c7f9e95c-da4c-4282-927c-2e81bcbe04fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 9 000 Eur (devynis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015-05-19 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Taip buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kamerose, kuriose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro. Kamerose turėjo būti didelis ir švarus langas, įrengta ventiliacija. Ant sienų neturi veistis pelėsis. Kamerose neturi būti žiurkių ir tarakonų. Turi būti įrengtas švarus tualetas.

PareiÅ¡kėjas gamtinius reikalus turėjo atlikti stebint kitiems asmenims. Dėl per mažo kamerų ploto buvo priverstas visÄ laikÄ sėdėti arba gulėti. Pažymėjo, kad per mažas natÅ«ralus apÅ¡vietimas pakenkė jo akims. Kamerose rÅ«kantys asmenys buvo laikomi su nerÅ«kančiais. Be to, į kameros plotÄ Ä¯skaitytas stalas, kėdės, gultai ir sanitarinis mazgas. Taip kameros plotas dar sumažėja. PareiÅ¡kėjos teigimu tokios laikymo sÄ lygos pažeidė jo garbę ir orumÄ ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų bei neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.              Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 24–33).             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2010-01-20 iki 2015-05-19, skundÄ teismui pateikė 2015-06-22, t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .  Atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis Å¡varos ir tvarkos.

Laikomiems kamerose asmenims iÅ¡duodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.

             Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatytų taisyklių reikalavimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos norma HN 76:2010 reikalavimus.              Dėl ventiliacijos nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . LukiÅ¡kių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – nustatyto žalos padarymo fakto.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas 2015-06-18 kreipėsi į teismÄ su skundu (iÅ¡siuntė paÅ¡tu, t. 1, b. l.

8) dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ jis teigia patyręs LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015-05-19, kai buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡iose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015-05-19, o skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2015-06-18 (t. 1, b. l. 8).

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiÅ¡kė, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepraÅ¡o jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas praÅ¡o taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalÄ laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012-06-17 taikytina ieÅ¡kinio senatis. Byloje nagrinėtina pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų laikotarpiu nuo 2012-06-18, kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

Nevertinami laikotarpiai, kai pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.              Byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2012-06-18 iki 2015-05-19 kai iÅ¡vyko į RadviliÅ¡kio areÅ¡tinę (t. 1, b. l. 24–28). Tai atitinka ir apskaitos kortelėse užfiksuotus duomenis (t. 1, b. l. 34–49). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto reikalavimÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto reikÅ¡mės skaičiuojant kameros plotÄ . Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 6,34 kv. m iki 40,40 kv. m. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose vienas arba nuo dviejų iki devynių asmenų kamerose. Ä®vertinus pateiktus duomenis, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 40 parų, pažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ .

Nepažeidus Å¡io reikalavimo 87 paras. Taigi, pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas trumpais laikotarpiais buvo laikomas kamerose, neretai ir vienas. Kartais buvo laikomas vienas kamerose, kurių plotas nuo 30 iki 40,40 kv. m. Taigi, viso buvimo laikotarpiu (127 paros) pareiÅ¡kėjas 40 parų buvo laikomas kamerose, pažeidus jo subjektinę teisę į minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Dėl Å¡ių pažeidimų, pareiÅ¡kėjas patyrė ir kitus nepatogumus, susijusius su mažu kamerų plotų, t. y. galimybe kameroje laisvai judėti, patogiai pavalgyti, oro trÅ«kumu ir pan.

Teisės aktai nenustato reikalavimo neįskaityti kameros inventoriaus į kameros plotÄ .              Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, jo orumÄ ir garbę žeminančiomis sÄ lygomis ir dėl to jis patyrė žalÄ .              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose veisėsi tarakonai, graužikai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojus iki 2015-11-01) 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose (t. 1, b. l. 50–199, t. 2, b. l. 1–10) neužfiksuota Å¡ių pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, kad sudaryta sutartis yra galiojanti ir pagal jÄ atliekami parazitų naikinimo darbai.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nepaneigė. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, veisėsi pelėsis.Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Å ios higienos normos 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų Å¡iltuoju periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti nuo 18–28°C, Å¡altuoju – 18–28°C, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku 35–65 %, o Å¡altuoju – 35–60 %. Pagal tos pačios higienos normos 56 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.Teismas, įvertinęs LukiÅ¡kių TI-K pateiktus patikrinimo aktus, nustatė, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės atitiko Lietuvos higienos normoje HN76:2010 nustatytus reikalavimus, nustačius pažeidimus, juos LukiÅ¡kių TI-K Å¡alindavo.

Pateiktame 2012-09-06 patikrinimo akte (t. 1, b. l. 50–54) kameroje Nr. 120, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jo nurodytų pažeidimų nebuvo užfiksuota. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir pagal finansines galimybe. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi užtikrinti laikomų asmenų teises ir pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir visi kiti laikomis asmenys. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai yra abstraktÅ«s. Jis nenurodė, kokius konkrečius neigiamus iÅ¡gyvenimus jam sukėlė skunde nurodyti nepatogumai.

Vien tik aplinkybių iÅ¡dėstymas negali pagrįsti jam kilusios žalos. PareiÅ¡kėjas nurodė abstrakčius teiginius dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis, tokie teiginiai negali bÅ«ti laikomi individualizuotais ir pagrindžiančiais praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , todėl nevertinami. PareiÅ¡kėjas teigė, kad yra stebimas atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudaro Å¡ių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiÅ«ros ir kratos. Viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius.

Teismas nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų varžęs pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ . LukiÅ¡kių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra bÅ«tini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atklikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. PareiÅ¡kėjas jokių duomenų, kad, jo skunde nurodytos netinkamos laikymo sÄ lygos neigiamai atsiliepė jo sveikatai ar psichinei bÅ«senai, nepateikė. Vien tik pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti abstraktÅ«s teiginiai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų negali patvirtinti jo teisių pažeidimo.

Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių, pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimų, o kitus teiginius laiko nepagrįstais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 40 parų buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto reikalavimÄ , todėl, teismo vertinimu, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė iÅ¡skirtinių aplinkybių dėl prastos sveikatos bÅ«klės, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1774-575/2015;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-602/2015), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjas 40 parų buvo laikomas pažeidus nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , jo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 240 Eur suma.

Teismas nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų priteista jo praÅ¡oma 9 000 Eur, todėl likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniu,n u s p r e n d ė :V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė