siekia 4 metrus ir daugiau, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti vairuotojo veiksmus kaip didelį neatsargumÄ , Å¡ie veiksmai neatitinka didelio neatsargumo sÄ vokos, o draudėjas ir apdraustasis elgiasi sÄ Å¾iningai. Atsižvelgęs į tai, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas, o atsitiktinumas draudime suponuoja sÄ Å¾iningÄ sutarties Å¡alių elgesį, nes draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties Å¡alys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis bÅ«tinai įvyks (CK 6.987 str.), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atleisti draudikÄ nuo atsakomybės nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat nurodė, kad regresinio ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo faktinio žalos atlyginimo dienos, ieÅ¡kovas žalÄ atlygino 2009 m. kovo 5 d., todėl ieÅ¡kinį galėjo paduoti iki 2010 m. kovo 5 d., ieÅ¡kinys teisme užregistruotas 2009 m. gegužės 28 d., tad nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kinį dėl senaties termino praleidimo. Teismas taip pat nurodė, ginčo dėl nuostolių dydžio tarp Å¡alių neliko ir dėl Å¡ios priežasties dėl nuostolių dydžio nepasisakė.

 Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteista 111 226,62 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir iÅ¡ dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ atmesti, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino draudimo sutartį ir neteisingai nusprendė, kad draudimo sutarties sÄ lygos dėl draudėjo didelio neatsargumo, kaip nedraudžiamojo įvykio, yra netaikytinos. IÅ¡vados, kad Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas numato 6.1.3 punkto netaikymÄ , teismas tinkamai nemotyvavo. Sudarydami vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, atsakovai UAB „Vitavera“ ir UADB „ERGO Lietuva“ įvykius, įvykusius dėl draudėjo didelio neatsargumo, aiÅ¡kiai susitarė laikyti nedraudžiamaisiais, kÄ patvirtina Draudimo taisyklių 6.1,3 punktas bei Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punktas. Å iÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ dėl draudėjo didelio neatsargumo, kaip nedraudžiamojo įvykio, draudėjas ir draudikas aptarė individualiai.

2. Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas nenumato Draudimo taisyklių 6.1.3 punkto ar juo labiau Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punkto netaikymo, o tik suteikia draudikui teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ draudėjo sumokėtas sumas, kai draudėjo didelis neatsargumas yra nustatomas jau po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punkte nustatyta sÄ lyga ir jos taikymo pasekmės yra visiÅ¡kai aiÅ¡kios iÅ¡ sutarties teksto. PrieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjo UAB „Vitavera“ atstovei buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kintos draudimo sutarties sÄ lygos ir atsakyta į jos klausimus ir jokių neaiÅ¡kumų draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo likę. UAB „Vitavera“ atstovei taip pat buvo įteikti draudimo sutartį sudarantys dokumentai.

3. Atsakovas UAB „Vitavera“, būdamas juridinis asmuo, savo srities profesionalas ir turėdamas ne vienerių metų patirtį, sudarant vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, prieš sudarydamas draudimo sutartį galėjo ir turėjo tinkamai išsiaiškinti draudimo apsaugos apimtį. Jam, kaip verslininkui, keliami didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai.

4. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė didelio neatsargumo sÄ vokÄ , todėl netinkamai kvalifikavo vežėjo veiksmus. Atsakovo UAB „Vitavera“ vairuotojas savo 2007 m. balandžio 13 d. paaiÅ¡kinime pripažino, kad jis matė aukÅ¡tį ribojantį kelio ženklÄ , tačiau drÄ siai važiavo po tiltu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėti vairuotojo veiksmai buvo tiesioginė ir vienintelė krovinio   (4 lengvųjų automobilių KIA Ceed) apgadinimo priežastis.

5. Vežėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, privalėjo tiksliai žinoti savo transporto priemonės su kroviniu aukÅ¡tį bei, atsižvelgdamas į tai, pasirinkti tokį marÅ¡rutÄ , kuris bÅ«tų tinkamas tokiai transporto priemonei su kroviniu pravažiuoti, jis privalėjo griežtai laikytis kelių eismo taisyklių, o tai jį daryti įpareigoja ne tik galiojantys teisės aktai, bet ir su UADB „ERGO Lietuva“ sudaryta draudimo sutartis. Atsakovo vairuotojas ne tik iÅ¡ anksto nepasirinko tinkamo marÅ¡ruto, bet ir privažiavęs tiltÄ bei matydamas jo aukÅ¡tį, užuot pasirinkęs kitÄ keliÄ , nesilaikė kelio ženklu nustatytų eismo ribojimų, važiavo po tiltu, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles ir draudimo sutartį, ir nesiėmė jokių atsargumo priemonių kroviniui iÅ¡saugoti bei žalai iÅ¡vengti. Teismas nepagrįstai pripažino, kad vairuotojas buvo dėmesingas ir atsargus. Vairuotojas nesilaikė net pačių minimaliausių atsargumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, todėl jo veiksmai laikytini dideliu neatsargumu. BÅ«tent taip atitinkami vežėjų veiksmai vertinami ir teismų praktikoje (Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 3 p.).

6. Nepagrįstas teismo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilio su kroviniu aukÅ¡tis siekė 4 metrus ir daugiau. Čekijos Respublikos policijos 2007 m. gegužės 18 d. raÅ¡tas patvirtina, kad tilto aukÅ¡tis yra 4,2 metro, o prieÅ¡ tiltÄ yra įrengtas kelio ženklas, draudžiantis važiuoti po tiltu transporto priemonėms, kurių aukÅ¡tis didesnis negu 4 metrai. Kadangi autovežis kliudė tilto apačiÄ , apgadino krovinį, darytina iÅ¡vada, kad automobilio su kroviniu aukÅ¡tis virÅ¡ijo 4,2 metro, t.y. tilto aukÅ¡tį.

7. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad teismo posėdžio metu tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl nuostolių dydžio, ir dėl to nepasisakė. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ieÅ¡kovo ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ procesiniuose dokumentuose pozicijos dėl nuostolių dydžio skyrėsi. Savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus atsakovas palaikė iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, tai nurodė ir 2010 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu. Teismas nevertino į bylÄ atsakovo pateiktos nepriklausomų siurvejerių Lars Krogius Baltic Ltd. 2007 m. gegužės 22 d. ataskaitos, neargumentavo, kodėl šį įrodymÄ atmetė, nepasisakė, kodėl nuostolių dydžiui nustatyti vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis.

Atsiliepimu į atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Vitavera“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad iÅ¡lyga Ypatingosiose sÄ lygose pateikta kartu su nemažu kitų draudiminių sÄ lygų sÄ raÅ¡u, o tai negali bÅ«ti laikoma individualiu aptarimu. UADB „Jopada“ atstovai nepaaiÅ¡kino draudimo sutarties sÄ lygų ir į jokius klausimus neatsakinėjo. Ypatingosios sÄ lygos buvo pateiktos draudiko kaip standartinės sÄ lygos ant firminio draudiko blanko, tad jas galima traktuoti kaip draudėjo prisijungimÄ prie draudiko pateiktų draudimo sÄ lygų, o ne individualų aptarimÄ ir sutikimÄ .

Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punkte numatytas Standartinių sÄ lygų 6.1.3 punkto netaikymas sukuria pakankamai neaiÅ¡kumų dėl įvykio, kilusio dėl didelio neatsargumo, traktavimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu. Toks sÄ lygų nurodymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip tinkamas draudiko siÅ«lomų individualių sutarties sÄ lygų aptarimas ir atskleidimas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl tokie įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o, kilus abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d., LAT 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-1445).

Vairuotojas, turinis daugiau kaip septynerius metus tolimųjų reisų vairuotojo darbo staÅ¾Ä , jau ne vienÄ kartÄ su tokiu pačiu autovežiu buvo pravažiavęs ir po 3,9 metrų ir po 4 metrų riboto aukščio tiltu ir niekada kroviniui nebuvo padaryta jokios žalos. Tokiu atveju vairuotojui, netgi ir matant aukÅ¡tį ribojantį ženklÄ , nebuvo priežasties laikytis kokių tai minimalių atsargumo ar dėmesingumo reikalavimų, juo labiau, kad ant autovežio pakrauti nedideli automobiliai įprastai nevirÅ¡ija 4 metrų aukščio, todėl ir tÄ kart vairuotojas pagrįstai manė, kad gali laisvai važiuoti po tiltu.

Apelianto teiginiai, kad, vairuotojas privažiavęs tiltÄ bei matydamas jo aukÅ¡tį, turėjo apsisukti ir pasirinkti kitÄ keliÄ , gali bÅ«ti vertinami kaip griežtesnių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių laikymasis, kurių pažeidimas Civilinio kodekso komentare apibÅ«dinama kaip paprastasis neatsargumas. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Nurodo, kad ginčo dėl žalos dydžio tarp šalių nekilo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste UADB) „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str. 3 d.).

Å ioje byloje nagrinėjimas ginčas kilo iÅ¡ teisinių santykių, atsiradusių draudimo sutarties, sudarytos 2007 m. kovo 7 d. tarp atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vitavera“ (draudėjo) ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ (draudiko), ir konkrečiai dėl Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygų, reglamentuojančių draudiko atleidimÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, esant draudėjo ar apdraustojo dideliam neatsargumui, aiÅ¡kinimo ir taikymo, ir įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalotas trečiajam asmeniui priklausantis krovinys (automobiliai), vertinimo minėtų draudimo sutarties sÄ lygų kontekste.

 Draudimo sutarties sudarymÄ patvirtinančio draudimo liudijimo kopija (t. 1 b.l. 83) įrodo, kad Å¡ia sutartimi buvo apdrausta draudėjo UAB „Vitavera“, kaip krovinių vežėjo automobiliais, atsakomybė, o sutartis sudaryta atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių (ERGO, VDT 206) Nr. 019 (toliau tekste Draudimo taisyklės Nr. 019), draudėjo praÅ¡ymo-anketos, Ypatingųjų sÄ lygų ir Nurodymų vairuotojams, pervežantiems automobilius, pagrindu. Taigi, nagrinėjamos draudimo sutarties sÄ lygos buvo nustatytos paties draudiko parengtose draudimo taisyklėse, kurios yra standartinės draudimo sutarties sÄ lygos, atsakovas UAB „Vitavera“, kaip draudėjas, Å¡iÄ sutartį pasirašė prisijungimo bÅ«du, todėl taikant ir aiÅ¡kinant Å¡ios sutarties sÄ lygas, turi bÅ«ti taikomos CK 6.185-6.187 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.992 str. 1 d.).

 Pagrindai, kuriems esant, draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, yra nustatyti CK 6.1014 straipsnyje. Šio straipsnio šeštojoje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus.

 Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės ir spręsdamas nuostatos, nustatančios draudiko atleidimo nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, kai žala atsirado dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, galiojimo klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymas neriboja Å¡alių valios, nustatant nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä . Dėl Å¡ios iÅ¡vados ginčo nėra. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju toks sÄ raÅ¡as buvo numatytas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių (ERGO, VDT 206) Nr. 019 Å¡eÅ¡tajame skyriuje, kurio 6.1.3 punkte buvo nustatyta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Å is taisyklių punktas taip pat apibrėžė didelio neatsargumo sÄ vokÄ , dideliam neatsargumui priskirdamas draudėjo ar apdraustojo elgesį, pasireiÅ¡kiantį veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo, nebÅ«tų padaręs.

 Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta ne tik Draudimo taisyklių Nr. 019, bet ir Ypatingųjų sÄ lygų pagrindu. Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punkte buvo nustatyta, kad nedraudiminiu įvykiu, už kurį draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų, laikomas įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, kuomet nebuvo laikomasi bent minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų. Tuo tarpu Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas, nustatęs draudiko teisę iÅ¡sireikalauti sumokėtas sumas iÅ¡ apdraustojo, faktÄ , kada žala atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, pripažino pagrindu iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį iÅ¡ draudėjo ar apdraustojo.

 Pagal CK 6.187 straipsnio nuostatÄ , jeigu sutarties standartinės sÄ lygos prieÅ¡tarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai Å¡alių aptartoms sÄ lygoms.

 Minėta Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punkto nuostata nedraudiminiu įvykiu, už kurį draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos, pripažinusi įvykį, įvykusį dėl draudėjo didelio neatsargumo, iÅ¡ esmės susiaurino Draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3 punkte nustatytÄ nedraudiminio įvykio sÄ vokÄ , tokį įvykį susiedama tik su draudėjo veiksmais (kai Draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3 punktas apėmė ir apdraustojo veiksmus), bei pateikė iÅ¡ dalies kitokiÄ didelio neatsargumo sÄ vokÄ . Taigi, Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 ir 6.2 punktų nuostatos iÅ¡ dalies pakeitė standartinių sÄ lygų - Draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3 punkto - nuostatas, todėl bÅ«tent minėtoms Ypatingųjų sÄ lygų nuostatoms, kaip nestandartinėms, turėtų bÅ«ti teikiama pirmenybė (CK 6.187 str.).

 Pažymėtina, kad Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 punktas faktÄ , kada žala atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, pripažindamas pagrindu iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudėjo ir apdraustojo, įnešė neaiÅ¡kumo, aiÅ¡kinant ir taikant sutarties sÄ lygas, kai iÅ¡kyla ginčas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu draudimo sutarties prasme. IÅ¡ esmės pagrįstas yra ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytas teiginys, kad Ypatingųjų sÄ lygų 5.1 ir 6.2 punktų nuostatos prieÅ¡tarauja viena kitai. IÅ¡ Å¡ių draudimo sutarties sÄ lygų lieka neaiÅ¡ku, ar draudėjo veiksmai, buvę įvykio ir žalos atsiradimo priežastimi, jeigu jie įvertinami kaip didelis neatsargumas, pagal sutarties sÄ lygas yra nedraudiminis įvykis ir pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos, ar tik pagrindas iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ . Tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o, kilus abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1445, 2004 m. gruodžio mėn. 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671). Taigi, Å¡iuo atveju sutarties sÄ lygos, dėl kurių taikymo kilo Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos Å¡ias sÄ lygas pasiÅ«liusio draudiko UADB „Ergo Lietuva“ nenaudai.

 Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

 IÅ¡skyrus tai, kad draudėjas sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du pagal draudiko paruoÅ¡tas sÄ lygas, aplinkybės, susijusios su Å¡alių derybomis dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktika Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nebuvo nagrinėjamos. Tuo tarpu dėl Å¡alių elgesio po sutarties sudarymo bÅ«tina pažymėti, kad, įvykus įvykiui, dėl kurio atsirado žala ir dėl kurio vertinimo kilo Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas, draudikas UADB „Ergo Lietuva“ atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, kad draudėjui UAB „Vitavera“ per nustatytÄ laikotarpį nebuvo pareikÅ¡ta teisėta pretenzija (ieÅ¡kinys) dėl žalos dydžio, t.y. praleidus senaties terminÄ (t. 1, b.l. 53). Tuo tarpu aplinkybes, susijusias su draudėjo veiksmų vertinimu dideliu neatsargumu, draudikas nurodė tik pradėjus teisminį ginčo nagrinėjimÄ (t. 1, b.l. 99-104). Å is faktas vertintinas kaip patvirtinantis aplinkybę, kad pats draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykusio įvykio nevertino kaip nedraudiminio įvykio Draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3 punkto ir/ar Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punkto prasme. Atsižvelgdama į Å¡iÄ aplinkybę, į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl aptariamų draudimo sutarties sÄ lygų turinio bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, o taip pat į tai, kad ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė ne draudėjas, o padarytÄ Å¾alÄ atlyginęs trečiasis asmuo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo taikyti draudimo sutarties sÄ lygas, nustatančias draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , esant nedraudiminiam įvykiui, ir konkrečiai Draudimo taisyklių Nr. 019

6.1.3 punktÄ bei Ypatingųjų sÄ lygų 6.2 punktÄ , nėra. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kinęs draudimo sutartį ir neteisingai nusprendęs, kad draudimo sutarties sÄ lygos dėl draudėjo didelio neatsargumo, kaip nedraudžiamojo įvykio, yra netaikytinos, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, pagal kuriuos atsakovas UAB „Vitavera“, bÅ«damas juridinis asmuo, savo srities profesionalas ir turėdamas patirtį, sudarant vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, veikdamas apdairiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, galėjęs ir turėjęs tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti draudimo apsaugos apimtį. Kaip jau minėta, draudimo sutarties sÄ lygos dėl draudiko teisės iÅ¡reikalauti sumokėtÄ draudimo įmokÄ ir/ar atsisakyti jÄ mokėti, yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringos, Å¡ias sÄ lygas pasiÅ«lė draudikas, kuris pats yra profesionalus draudimo paslaugų teikėjas, taigi jis turėjo pareigÄ aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡ pilnai atskleisti draudimo sutarties sÄ lygas, o ypač esmines, susijusias su nedraudiminių įvykių sÄ voka ir jų sÄ raÅ¡u. Vien aplinkybė, kad draudėjo atstovė pasirašė po Draudimo taisyklių Nr. 019 ir Ypatingųjų sÄ lygų tekstu, esant prieÅ¡taringam jose iÅ¡dėstytų sÄ lygų turiniui, nesudaro pagrindo teigti, kad draudėjas buvo neapdairus ir/ar nerÅ«pestingas ir todėl tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino draudimo apsaugos apimties, bei aiÅ¡kinti draudimo sutarties sÄ lygas jo nenaudai.

 Pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti draudimo sutarties sÄ lygas dėl draudėjo didelio neatsargumo, kaip nedraudžiamojo įvykio, taip pat įvertino ir draudėjo veiksmus ir nustatė, kad vertinti juos kaip didelį neatsargumÄ nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡ esmės nepaneigia.

 Pagal aptariamos draudimo sutarties sudarymo ir nagrinėjamo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 83 straipsnio Å¡eÅ¡tosios ir septintosios dalių nuostatas, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , aplinkybes, atleidžiančias draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias jam teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , privalo įrodyti pats draudikas. Taigi, aplinkybes, kad draudėjo veiksmai Å¡iuo atveja atitiko didelio neatsargumo sÄ vokÄ , turėtų įrodyti atsakovas draudikas UADB „Ergo Lietuva“.

Apeliantas iÅ¡ esmės pagrįstai teigia, kad tiesioginė krovinio (4 lengvųjų automobilių KIA Ceed) apgadinimo priežastis buvo vairuotojo veiksmai, kai jis, matydamas aukÅ¡tį ribojantį kelio ženklÄ , drÄ siai važiavo po tiltu. Taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistos kelių eismo taisyklės, kad vairuotojas privalėjo žinoti savo transporto priemonės su kroviniu aukÅ¡tį. Tačiau byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo Å¡iuos pažeidimus pripažinti dideliu neatsargumu, t.y. minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų nesilaikymu.

Nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad krovinį vežęs vairuotojas turėjo pakankamai didelę analogiÅ¡kų krovinių vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais patirtį ir su tokiu automobiliu bei kroviniu pravažiuodavo po panaÅ¡aus aukščio ir dar žemesniais tiltais. Pažymėtina, kad pagal savo specifikÄ automobilių vežimui pritaikytas automobilis (autovežis) pasižymi tokia savybe, kad jo aukÅ¡tis gali keistis, t.y. aukÅ¡tis priklauso nuo pakrautų automobilių aukščio ir pakrovimo bÅ«do.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo vežami kompaktinės klasės, taigi neaukÅ¡ti automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų apie krovinio pakrovimo aplinkybes: kas ir kaip automobilius pakrovė, juos tvirtino, kas buvo atsakingas už tinkamÄ pakrovimÄ ir tvirtinimÄ . Nėra nustatyta, kad tai darė pats vairuotojas. IÅ¡ to seka, kad vairuotojas, perėmęs kroviniu - kompaktinės klasės lengvaisiais automobiliais - pakrautÄ autovežį, nepamatavo jo aukščio ir neįsitikino, ar krovinys nėra pakrautas aukščiau nei įprastai ir neatitinka saugaus aukščio tokiam tiltui pravažiuoti.

Taigi, Å¡iuo atveju tokį vairuotojo elgesį, nors ir pažeidžiantį kelių eismo taisyklių reikalavimus, vertinti dideliu neatsargumu, t.y. elgesiu, neatitinkančiu minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų, nėra pagrindo. Tuo tarpu apelianto nurodyta teismų praktika, kurioje yra aptariamas Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normų, numatančių atvejus, kada vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės taikymo, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes joje aptariami vežėjo atsakomybės prieÅ¡ kitÄ tarptautinio pervežimo teisinio santykio Å¡alį (krovinio siuntėjÄ , gavėjÄ ar savininkÄ ) klausimai (kai nustatoma, kad vežėjas žalÄ padarė dėl tyčinių veiksmų ir dėl grubaus aplaidumo), o ne vežėjo ir jo civilinės atsakomybės draudiko santykiai, kaip Å¡iuo atveju.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad draudimo sutartis yra rizikos draudimas ir draudikas prisėmė rizikÄ atsakyti už draudėjo veiksmais tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad krovinį vežusio vairuotojo veiksmai neatitiko minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų, pagrįstai draudėjo veiksmų nepripažino dideliu neatsargumu ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ UADB „Ergo Lietuva“, kaip draudikÄ , nuo civilinės atsakomybės už draudėjo veiksmais tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl krovinio sugadinimo.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių dydžiu ir teigia, kad teismas neargumentuotai atmetė jo pateiktÄ nepriklausomų siurvejerių 2007 m. gegužės  22 d. ataskaitÄ . IÅ¡ tiesų, atsakovo pateiktoje Lars Krogius Baltic Ltd. 2007 m. gegužės 22 d. ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis sudaro 32 716,62 EUR, kai tuo tarpu ieÅ¡kovo reikalautas ir pirmosios instancijos teismo priteistas nuostolių dydis – 33 712,24 EUR. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių dydžiu, iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad trys iÅ¡ sugadintų automobilių buvo sugadinti nepataisomai. Todėl žalÄ sudaro visiÅ¡kai sugadintų automobilių vertė, o sugadinto automobilio – jo remonto vertė. Tuo tarpu atsakovo pateiktoje 2007 m. gegužės 22 d. ataskaitoje nurodyta trijų automobilių atstatymo remonto darbų kaina ir tik vieno – rinkos kaina. Å i ataskaita nepaneigia ieÅ¡kovo teiginio, kad trys iÅ¡ sugadintų automobilių buvo sugadinti visiÅ¡kai ir neremontuotini. Taigi, apelianto argumentai, susiję su žalos dydžiu, teismo iÅ¡vados dėl žalos dydžio nepaneigia.

Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, nenustatęs pagrindo atleisti draudikÄ nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai iÅ¡ atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, kaip kito atsakovo, draudėjo UAB „Vitavera“ civilinės atsakomybės draudiko, prisiėmusio civilinę atsakomybę už pastarojo veiksmais pervežamo krovinio sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ , priteisė Å¡iÄ Å¾alÄ solidariai su draudėju, t.y. bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , o atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ Å¡io atsakovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti) ieÅ¡kovui (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Valdinta“.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                    Konstantinas Gurinas

Marytė Mitkuvienė

                    Donatas Šernas