2021-02-10 Nr. AB-2934-3-61-3-02855-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-02-10 Nr. AB-2934-3-61-3-02855-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-48-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.8; 56
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „KJ 220“ (toliau – ir UAB „KJ 220“) 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 (iš viso penkias); panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „PPR Investicijos“ (toliau – ir UAB „PPR Investicijos“) 2017 m. gegužės 22 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394; panaikinti UAB „KJ 220“ VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją: 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135 (iš viso keturis); panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „PHE LT“ (toliau – ir UAB „PHE LT“) 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134; priteisti iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ (toliau – ir UAB „Baltpool“); priteisti iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“; priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies: panaikinti UAB „KJ 220“ VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją: 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135; panaikinti UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134; priteisti iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“; priteisti iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“; priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“; administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti UAB „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. VEI išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394 nutraukti; VEI bei UAB „KJ 220“ prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II. Atsakovai UAB „KJ220“, UAB „PPR investicijos“ ir UAB „PHE LT“ (toliau – ir atsakovai) 2020 m. lapkričio 4 d. prašyme, gautame 2020 m. lapkričio 5 d., prašė išdėstyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymą taip: nustatyti, jog atsakovai sumoka į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, sprendimu priteistas pinigų sumas per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria išdėstomas sprendimo vykdymas, įsiteisėjimo, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 30-tos dienos sumokant: 1) UAB „KJ 220“ – po 40 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas); 2) UAB „PPR Investicijos“ – po 10 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas); 3) UAB „PHE LT“ – po 5 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas).
Atsakovai prašyme nurodė, kad teismo sprendimu buvo panaikinti leidimai gaminti elektros energiją. Tai reiškia, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai neturi galimybės vykdyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklos tol, kol nebus gauti nauji leidimai gaminti elektros energiją, jie taip pat neturi galimybės gauti pajamų iš šios veiklos. Viena iš pagrindinių atsakovo UAB „KJ 220“ veiklų taip pat yra ir nekilnojamojo turto nuoma – bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą verslo subjektams. Ši veikla dėl karantino režimo sutriko – didelė dalis esamų nuomininkų nutraukė (nebetęsė) nuomos santykius, naujų nuomininkų bendrovė faktiškai neturėjo (neturi), todėl iš šios veiklos gaunamos pajamos yra daug mažesnės nei 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje prognozuoti pinigų srautai. Atsakovo skolininkai taip pat laiku nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Be to, UAB „KJ 220“ yra įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra pripažinusi, jog bendrovė yra nukentėjusi nuo Covid-19 ir jai reikalinga valstybės pagalba. Ši aplinkybė reiškia, jog bendrovė patyrė neigiamą finansinį poveikį. Todėl teismo sprendimo išdėstymas yra reikalingas siekiant užtikrinti atsakovų veiklos tęstinumą. Atkreipė dėmesį, jog analogiškai susiklosčiusių situacijų nėra buvę. Atsisakymas išdėstyti sprendimo vykdymą gali sąlygoti atsakovų bankrotą, o išdėstymas ženklių neigiamų teisinių padarinių valstybei nesukeltų, kadangi iš atsakovų yra priteistos procesinės palūkanos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi: priėmė atsakovų 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo; panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. rezoliuciją „išduoti vykdomuosius raštus“; atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas taip pat išsiuntė atsakovų prašymą VEI (dabar – Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – ir Taryba)) bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltpool“, jiems pasiūlant iki 2020 m. lapkričio 19 d. pateikti atsiliepimus į atsakovų prašymą.
2020 m. lapkričio 18 d. gautas iš esmės patikslintas atsakovų prašymas dėl vykdymo išdėstymo. Šiame prašyme atsakovai nurodė, jog Taryba nurodė, kad atsakovai privalo iš naujo atlikti visus teisės aktuose įvardintus veiksmus, kurie jau buvo atlikti prieš išduodant teismo sprendimu panaikintus leidimus. Be to, Taryba nurodė, jog prašymai negali būti teikiami ir (ar) nagrinėjami sistemiškai (lygiagrečiai). Gavus atsakymus tapo aišku, jog elektros energijos gamyba galės būti atnaujinta ne anksčiau kaip 2021-ųjų vasarą (liepos mėn.), atsižvelgiant į reikiamų iš naujo atlikti veiksmų, taip pat reikiamų iš naujo gauti, parengti, suderinti bei pasirašyti dokumentų pobūdį, apimtį, taip pat dėl pandemijos taikomų priemonių.
Atsakovai prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą taip: nustatyti, jog UAB „KJ 220“, UAB „PPR investicijos“ bei UAB „PHE LT“ turi sumokėti į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, teismo sprendimu priteistas pinigų sumas per 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 30-tos dienos, sumokant: 1) UAB „KJ 220“ – po 40 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas); 2) UAB „PPR Investicijos“ – po 10 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas); 3) UAB „PHE LT“ – po 5 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant atitinkamai likusią mokėtiną sumą (įskaitant priskaičiuotas procesines palūkanas).
2020 m. lapkričio 19 d. gautas Tarybos atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog Taryba nėra įgaliota administruoti VIAP lėšų, todėl teismo prašė atsakovų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
2020 m. lapkričio 23 d. Taryba pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovų prašymą, kuriame prašė patikslintą atsakovų prašymą atmesti. Taryba nesutiko su atsakovų teiginiais dėl jėgainių veiklos atnaujinimo ne anksčiau kaip 2021-ųjų vasarą (2021 m. liepos mėn.), nes „<...> pastaruoju metu valstybinių įstaigų / institucijų bei kitų asmenų darbas yra sutrikęs dėl Covid-19 plitimo taikomų priemonių“. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kodėl jėgainių veiklą jie galės atnaujinti būtent 2021 m. liepos mėn. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad Tarybos veikla dėl Covid-19 plitimo taikomų priemonių yra sutrikusi ir kad ji teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais negalės išnagrinėti jų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prašymų išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei išduoti atitinkamus leidimus.
Atsakovai nepateikė įrodymų, kaip teismui pateiktas prašymas išdėstyti 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymą yra susijęs su Tarybos nagrinėjamais prašymais išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei galimu (ar negalimu) atitinkamų leidimų išdavimu ir kokią būsimi Tarybos sprendimai gali turėti įtaką klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teisme.
Atsakovai taip pat nepagrindė, jog nuo 2020 m. spalio 28 d. pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos AB „Energijos skirstymo operatorius“ nenupirks. Kadangi Taryba neturi duomenų apie atsakovų vykdomą veiklą elektros energetikos sektoriuje po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. neturi duomenų, ar atsakovai nuo 2020 m. spalio 28 d. nebegamina ir į tinklą netiekia pagamintos elektros energijos (tokių duomenų nepateikė ir atsakovai), Tarybai kyla abejonių dėl atsakovų veiklos elektros energetikos sektoriuje po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Taryba pažymėjo, jog atsakovai be elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklos taip pat vykdo ir kitas veiklas, kaip, antai, nuomoja nekilnojamąjį turtą verslo subjektams. Todėl, Tarybos nuomone, atsakovai, kaip pelno siekiantys juridiniai asmenys, turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą iš pajamų, gaunamų iš nekilnojamojo turto nuomos, neatidedant jo iki 2021 m. liepos 1 d. Be to, teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovų buvo priteistos VIAP lėšos, kurios joms buvo nepagrįstai išmokėtos iš valstybės biudžeto. Todėl teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėtų atsižvelgti į tai, kad lėšos buvo išmokėtos iš valstybės biudžeto ir kad jos, esant sudėtingai valstybės ekonomikos situacijai dėl Covid-19, turėtų būti kuo skubiau grąžintos į valstybės biudžetą.
2020 m. lapkričio 23 d. teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltapool“ atsiliepimas į atsakovų prašymą, kuriuo jis prašė atmesti prašymą. Bendrovė taip pat prašė išduoti vykdomuosius raštus dėl VIAP lėšų išieškojimo iš UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti atsakovų prašymą, tokį prašymą tenkinti iš dalies – neatidedant teismo sprendimo vykdymo, nustatant aiškų įmokų išdėstymo grafiką ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui (skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn.), kartu nustatant, jog bet koks tokio grafiko vykdymo pažeidimas dėl bet kokių priežasčių yra pagrindas išduoti vykdomuosius raštus dėl teismo sprendimo vykdymo visa apimtimi.
VIAP lėšos – visų elektros energijos vartotojų lėšos, renkamos, administruojamos ir naudojamos griežtai teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Baltpool“ nurodė, jog ji yra pasiskolinusi 37 379 Eur iš komercinių bankų tam, kad būtų laiku atsiskaityta su VIAP teikiančiais asmenimis. Tokio skolinimosi sąnaudas (palūkanas) kompensuoja visi elektros energijos vartotojai. Savalaikis VIAP lėšų mokėjimas (grąžinimas) į VIAP lėšų biudžetą ir atitinkamai VIAP lėšų biudžeto deficito mažinimas (subalansavimas) yra tiesiogiai susijęs su viešuoju visų elektros energijos vartotojų interesu.
Atsakovai nenurodė, kokią konkrečiai įtaką turėjo karantino režimas jų turtinei padėčiai. Iki 2020 m. spalio 28 d. atsakovai vykdė elektros energijos gamybos veiklą ir elektros energija iš jų buvo superkama rinkos sąlygomis, t. y. nepaisant to, kad už elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių jiems nebuvo teikiama parama (skatinimas VIAP lėšomis), už visą pagamintą elektros energiją atsakovai gavo elektros energijos pardavimo pajamas, kurios nebuvo jokia apimtimi apribotos dėl karantino.
Į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą UAB „KJ 220“ įtraukta nuo 2020 m. balandžio 6 d., įmonei užpildžius supaprastintos formos prašymą, kurio vertinimo metu nebuvo atliekama jokia mokesčių mokėtojo turtinės būklės analizė. Be to, net tos įmonės, kurios dėl karantino metu nustatytų suvaržymų ar draudimų veiklos vykdymui, yra įtrauktos į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, nėra atleidžiamos nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus.
Nors byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovams išduotų leidimų gaminti elektros energiją panaikinimo, leidimų atsakovams gaminti elektros energijos panaikinimo faktą prašyme nurodo kaip tokį, kurio atsakovai negalėjo numatyti. Atsakovai taip pat aplinkybę, jog atsakovų, kaip ir bet kurių ūkio subjektų atžvilgiu, yra taikoma leidimų elektros energijos gamybai išdavimo tvarka, laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe. Akivaizdu, kad atsakovai galėjo ir turėjo įvertinti, kad bylą nagrinėjantis teismas gali priimti atsakovams nepalankų sprendimą, o elektros energijos gamybos veiklos vykdymas, neturint leidimo, nebūtų galimas bei privalėjo įvertinti leidimų gaminti išdavimo procedūras, kurios, be jokios išimties, taikomos ir atsakovams.
Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų sunkią turtinę padėtį. UAB „Baltpool“ nėra žinoma, kiek atsakovai turi turto, kokia yra jų turto padėtis, kiek ir kokių turi įsipareigojimų. Be to, nėra aišku, ar atsakovai tikrai atitiks visus keliamus reikalavimus, gaus visus reikiamus suderinimus, atliks visas kitas reikalaujamas procedūras ir leidimai gaminti elektros energiją jiems bus išduoti.
III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsniu, įvertinęs atsakovų argumentus, kad dėl Covid-19 jų veikla yra itin apribota, kad dėl infekcijos ir įvesto karantino jų pajamos yra sumažėjusios, UAB „KJ 220“ yra įtraukta į sąrašą bendrovių, kurios yra nukentėjusios nuo Covid-19 ir jai reikalinga valstybės pagalba (Nr. sąraše 1141), darė išvadą, kad įpareigoti sumokėti teismo sprendime nurodytą sumą ir palūkanas iš karto būtų per didelė finansinė našta atsakovams.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertindamas tai, kad sprendimo vykdymas turi būti realus, o ne menamas, atsižvelgdamas į skolos dydį ir atsakovų prašymą, siekdamas užkirsti kelią galimam atsakovų finansiniam nemokumui dėl neatidėto teismo sprendimo vykdymo, nusprendė atsakovų prašymą tenkinti, nustatant, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymas išdėstomas tokia tvarka:
UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur VIAP lėšų privalo grąžinti į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini) (Banko kodas 21500, SWIFT: OKOYLT2X), tokia tvarka:
1) ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 40 000 Eur,
2) ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 40 000 Eur,
3) ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 40 000 Eur,
4) ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 40 000 Eur,
5) ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 40 000 Eur,
6) ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 21 029,35 Eur.
UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (221 029,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.
UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų privalo grąžinti į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini) (Banko kodas 21500, SWIFT: OKOYLT2X), tokia tvarka:
1) ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 10 000 Eur,
2) ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 10 000 Eur,
3) ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 10 000 Eur,
4) ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 10 000 Eur,
5) ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 10 000 Eur,
6) ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 4 706,79 Eur.
UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (54 706,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.
UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų privalo grąžinti į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini) (Banko kodas 21500, SWIFT: OKOYLT2X), tokia tvarka:
1) ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 5 000 Eur,
2) ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 5 000 Eur,
3) ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 5 000 Eur,
4) ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 5 000 Eur,
5) ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 5 000 Eur,
6) ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 3 757,34 Eur.
UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (28 757,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.
IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą dėl sprendimo atidėjimo ir išdėstymo išspręsti iš esmės: atmesti kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį viešąjį interesą atsakovų prašymą; UAB „Baltpool“ išduoti vykdomuosius raštus dėl VIAP lėšų išieškojimo iš VIAP lėšų skolininkų UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą; tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti atsakovų prašymą, tokį prašymą tenkinti iš dalies – neatidedant teismo sprendimo vykdymo, nustatant aiškų įmokų išdėstymo grafiką ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui (skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn.), kartu nustatant, jog bet koks tokio grafiko vykdymo pažeidimas dėl bet kokių priežasčių yra pagrindas išduoti vykdomuosius raštus dėl teismo sprendimo vykdymo visa apimtimi.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neatsižvelgus ir neįvertinus atsiliepimuose į atsakovų patikslintą prašymą dėl sprendimo išdėstymo nurodytų argumentų bei motyvų, nepagrįstai ignoruojant aplinkybes, kad: atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie atspindėtų jų faktinę turtinę padėtį; byloje nebuvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl kyla objektyvi rizika, kad visiems elektros energijos vartotojams svarbaus teismo sprendimo vykdymas, atidėjus ir išdėsčius jo vykdymą, gali tapti neįmanomu. Teismas neatsižvelgė į VIAP lėšų paskirtį, nevertino atsakovų abstraktaus pobūdžio prašymo neigiamos įtakos viešajam interesui, į tai, kad atsakovai nepagrindžia, kaip konkrečiai karantino režimas paveikė jų turtinę padėtį. Nesant į bylą pateiktų duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, objektyviai nėra įmanoma įvertinti, ar atsakovai galėtų teismo sprendimą įvykdyti. Atsakovai neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo poreikį. Be to, teismas nevertino administratoriaus pozicijos, neatsižvelgė į tai, kad administratorius yra pasirengęs tartis su atsakovais dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo vykdymo procese, atsakovams pateikus tinkamą prievolės grąžinti teismo sprendimu priteistas VIAP lėšų sumas užtikrinimą.
Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą, pritardama atskirojo skundo argumentams, prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Taryba papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovai nepateikė įrodymų: kodėl Jėgainių veikla galės būti atnaujinta būtent 2021 m. liepos mėn.; Tarybos veikla dėl Covid-19 plitimo taikomų priemonių yra sutrikusi ir kad ji teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais negalės išnagrinėti atsakovų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prašymų išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei išduoti atitinkamus leidimus; teismui pateiktas prašymas susijęs su Tarybos nagrinėjamais atsakovų prašymais išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prašymais išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei galimu (ar negalimu) atitinkamų leidimų išdavimu ir kokią būsimi Tarybos sprendimai gali turėti įtaką klausimo dėl 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo; po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai nuo 2020 m. spalio 28 d. negamino (negamina) ir į tinklą netiekė (netiekia) pagamintos elektros energijos.
Atsakovai prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, jog atsakovai sumoka į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą teismo sprendimu priteistas pinigų sumas per šešių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d. dėl to, jog gavo Tarybos atsakymus, iš kurių jiems neva tapo aišku, jog elektros energijos gamyba Jėgainėse galės būti atnaujinta ne anksčiau kaip 2021 m. vasarą. Iki 2020 m. spalio 28 d. (įskaitant visą 2020 m. kovo 14 d. – 2020 m. birželio 16 d. karantino laikotarpį) atsakovai vykdė elektros energijos gamybos veiklą ir elektros energija iš jų buvo superkama rinkos sąlygomis. Karantino režimas negali būti aiškinamas kaip objektyvi aplinkybė, pagrindžianti finansinės būklės pablogėjimą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad lėšos buvo išmokėtos iš VIAP lėšų biudžeto ir kad jos, esant sudėtingai valstybės ekonomikos situacijai dėl Covid-19 pandemijos, turėtų būti kuo skubiau į jį grąžintos.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, pritardamas atskirojo skundo argumentams, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Pareiškėjas pabrėžia, kad kaip konkrečiai atsakovai nukentėjo nuo pandemijos sukeltų padarinių, teismas nenurodė. Atsakovai nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog dėl savo vykdomos veiklos patyrė žymių finansinių nuostolių. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog UAB „KJ 220“ dar 2019 metais pardavė visus turėtus nekilnojamojo turto objektus, kurių nuoma galėjo verstis, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl patiriami nuostoliai dėl apribotos nekilnojamojo turto objektų nuomos atmestini kaip nepagrįsti. Patys inžineriniai statiniai – vėjo jėgainės – nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, todėl valstybės teises įgyvendinančios UAB „Baltpool“ galimybės ateityje išieškoti valstybei priteistą žalą yra sunkiai įgyvendinamos. Atsakovai užsiima elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse. Taigi, bendrovių veikla, jos rezultatai ir pajamingumas tiesiogiai priklauso nuo vėjo. Duomenų, kad vėjo jėgainės yra neveikiančios nuo pandemijos pradžios, atsakovai nepateikė. Priešingai, UAB „Baltpool“ pateiktais duomenimis, nuo pandemijos pradžios atsakovai gamino elektros energiją turimose vėjo jėgainėse, taigi įmonių sunki turtinė padėtis, susijusi su Covid-19 sukelta situacija, laikytina neįrodyta.
Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“, UAB „PHE LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus, atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovai nurodo, kad trečiasis asmuo, formuluodamas poziciją dėl teismo nutarties neteisėtumo, analizuoja visų atsakovų argumentus bei faktinę situaciją, ignoruodamas faktinę aplinkybę, jog UAB „PPR Investicijos“ jau sumokėjo teismo sprendimu priteistą VIAP lėšų sumą bei priskaičiuotas palūkanas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kiek tai susiję su UAB „PPR Investicijos“, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės nutarties teisėtumo analizei.
Atsakovai nurodė, kad viešojo intereso egzistavimas ginčo teisiniuose santykiuose savaime nėra priežastimi atsisakyti taikyti teismo sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo institutą. Šiuo atveju priėmus teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus atsirado aplinkybės, vertintinos kaip labai nepalankios atsakovams – galimybės gaminti elektros energiją atsakovų Jėgainėse iki kol bus išduoti nauji leidimai gaminti elektros energiją ir galimybės gauti veiklos pajamas netekimas. Atitinkamai, galimybės mokėti priteistas sumas dalimis netekimas sąlygotų atsakovų, šiuo metu neturinčių piniginių lėšų teismo sprendimo įvykdymui, nemokumą, kai tuo tarpu sprendimo išdėstymas, įvertinant nustatytas mokėti palūkanas, ženklių neigiamų teisinių padarinių valstybei nesukeltų. Teismo sprendimu iš atsakovų priteista VIAP lėšų suma bendrame atitinkamo sektoriaus VIAP biudžete neženkli.
Covid-19 plitimo neigiama įtaka verslo subjektų, įskaitant atsakovus, finansinei situacijai laikytina visiems žinoma aplinkybe ABTĮ 57 straipsnio prasme. Viena pagrindinių UAB „KJ 220“ veiklų taip pat yra nekilnojamojo turto nuoma / subnuoma. Aktualu tai, kad ši veikla dėl karantino režimo Lietuvos Respublikoje įvedimo ypatingai sutriko ir turėjo ypatingai neigiamą įtaką UAB „KJ 220“, ką patvirtina VMI konstatuotas faktas, jog UAB „KJ 220“ įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami įrodymai (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų Centro“ nekilnojamojo turto registro išrašas, UAB „KJ 220“ buhalterinė pažyma)) paneigia atskirajame skunde ir pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją dėl UAB „KJ 220“ nekilnojamojo turto, finansinės padėties. Pateikti dokumentai, be kita ko, pagrindžia, kad atsakovo pajamos iš nekilnojamojo turto veiklos dėl Covid-19 krito apie 30 proc. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad UAB „KJ 220“ įsigijo Jėgaines, kuriose gamino elektros energiją pagal teismo sprendimu panaikintus leidimus, nuosavybės teise. Tai patvirtina, jog UAB „KJ 220“ yra suinteresuota veiklos elektros energijos gamybos sektoriuje tęstinumu ir siekia pakartotinai įgyvendinti tam reikalingas priemones. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai yra inicijavę naujų leidimų gaminti Jėgainėse elektros energiją procesą.
Atsakovų vertinimu, tik teorinis trečiojo suinteresuoto asmens pasirengimas tartis neturi jokios reikšmės, ar aptariamoje situacijoje egzistuoja / egzistavo pagrindas teismo sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo instituto taikymui. Atsakovų veikla esmingai laikinai sutrikusi būtent dėl teismo sprendimo priėmimo pasekmių.
Atsakovai laikosi pozicijos, kad teismo sprendimo vykdymas privalo būti atidėtas / išdėstytas, tokiu būdu išsaugant atsakovų veiklos tęstinumą. Byloje yra pakankamai įrodymų atsakovų prašymo patenkinimui. Skundžiamos nutarties panaikinimas sąlygotų atsakovų nemokumą bei, galimai, pabaigą, kas pakenktų valstybei labiau nei teismo sprendimo išdėstymas – jei atsakovai, kurie šiai dienai neišgali atsiskaityti pagal teismo sprendimą, taptų nemokūs / bankrutuotų, teismo sprendimu priteistos pinigų sumos apskritai nebūtų grąžintos į VIAP lėšų fondą, todėl nutarties priėmimas šiuo atveju reiškia ne viešojo intereso pažeidimą ir / ar jo ignoravimą, bet siekį jį apsaugoti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovų UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“, UAB „PHE LT“ prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio, reguliuojančio sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).
Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-556/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 11 d. sprendimu priteisė iš UAB „KJ 220“ – 221 029,35 Eur, iš UAB „PHE LT“ –28 757,34 Eur, iš UAB „PPR Investicijos“ – 54 706,79 Eur Lietuvos Respublikos naudai VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius, kad UAB „PPR Investicijos“ įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir grąžino 54 706,79 Eur sumą ir 6 246,66 Eur palūkanas į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“. Atsižvelgiant į tai, administracinės bylos pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ atskirąjį skundą dalis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria išdėstytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymas UAB „PPR Investicijos“ atžvilgiu, nutrauktina.
Vertinant atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos atsakovų UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ atžvilgiu pagrįstumą, pažymėtina, kad atsakovai savo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo grindė, jų teigimu, visiems žinoma ir neįrodinėtina Covid-19 plitimo neigiama įtaka verslo subjektų, įskaitant atsakovų, finansinei situacijai ir, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu panaikinus atsakovams VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją, galimybės gaminti elektros energiją ir gauti pajamas netekimu.
Pažymėtina, kad Taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltapool“ atsiliepimuose į atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo su jų prašymu nesutiko.
Taryba nesutikimą argumentavo tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų: kodėl Jėgainių veiklą jie galės atnaujinti būtent 2021 m. liepos mėn.; kad Tarybos veikla dėl Covid-19 plitimo taikomų priemonių yra sutrikusi ir kad ji teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais negalės išnagrinėtų jų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prašymų išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei išduoti atitinkamus leidimus; kaip teismui pateiktas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą yra susijęs su Tarybos nagrinėjamais prašymais išduoti leidimus gaminti elektros energiją bei galimu (ar negalimu) atitinkamų leidimų išdavimu ir kokią būsimi Tarybos sprendimai gali turėti įtaką klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teisme; kad nuo 2020 m. spalio 28 d. pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos AB „Energijos skirstymo operatorius“ nenupirks. Taryba, be kita ko, pažymėjo, jog atsakovai be elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklos taip pat vykdo ir kitas veiklas, kaip, antai, nuomoja nekilnojamąjį turtą verslo subjektams, todėl turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą iš pajamų, gaunamų iš nekilnojamojo turto nuomos, neatidedant jo iki 2021 m. liepos 1 d. Taryba atkreipė dėmesį, kad teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovų buvo priteistos VIAP lėšos, kurios jiems buvo nepagrįstai išmokėtos iš valstybės biudžeto, todėl teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėtų atsižvelgti į tai, kad lėšos buvo išmokėtos iš valstybės biudžeto ir kad jos, esant sudėtingai valstybės ekonomikos situacijai dėl Covid-19, turėtų būti kuo skubiau grąžintos į valstybės biudžetą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltapool“ atsiliepime į atsakovų prašymą akcentavo, kad savalaikis VIAP lėšų mokėjimas (grąžinimas) į VIAP lėšų biudžetą ir atitinkamai VIAP lėšų biudžeto deficito mažinimas (subalansavimas) yra tiesiogiai susijęs su viešuoju visų elektros energijos vartotojų interesu. Be kita ko, pabrėžė, kad atsakovai nenurodė, kokią konkrečiai įtaką turėjo karantino režimas jų turtinei padėčiai. Iki 2020 m. spalio 28 d. atsakovai vykdė elektros energijos gamybos veiklą ir elektros energija iš jų buvo superkama rinkos sąlygomis, t. y. nepaisant to, kad už elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių jiems nebuvo teikiama parama (skatinimas VIAP lėšomis), už visą pagamintą elektros energiją atsakovai gavo elektros energijos pardavimo pajamas, kurios nebuvo jokia apimtimi apribotos dėl karantino. Į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą UAB „KJ 220“ įtraukta nuo 2020 m. balandžio 6 d., įmonei užpildžius supaprastintos formos prašymą, kurio vertinimo metu nebuvo atliekama jokia mokesčių mokėtojo turtinės būklės analizė. Be to, net tos įmonės, kurios dėl karantino metu nustatytų suvaržymų ar draudimų veiklos vykdymui yra įtrauktos į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, nėra atleidžiamos nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus. Trečiasis asmuo teigė, kad atsakovai nepateikė duomenų, kurie atspindėtų jų faktinę turtinę padėtį. UAB „Baltpool“ nėra žinoma, kiek atsakovai turi turto, kokia yra jų turto padėtis, kiek ir kokių turi įsipareigojimų. Be to, nėra aišku, ar atsakovai tikrai atitiks visus keliamus reikalavimus, gaus visus reikiamus suderinimus, atliks visas kitas reikalaujamas procedūras ir leidimai gaminti elektros energiją jiems bus išduoti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsiliepimuose į atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodytų nesutikimo argumentų, skundžiamą nutartį priėmė iš esmės vadovaudamasis tik atsakovų argumentais, kad dėl Covid-19 atsakovų veikla yra itin apribota, kad dėl infekcijos ir įvesto karantino jų pajamos yra sumažėjusios, UAB „KJ 220“ yra įtraukta į sąrašą bendrovių, kurios yra nukentėjusios nuo Covid-19 ir jai reikalinga valstybės pagalba (Nr. sąraše 1141), dėl ko darė išvadą, kad tikslu užkirsti kelią galimam atsakovų finansiniam nemokumui dėl neatidėto teismo sprendimo vykdymo yra pagrindas pareiškėjų prašymą tenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymą išdėstyti pareiškėjų prašoma tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios atsakovų nurodytos aplinkybės kaip virusinės infekcijos Covid-19 plitimas ir visoje šalyje paskelbtas karantino režimas, kuris neigiamai paveikė ir atsakovų finansinę padėtį, kurios yra visuotinai pripažintos ir neįrodinėtinos ir kurios vertintinos kaip itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui, negali būti savaime vertinamos kaip išimtinės aplinkybės aptartos teismų praktikos dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo kontekste. Nors Covid-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai neabejotinai daugiau ar mažiau palietė daugumą ūkio subjektų, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog karantinas ne visas verslo sritis, fizinių bei juridinių asmenų turtinę padėtį paveikė neigiamai ir tai, jog dėl šalyje paskelbto karantino valstybinės institucijos taiko mokestines lengvatas bei mokėjimo atidėjimus, nepatvirtina sunkios turtinės padėties. Karantino režimas paveikė visas proceso šalis, todėl vadovaujantis vien šiuo motyvu suteikti prioritetą tik vienos šalies interesams nukrypstant nuo nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos būtų nepagrįsta ir neteisinga.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad UAB „KJ 220“ yra įtraukta į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašą, tačiau nei UAB „KJ 220“, nei UAB „PHE LT“ kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius ne tik faktą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jų finansinė padėtis pablogėjo, bet aplinkybes, jog padėtis yra tokia sudėtinga, kad priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovams itin sunkias pasekmes. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie UAB „PHE LT“ įtraukimą į minėtą nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, ši bendrovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog dėl paskelbto karantino būtent jos vykdomai veiklai, iš kurios ji gauna pajamas, būtų taikomi kokie nors ribojimai ar šie ribojimai turėtų įtakos gaunamų pajamų sumažėjimui. UAB „KJ 220“ įrodymus apie gaunamų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos / subnuomos pateikė tik apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nuo 2021 m. liepos mėnesio, nors Taryba ir UAB „Baltpool“ atsiliepimuose į atsakovų prašymą su prašomu vykdymo atidėjimu nuo nurodytos datos nesutiko.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje turi būti papildomai nustatytos ir ištirtos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovų UAB „KJ 220“, ir UAB „PHE LT“ prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, ir šį prašymą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pabrėžtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą, turėtų įvertinti atsiliepimuose į atsakovų prašymą, atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus ir esant būtinumui išsireikalauti iš proceso šalių papildomus paaiškinimus, įrodymus.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovų UAB „KJ 220“, ir UAB „PHE LT“ prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovų UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, naikintina, grąžinant pirmosios instancijos teismui šį prašymą nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovų UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikinti ir grąžinti šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria išspręstas UAB „PPR Investicijos“ prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius