c7f62812-e34e-4816-9cd0-35e9d1396114 · Å iaulių apylinkės teismas

                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-95-885/2013           Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03009-2008-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4  (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 23 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamajai D.

B.-T., kaltinamosios gynėjui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. B. – T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokusi, LR Seimo kanceliarijos seimo nario padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

D. B. – T. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su UAB „Š" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ ir su kaltinamuoju aktu atiduotas į Å iaulių apylinkės teismÄ , dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š" vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad Å¡ioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Å iauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus praneÅ¡imus 2007-08-17 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimÄ Ä¯ darbÄ Nr. 179, 2008-01-18 praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m.

III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie D. B. – T. apskaičiuotÄ 23000,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie D. B. – T. apskaičiuotÄ 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius D. B. – T. iÅ¡ 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 19855,26 Lt, tame tarpe su 4708,19 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, ir gautų draudžiamųjų pajamų, už realiai dirbtÄ laikotarpį (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 6817,62 Lt, tame tarpe su 1309,31 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės paÅ¡alpÄ , viso 26672,88 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06, taip pat D.

B. – T. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-15 praÅ¡ymus dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimÄ dėl D. B. – T. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ 2008-01-22 Nr. 8.37-346, savo naudai įgijo turtinę teise į 19855,26 Lt motinystės paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06 bei po motinystės paÅ¡alpos pervedimo 2008-01-28 20655,38 Lt, iÅ¡ kurių teisėtai gauta 5508,31 Lt, už realiai dirbtÄ laikotarpį (duomenys neskelbtini), į D.

B. – T. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, savo, tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 15147,07 Lt biudžeto lėšų. Be to, D. B. – T. buvo kaltinama tuo, kad 2008-01-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasiraÅ¡ydama 2008-01-15 praÅ¡ymus dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š" vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės paÅ¡alpÄ bei tÄ pačiÄ dienÄ juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A.

M. g. 42, Kaune. Kaltinamoji D. B. – T. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad dirbo „Š" nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. Iki kiek tiksliai nepasakys, mano, kad iki 2008 m. vidurio. Seime dirbo panašų darbÄ , įvesdavo duomenis, gatves, adresus. Kiek dirbo, tiek mokėjo. Darbas panaÅ¡us į darbÄ , dirbtÄ partijoje. Davė kodus ir ji juos suvesdavo į kompiuterio programÄ . Dirbo tiek, kiek turėjo laiko. Taip buvo sutarę, kad kiek dirbs, tiek mokės. VienÄ mėnesį gavo 5000 litų, kitÄ 7000 litų, įvairiai buvo.

Dirbo Kaune, savo bute. Kokios bendrovės programa buvo, nežino. A. L. atvežė lapÄ su kodais. Ji pasirašė darbo sutartį ir dirbo. Pažymas dėl motinystės pasirašė ir pateikė Sodrai. IÅ¡moka buvo viena, paÅ¡alpa 20000 litų. A. L. jos duoti pinigų neprašė. Nedavė nei grynais, nei pavedimu. Kas įsidarbinant sudarė darbo sutartį, nepamena. Mano, kad A. L., jis savininkas „Š". Ji turėjo pažįstamÄ , kuri pasiÅ«lė papildomai užsidirbti. Turėjo laisvo laiko ir sutiko.

Dėl darbo su A. L. susitiko Kaune. Nors pagrindinė bÅ«stinė Å iauliuose, bet ten nėra buvusi. Jai A. L. pristatė kaip direktorių ar savininkÄ , bet tikrai ne kaip vadybininkÄ . Ji neklausė, kokias pareigas jis užima. A. L., „Š" direktorius teisme paaiÅ¡kino, kad viskas buvo teisėta, visos sÄ lygos buvo numatytos darbo sutartyje, nei jis, nei D. B.-T. nesiÅ«lė atlikti nusikalstamÄ veikÄ . Ji dirbo kompiuteriu administracinį darbÄ , pildė kelionės lapus, tvarkė transporto judėjimÄ , galbÅ«t net vedė laiko apskaitÄ .

Naudojosi „Altas" įmonės serveriu. Stebėjo, kur važiuoja  kurjeris. IÅ¡ viso įmonėje dirbo 70 žmonių, iÅ¡ jų 20 žmonių administracinį darbÄ . Atsižvelgiant į tai, kad dirbo nuotoliniu principu, kurjeris galėjo bÅ«ti bet kur ir bet kada. Visi darbai buvo nuotolinio valdymo. Darbo sutartys buvo sudaromos dvejopai. IÅ¡ pradžių darbo užmokestis buvo pastovus, vėliau pakeitė tvarkÄ Mokėjo tiek, kiek dirbo. Ä®monė vykdė veiklÄ ir veikė pelningai. Viskas matosi balanse.

Investicijos pagrįstos, juos dar rėmė ir Europos sÄ junga. Jis, kaip įmonės direktorius, galėjo rinktis darbo krÅ«vį. Jo atlyginimas kartais buvo mažesnis nei žmonos. Darbo užmokestis priklausė nuo darbo krÅ«vio. Jei žmogus norėjo užsidirbti, duodavo darbo. D. B.-T. uždirbdavo daugiau už jį. D. B.-T. galėjo uždirbti 23000 litų, nes dirbo. Jos darbo vieta buvo bet kur. Kur buvo kompiuteris, turėjo prisijungimo kodus, galėjo ten dirbti. Darbo vieta Kaune ir ji dirbo namuose. Be kaltinamosios, A.

L. paaiÅ¡kinimų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. UAB „Š“ praneÅ¡imu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, iÅ¡ kurio matyti, kad D. B.-T. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 23000 Lt, o įmokų suma 7815,40 Lt (1 t. 3 b. l.).  UAB „Š.“ praneÅ¡imu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, iÅ¡ kurio matyti, kad D.

B.-T. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 60 Lt, o įmokų suma 20,40 Lt (1 t. 4 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2007-01-01 iki 2008-05-31, iÅ¡ kurio matyti, kad D. B. laikotarpiu nuo 2007-08-17 iki 2007-09-30 iÅ¡ UAB „Š“ gavo 23000 Lt, o laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 60 Lt (1 t. 10 b. l.). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/5 nustatyta, kad UAB „Š“ nepateikė darbo sutarčių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokioms pareigoms priimta D.

B.-T. jai nustatyto darbo užmokesčio, faktiÅ¡kai dirbto laiko, už kurį apskaičiuotas ir į Sodrai pateiktas 2007 m. I-IV ketvirčių ataskaitas įraÅ¡ytas darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad D. B.-T. apskaičiuota 26672,88 Lt motinystės paÅ¡alpa, už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 iÅ¡mokėta 20271,38 Lt (1 t. 12-22 b. l.). D. B. – T. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kokios iÅ¡laidos ir įplaukos į sÄ skaitÄ buvo laikotarpiu nuo 2006-06-07 iki 2009-01-31 (1 t. 36-47 b. l.). 2008-01-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A.

L. pateikė praneÅ¡imÄ apie apdraustosios socialiniu draudimu D. B. priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad D. B. buvo priimta į „Š“ dirbti 2007-08-17, o atleista 2008-08-04 (1 t. 53-55A b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-01-12 sprendimas Nr. 8.37-346 dėl D. B. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad D. B. priskaičiuota paÅ¡alpos suma 26672,88 Lt, o iÅ¡mokėta suma 20655,38 Lt (1 t. 56 b. l.). 2008-01-15 D.

B. praÅ¡ymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui skirti motinystės paÅ¡alpÄ , mokamÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, ir patvirtinimas, kad pateikta informacija teisinga (1 t. 83, 84 b. l.); 2008-05-06 D. B. praÅ¡ymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui skirti motinystės paÅ¡alpÄ , mokamÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų metu (1 t. 90-91 b. l.); 2008-05-06 D. B. praÅ¡ymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, iÅ¡ kurio matyti, kad praÅ¡oma taikyti 320 Lt neapmokestinamÄ jį pajamų dydį (1 t. 92 b. l.); 2008-04-22 LR Seimo kanclerio įsakymas dėl D.

B. atostogų, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamajai suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti nuo 2008-05-07 iki 2010-02-07 (1 t. 93 b. l.).          Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpomis atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų pirma bÅ«tina iÅ¡nagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrÄ sias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktÄ darbÄ , Å¡io asmens darbinę veiklÄ , darbo užmokesčio gavimÄ ir pan.) ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo.

Veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas tik tuo atveju, jei asmuo fiktyviai įdarbinamas ir suraÅ¡omi bei Sodrai pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktÄ , laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .          Kaltinamoji D. B.-T. teismo posėdyje jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ neigė, tvirtindama, kad ji buvo įdarbinta UAB „Š“, ten dirbo ir už atliktÄ darbÄ gavo atlyginimÄ .

Kaip nustatyta iÅ¡ faktinių bylos duomenų darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Š“ direktoriaus A. L. ir D. B.-T. nėra pateikta. IÅ¡ praneÅ¡imo SODRAI apie apdraustosios socialiniu draudimu D. B. priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir apie atleidimÄ iÅ¡ darbo matyti, kad D. B. buvo priimta į „Š“ dirbti 2007-08-17, o atleista 2008-08-04 (1 t. 53-55A b. l.). Kaip paaiÅ¡kino kaltinamoji ir teisme apklaustas jos direktorius A. L., darbo užmokestis nebuvo pastovus, jis priklausė nuo atlikto darbo, o kaltinamoji galėjo dirbti tiek, kiek norėjo.

IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2007-01-01 iki 2008-05-31 matyti, kad D. B. laikotarpiu nuo 2007-08-17 iki 2007-09-30 iÅ¡ UAB „Š“ gavo 23000 Lt, o laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 60 Lt (1 t. 10 b. l.). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimÄ už darbÄ , darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sÄ lygomis, darbo paklausos ir pasiÅ«los rinka, kitais darbo kainÄ lemiančiais faktoriais, o konkrež darbÄ atlygio dydžio nustatymÄ laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-448/2010 bei 2K-606/2010 pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme.

Tad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , kaip minėta, svarbu, ar įdarbinimas buvo realus ar vis dėlto fiktyvus. Teisme apklausta kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad jai davė kodus ir ji juos suvesdavo į kompiuterio programÄ , įvesdavo duomenis, gatves, adresus, darbÄ dirbo savo namuose. A. L. taip pat nurodė, kad D. B.-T. dirbo nuotoliniu bÅ«du savo namuose, jai buvo suteikti kodai ir ji kompiuteriu prisijungdavo prie sistemos, ji dirbo administracinį darbÄ , pildė kelionės lapus, tvarkė transporto judėjimÄ , galbÅ«t net vedė laiko apskaitÄ .

         Taigi nagrinėjamuoju atveju sprendžiant klausimÄ , ar D. B.-T. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (teisę į tokiÄ paÅ¡alpÄ ) įgijo pagrįstai, teismas mano, jog darbo santykiai nebuvo fiktyvÅ«s, ir ji realiai dirbo nurodytÄ darbÄ bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį. IÅ¡ kaltinimo dėl sukčiavimo Å¡alintina aplinkybė, jog D. B.-T., susitarusi su UAB „Š" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu A. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme A. L. kaltė dėl sukčiavimo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, todėl Å¡io asmens (A. L.) ir jo veiksmų nurodymas iÅ¡ kaltinime pateiktos D. B.-T. veikos faktinių aplinkybių apraÅ¡ymo Å¡alintinas, nurodant, kad D. B.-T. veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ ir su kaltinamuoju aktu atiduotas į Å iaulių apylinkės teismÄ . BK 300 str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

D. B.-T. kaltinama tuo, kad, turėdama tikslÄ apgauti VSDFV, suklastojo 2008-01-15 praÅ¡ymus dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo ir pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo. Dokumentų klastojimu Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios D. B.-T. veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų buvę įrodyta, kad D. B.-T. UAB „Š“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimÄ gavo, tačiau iÅ¡ iÅ¡tirtų teisminio nagrinėjimo metu įrodymų matyti, kad D.

B.-T.  UAB „Š“ dirbo. Akcentuotina, kad bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai iÅ¡spręsti aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių.     Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamoji minimuose dokumentuose pasirašė tvirtindama žinomai melagingus duomenis.

Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad klastoti dokumentus nebuvo jokios bÅ«tinybės, o teisme iÅ¡nagrinėjus bylÄ , D. B. –T. veiksmuose nenustatyta tyčia klastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti tam, kad įgytų teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ . Todėl teismas sprendžia, kad D. B.-T. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai besilaukianti moteris nebeturėtų teisės ir negalėtų gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegalėtų mokėti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris bÅ«tų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.          Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, D.

B.-T. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų iÅ¡teisintina, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių. Kaltinamajai D. B.-T. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintina (1 t. 106 b. l.). Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinys dalyje dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo (1 t. 182-190 b. l.) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B.-T.i priklausantį turtÄ â€“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : D. B.-T. iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kaltinamajai D.

B.-T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį dalyje dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 str.). LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ D. B.-T. priklausantį turtÄ â€“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Arūnas Bartkus