2019-02-28 Nr. AB-5486-3-62-3-01907-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1072-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01907-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Alytaus pataisos namai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 300 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 50 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus asmuo (jam nustatytas 40 procentų darbingumas), atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). 2017 m. kovo 24 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) per Lukiškių TI-K buvo etapuojamas į Alytaus PN. 2017 m. gegužės 17 d. iš Alytaus PN per Kauno TI buvo etapuojamas į LAVL. Perkeliant į LAVL iš Alytaus PN ir iš LAVL į Alytaus PN, nebuvo teisinio pagrindo jį laikyti Kauno TI ir Lukiškių TI-K. Kauno TI buvo laikomas daugiau nei parą kamerų tipo patalpoje, jam buvo atliktos dvi asmens kratos, dėl jų patyrė nepatogumų, nebuvo suteikta gydytojo konsultacija, buvo atliktas tik (duomenys neskelbtini) perrišimas ir duoti nuskausminamieji vaistai.

Kameroje sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto (buvo izoliuotas tik 1,80–2,00 m aukščio sienele), todėl trūko privatumo, sklido nemalonūs kvapai. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 28 d., t. y. daugiau, nei keturias paras kamerų tipo patalpoje, buvo atliktos dvi papildomos kratos, sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo pritaikytas negalią turinčiam asmeniui (nebuvo atramų). Kamerų languose buvo dvi eilės grotų, todėl buvo ribojamas vėjo, šviežio oro srautas, maistas į kameras buvo atnešamas šaltas.

Oro judėjimo greitis, ventiliacija, natūralus apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Nors yra neįgalus, buvo laikomas sveikiems asmenims pritaikytose kamerose, su ramentais lipti laiptais į pasivaikščiojimo kiemelį buvo sudėtinga. Nebuvo duoti būtini medikamentai, išvykdamas iš LAVL gyvybiškai svarbių vaistų turėjo tik parai laiko, užėjus dusulio priepuoliui, naudojosi inhaliatoriumi, kurio naudojimas yra ribojamas, viršijo leistiną normą, dėl to atsirado šalutinis poveikis, kenkiantis jo sveikatai. 2017 m. kovo 26–28 dienomis kentė skausmus, buvo be miego, atsirado nervingumas, emocinis bei dvasinis sukrėtimas, nepasitenkinimas.

Pareiškėjo nuomone, atviros žaizdos turėtų būti tvarstomos procedūriniame kabinete, o ne Lukiškių TI-K kameroje antisanitarinėmis sąlygomis. 2017 m. kovo 27 d. rašė prašymą dėl priėmimo pas Lukiškių TI-K gydytoją, bet nebuvo nuvestas. Pareiškėjo nuomone, VST, planuodama maršrutą, iš anksto numatė pareiškėjo laikymą Kauno TI ir Lukiškių TI-K, numatė papildomas kratas, VST pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, perkeldami jį į Kauno TI ir į Lukiškių TI-K, o ne tiesiogiai į LAVL ir iš jos tiesiogiai į Alytaus PN.

Tokiais veiksmais minėtos institucijos pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti jo teisinę padėtį, atsirado papildomos kratos, pažeminimas bei didesni laisvės atėmimo bausmės ribojimai. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę nustato teismas ir visą jam paskirtą bausmę nuteistasis turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Kauno TI ir Lukiškių TI-K, priimdami ir laikydami pareiškėją savo įstaigų kamerų tipo patalpose, neteisėtai sugriežtino pareiškėjui teismo skirtą bausmę, kadangi pataisos namų ir kalėjimų (tardymo izoliatorių) režimas yra kokybiškai skirtingas. Dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų jam buvo atliekama po dvi asmens kratas, negalėjo žiūrėti televizoriaus, buvo suvaržyta judėjimo laisvė, bendravimas, nes kamerose buvo laikomas vienas, buvo pažeista teisė į orumą, patyrė dvasinę skriaudą, išgyvenimus, stresą, jautėsi pažemintas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno TI nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigoje buvo vieną kartą, 2017 m. gegužės 17–18 dienomis, kameroje Nr. 127. Kauno TI sanitarinių mazgų įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi. Sanitariniame mazge yra unitazas, kuris atitinka Lietuvos standartą LST EN 997/AC, jo konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą, jis turi atskirą nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemą ir atskirtas nuo kameros 2,1 m aukščio atitvarais, užtikrinančiais higienos normų laikymąsi, naudojimosi intymumą. Kauno TI pradėjo veikti po rekonstrukcijos 2004 metais, atskirų sanitarinių mazgų įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimas įrengti atskirus sanitarinius mazgus įstaigai nėra taikomas. Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teiginiai dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo yra nepagrįsti. Kauno TI yra įrengti dviejų tipų kamerų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, o visuose sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 127 langai yra atidaromi ir veikia mechaninė ventiliavimo sistema. Kauno TI neturi žinių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, kontroliuojančias laisvės atėmimo vietų įrengimo ir eksploatavimo priežiūrą, taigi šios institucijos neatliko patikrinimų dėl skunde išdėstytų aplinkybių, nes tam nebuvo pagrindo. Pareiškėjas subjektyviai vertina oro patekimo į kamerą galimybes, jo argumentai yra klaidinantys. Kauno TI nėra atsakinga už konvojavimo vykdymą ir priimdama etapuojamus suimtuosius (nuteistuosius) vadovaujasi Kalėjimų departamento nutarimu dėl konvojuojamųjų pervežimo iš Alytaus PN į LAVL per Kauno TI. Prašė skundą atmesti ir pareikalauti iš pareiškėjo V. V., kuris akivaizdžiai bando klaidinti teismą ir piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo, sumokėti žyminį mokestį.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VST nurodė, kad konvojavimas yra tik ginkluotas lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą. Konvojavimo paraiškas planiniam konvojui VST teikia Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos. VST pareigūnai pagal LAVL ir Alytaus PN pateiktas paraiškas konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: 2017 m. kovo 24 d. Kaunas-Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas bei 2017 m. gegužės 17 d. Kaunas-Alytus- Kaunas. Pagal Konvojavimo taisyklių 38.8 punktą konvojaus viršininkas, nesant pagrindui nepriimti, privalo priimti ir perduoti konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Priimant konvojuojamuosius konvojavimui VST konvojaus pareigūnai privalomai atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą. Pretenzijų dėl ginčui aktualių konvojavimų metu iš pareiškėjo negauta, pareiškėjas dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant į VST nesikreipė. Asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nenurodžius neteisėtų VST pareigūnų veiksmų, nesant jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimų pareiškėjo patirtų fizinės ir / ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. kovo 24 d., išvyko 2017 m. kovo 28 d. 2017 m. kovo 24 d. buvo patalpintas į kamerą Nr. 114 (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 24 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 350 (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 25–27 dienomis buvo patalpintas į kamerą Nr. 350 (1 asmuo kameroje). Lukiškių TI-K administracija negali atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų nepriimti į įstaigą. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Kamerų langų angose yra įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Į langus yra įdėtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. bandymo permesti daiktus, raštelius ar pan., iš savo gyvenamosios kameros kitiems nuteistiesiems. Gyvenamosiose patalpose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros 1,5 m aukščio pertvara, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Užuolaidos buvo įrengtos ir kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas. Langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriuje nurodyta, kad tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjas gaudavo tvarsliavą savarankiškam (duomenys neskelbtini) perrišimui, vaistus nuo skausmo, todėl teiginiai, kad medicininė pagalba nebuvo suteikta ar buvo blogai suteikta, neatitinka tikrovės. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas, neteisėtas pareigūnų veikimas arba neveikimas ir tokio veikimo ar neveikimo sąlygotas žalos atsiradimas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. LAVL nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. V. V. atvyko į LAVL dėl ištyrimo dėl (duomenys neskelbtini). Paskirtas gydymas. Pareiškėjas išrašytas iš ligoninės 2017 m. kovo 24 d. ir planiniu konvojumi grąžintas atgal į Alytaus PN. 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas atvyko į LAVL sveikatos būklės patikrinimui dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Paskirtas gydymas. Pareiškėjui reikalaujant, 2017 m. birželio 7 d. planiniu konvojumi grąžintas atgal į Alytaus PN laukti planine tvarka užsakytos tretinio lygio gydytojo neurologo konsultacijos. LAVL atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dažnai elgdavosi nepagarbiai ir nemandagiai su LAVL personalu, nevykdydavo nurodymų. Iki 2017 m. gegužės 17 d. galiojęs VST vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ nenumatė tiesioginio maršruto LAVL-Alytaus PN. Nuteistieji į Alytaus PN privalomai buvo konvojuojami per Lukiškių TI-K. Todėl V. V. 2017 m. kovo 24 d. iš LAVL į Alytaus PN planiniu konvojumi buvo konvojuotas per Lukiškių TI-K. Nuo 2017 m. gegužės 17 d. įsigaliojo VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 47V-498 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėtu įsakymu nustatytas tiesioginis konvojavimo maršrutas LAVL-Alytaus PN, kuriuo pareiškėjas 2017 m. birželio 7 d. buvo konvojuotas ir grąžintas į Alytaus PN. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo atliekamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl, nenustačius neteisėtų LAVL veiksmų, nėra būtinų sąlygų žalai atsirasti ir valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d. buvo etapuotas iš Alytaus PN į LAVL. Etapavimą vykdė VST, pagal 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 47SD-786 pateiktą konvojavimo maršrutą. Pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, neįrodė, kad žala kilo dėl neteisėtais pripažintų Alytaus PN veiksmų, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo V. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Lukiškių TI-K buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; pareiškėjo V. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atmetė; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliko nenagrinėtu.

14. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 28 d., Kauno TI nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ir dėl to, kad VST jį konvojavo iš LAVL į Alytaus PN ir iš Alytaus PN į LAVL ne tiesiogiai, o per Kauno TI ir per Lukiškių TI-K, jog nebuvo teisinio pagrindo jį laikyti Lukiškių TI-K ir Kauno TI, nes jis laisvės atėmimo bausmės atlikimui paskirtas į Alytaus PN. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. atsiliepime į Alytaus PN atsiliepimą nurodė, jog Alytaus PN pretenzijų neturi ir dėl neturtinės žalos priteisimo Alytaus PN reikalavimo nereiškia. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas pirminiame skunde atsakovu buvo nurodęs ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą LAVL, tačiau tikslindamas skundą neturtinės žalos iš LAVL veiksmų (neveikimo) nekildino, reikalavimo Lietuvos valstybės atstovui – LAVL, nesuformulavo, todėl teismas bylą nagrinėjo pagal pareiškėjo patikslintame skunde pareikštus reikalavimus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai VST, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno TI, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. kovo 24 d. iš LAVL ir 2017 m. kovo 28 d. išvyko į Alytaus PN. Atvykęs pareiškėjas laikinai buvo patalpintas į kamerą Nr. 114 ir tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 350. Minėtose kamerose jis buvo laikomas vienas.

16. Teismas pripažino, kad atsakovas privalo užtikrinti, jog naudojantis sanitariniu mazgu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, todėl sanitarinis mazgas turi būti įrengtas taip, kad ši vieta nebūtų visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esantys sanitariniai mazgai atskirti nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele, taip pat įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas ir tik keturias paras, todėl toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nelaikytinas žeminančiu jo orumą ar pasiekiančiu minimalų žiaurumo lygį, kuris patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo sritį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge, nors ir buvo pažeista (polietileninė užuolaida, pareiškėjo teigimu, neužtikrino privatumo nuo pareigūnų), tačiau toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

17. Teismas, aptarė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), 21 punkto nuostatas, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Teismas pritarė Lukiškių TI-K atsiliepimo argumentui, kad atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos įvedimas neabejotinai yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), tokio būtinumo nereglamentuoja. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad kameras buvo galimybė vėdinti per langus ir tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo vienas, teismas darė išvadą, kad atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge nebuvimas, nesukėlė pareiškėjui tokių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. nėra pagrindo paties neturtinės žalos fakto konstatavimui.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumo lygis, t. y. 40 procentų darbingumas. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 12 d. Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad pareiškėjas pagal jam nustatytą darbingumo lygį gali dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu. Todėl skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo nepritaikymo negalią turinčiam asmeniui (atramų nebuvimo), sudėtingumo lipti laiptais į pasivaikščiojimo kiemelį, teismas vertino kritiškai. Pareiškėjui nustatytas neįgalumo lygis leidžia dirbti minėtus darbus, todėl naudojimasis sanitariniu mazgu nors ir galėjo kelti nepatogumus, tačiau jo nepritaikymas negalią turinčiam asmeniui nesudaro pagrindo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų konstatavimui.

19. Teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl langų konstrukcijos (grotų ir metalinio tinklo įrengimas) atitiko teisės aktuose numatytus kamerų langų įrengimo reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

20. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo kamerų natūralaus apšvietimo, netinkamo oro judėjimo greičio jose ir į kameras tiekiamo atšalusio maisto. Lukiškių TI-K pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai ir laikytos nustatytomis, t. y. teismas laikė, kad pareiškėjo teisė į tinkamą natūralų kameros apšvietimą, oro judėjimo greitį ir šilto maisto tiekimą buvo pažeista.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuriame nurodė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) žaizdų perrišimui jam buvo duota tik 50 g tepalo, kurio pakako tik nepilnoms dviems dienoms, o nuo 2017 m. kovo 27 d. jam nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba, nors kreipėsi raštu. Kalėjimų departamentas 2017 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2S-4694 pareiškėjui išsamiai atsakė, kad tik gydantis gydytojas gali spręsti, koks gydymas (koks tepalo kiekis) reikalingas, jog į Sveikatos priežiūros tarnybą su prašymu suteikti sveikatos priežiūros paslaugas jis nesikreipė, pagal Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos medicinos personalo budėjimų žurnalo įrašus, nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. jam periodiškai buvo duodama tvarsliava ir tepalas savarankiškam žaizdų perrišimui, taip pat medikamentai nuo skausmo. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės jis turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsakyme (rašte) Kalėjimų departamentas nurodė jo apskundimo tvarką ir terminus. Pareiškėjas atsakymo neginčijo. Teismas pareiškėjui papildomai išaiškino, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 8 dalis ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.).

22. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad 2017 m. kovo 27 d. jis nebuvo nuvestas pas gydytoją nors rašė prašymą, teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas 2017 m. liepos 19 rašte pareiškėjui atsakė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 27 d. jis su prašymu suteikti sveikatos priežiūros paslaugas nesikreipė. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino teisę pateikti nurodytą aplinkybę (jog kreipėsi raštu dėl priėmimo pas Lukiškių TI-K gydytoją) patvirtinančius įrodymus arba patikslinti, iš kokios konkrečios institucijos toks įrodymas išreikalautinas, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, aplinkybių nepatikslino, todėl pagal byloje esančius duomenis teismas nenustatė, kad tokį prašymą pareiškėjas buvo rašęs ir nepripažino, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu atliko neteisėtus veiksmus.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2017 m. gegužės 17 d. iš Alytaus PN ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 127, kurioje buvo laikomas vienas. 2017 m. gegužės 18 d. jis buvo išvežtas į LAVL.

24. Teismas nurodė, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 14.5 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kuri turi duris. Atsakovas pateikė į bylą fotonuotraukas, patvirtinančias, kad kameros sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo kameros ploto pakankamo aukščio sienele, turi atskirą nuo kameros ištraukiamąją ventiliaciją, turi duris, kamerose yra atidaromi langai. Kadangi pareiškėjas Kauno TI kameroje buvo laikomas vienas ir tik vieną parą, sanitarinis mazgas turėjo duris, kurios užtikrino privatumą nuo kamerą stebinčių pareigūnų, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo teismas atmetė kaip nepagrįstus ir laikė ir Kauno TI neteisėtų veiksmų dėl privatumo neužtikrinimo nenustatė.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. teisme gautame procesiniame dokumente nurodė naują skundo dalyką, t. y., pakeitė prašomos priteisti žalos iš atsakovo atstovo Kauno TI dydį (buvo nurodęs 50 Eur, pakeitė į 500 Eur), ir naują aplinkybę (neturtinę žalą kildina iš nepakankamos kameroje natūralios šviesos), tačiau atsakovo atstovo atsiliepimas teisme gautas 2017 m. spalio 3 d., skundo dalyko ir aplinkybių tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2017 m. spalio 27 d. teisme gautame procesiniame dokumente, todėl toks skundo dalyko ir pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, ir negali būti priimtas nagrinėjimui, o vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas ABTĮ 50 str. 3 d.).

26. Teismas nenustatė Kauno TI neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Teismas, vertindamas Kauno TI argumentus dėl įpareigojimo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, pažymėjo, kad neturi pagrindo įtarti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

27. Teismas nurodė, kad konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240 / 1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir aptarė ginčui aktualias jų nuostatas.

28. Teismas nustatė, kad VST 2017 m. gegužės 17 d., pagal Alytaus PN 2017 m. gegužės 16 d. Konvojavimo paraišką Nr. 8-5237 planiniu konvojumi konvojavo pareiškėją V. V. iš Alytaus PN į Kauno TI; pagal LAVL 2017 m. kovo 23 d. Konvojavimo paraišką Nr. S-1543 konvojavo pareiškėją į Lukiškių TI-K.

29. Teismas nurodė, kad Konvojavimo taisyklės (216 p.) numato, jog nuteistųjų konvojavimui į LAVL turi būti skiriamas neplaninis konvojus ir tokį neplaninį konvojų turėjo organizuoti Alytaus PN, tačiau Alytaus PN 2017 m. gegužės 16 d. organizavo planinį konvojų į Kauno TI, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad konvojuojant pareiškėją į LAVL neteisėtus veiksmus atliko VST. Kita vertus, Konvojaus taisyklės nenumato, kad nuteistieji iš LAVL turi būti konvojuojami neplaniniu konvojumi, todėl pareiškėjas teisėtai iš LAVL į Alytaus PN buvo konvojuojamas planiniu konvojumi. Tačiau į bylą pateiktas VST vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“, galiojęs 2017 m. kovo 24 d. (toliau – ir Įsakymas), kai pareiškėjas buvo konvojuotas iš LAVL į Lukiškių TI-K, nenumatė tiesioginio maršruto iš LAVL į Alytaus PN, todėl pareiškėjas planiniu konvojumi buvo konvojuojamas per Lukiškių TI-K. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir LAVL atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad VST, tvirtindama planinio konvojaus maršrutus galėjo ir privalėjo numatyti tiesioginį planinį konvojaus maršrutą iš LAVL į Alytaus PN. Dėl tiesioginio planinio konvojaus maršruto nenumatymo, pareiškėjas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę keturias paras atliko Lukiškių TI-K, t. y. griežtesnėmis sąlygomis nei būtų atlikęs Alytaus PN.

30. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73–75 str.), t. y. lengvesnį režimą, nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85–86 str.). Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas keturias paras laisvės atėmimo bausmę atliko ne jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. pažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl nesančio planinio konvojaus maršruto LAVL-Alytaus PN. Tokiu būdu, dėl neteisėtų VST veiksmų, tvirtinant planinius konvojaus maršrutus, pareiškėjas 2017 m. kovo 24–28 d. patyrė laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, t. y. papildomas kratas, judėjimo laisvės suvaržymus, didesnius laisvės atėmimo bausmės ribojimus, negalėjo žiūrėti televizoriaus.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą žalą taip pat kildina Lukiškių TI-K, ir Kauno TI veiksmų, jį neteisėtai laikant šiose įstaigose, nes jis bausmės atlikimui yra skirtas į Alytaus PN. Pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas pagal planinius konvojavimo maršrutus. BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 53 punktas reglamentuoja, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 26 d.; toliau – ir Instrukcija), 148–157 punktai reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 153.1 p.). Kadangi galiojantys teisės aktai nenumato galimybės konvojuoto nuteistojo pataisos įstaigai nepriimti, o pataisos įstaiga, atlikdama pareiškėjo visumines kratas vykdė Instrukcijos 153.1 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad skubiai, esant pirmai galimybei (iš Kauno TI kitą dieną, iš Lukiškių TI-K, pirmuoju planiniu konvojavimo maršrutu) jis buvo konvojuotas atitinkamai į LAVL ir į Alytaus PN, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priimdami ir laikydami pareiškėją savo įstaigoje Kauno TI ir Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktus ar bausmių vykdymo principus.

32. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų Lukiškių TI-K (nors ir minimaliai, tačiau pažeidžiant jo privatumą sanitariniame mazge, pažeidžiant pareiškėjo teisę į tinkamą natūralų kameros apšvietimą, oro judėjimo greitį ir šilto maisto tiekimą), darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau atsižvelgęs į pažeidimo trukmę (tik keturias paras) ir mastą, nesant įrodymų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

33. Nesant jokių objektyvių duomenų dėl atsakovo atstovo Kauno TI neteisėtų veiksmų ir aplinkybių, jog dėl vienos paros kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, t. y., nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atmetė.

34. Teismas konstatavo, kad VST neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. tiesioginių planinių konvojaus maršrutų iš LAVL į Alytaus PN neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismas vertino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį keturias paras Lukiškių TI-K griežtesnėmis režimo sąlygomis, nei būtų Alytaus PN, dėl VST pareigūnų neteisėtų veiksmų ir teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui VST pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

III. 35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas dėl VST neteisėtų veiksmų, teismui nutarus kitaip – grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, netenkinti visiškai.

36. VST nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų: VST nebuvo žinomi byloje priimti ir gauti dokumentai: 2017 m. spalio 17 d. nutartis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Alytaus PN ir LAVL, taip pat jų pateikti atsiliepimai į skundą ir pareiškėjo atsakymas į minėtus dokumentus. 2017 m. lapkričio 13 d. teismas priėmė nutartį nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka neatvykus proceso šalims, nors VST atstovas buvo nuvykęs į teismo posėdį nustatytu laiku, bendravo su teismo posėdžių sekretore, iš kurios gavo informaciją, kad teismo posėdis nukeliamas į 2018 m. gruodžio 18 d., vėliau telefonu buvo gauta informacija, kad byla bus nagrinėjama 2017 m. gruodžio 6 d. rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su teismo sprendimu, VST paaiškėjo, kad buvo nepagrįstai nustatyta, jog į 2017 m. lapkričio 13 d. bylos šalys neatvyko. Dėl minėtų procesinių pažeidimų VST neturėjo galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, tinkamai atstovauti ir ginti savo interesus, buvo pažeistas šalių lygybės principas.

37. VST nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasirinko atsakomybės subjektą, perkeldamas atsakomybę nuo Alytaus PN ir LAVL VST, kuri negalėjo nevykdyti LAVL paraiškos konvojuoti pareiškėją į Lukiškių TI-K. VST, gavusi paraišką konvojuoti pareiškėją planiniu konvojumi ir tinkamai tam parengtus dokumentus, negalėjo jos nevykdyti. VST teigimu, LAVL turėjo galimybę pasinaudoti savo vidiniais ištekliais ir konvojuoti pareiškėją pati, per Kauno TI arba pateikti neplaninio konvojaus paraišką. VST pabrėžia, kad tik vykdo Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sprendimus dėl asmenų konvojavimo Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, negali jų nevykdyti, jei pateikiami tinkami dokumentai, o atsako tik už tinkamą konvojavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteikė jokių skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, nėra žalos padarymo fakto.

38. VST pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. LAVL buvo perkelta į Pravieniškes, tačiau apie poreikį keisti konvojavimo maršrutus ir naujus asmenų konvojavimo poreikius VST nebuvo informuota. VST teikia apeliacinės instancijos teismui dokumentus, iš kurių matyti, kad iš esmės iki 2017 m. kovo 10 d. VST nebuvo žinomas poreikis konvojuoti asmenis tiesiogiai iš / į LAVL. Be to, VST nebuvo žinoma, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, naudodamos Lukiškių TI-K ir Kauno TI kaip tranzitinius konvojavimo punktus, neužtikrins konvojuojamiems asmenims tinkamų kalinimo sąlygų.

39. Pareiškėjas V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktuose sąvoka tranzitinis punktas neegzistuoja, o jo konvojavimo metu buvo nurodyti aiškūs paskirties taškai – LAVL arba Alytaus PN, todėl jo laikymas Kauno TI ar Lukiškių TI-K buvo neteisėtas. Pareiškėjas iš esmės pakarojo skunde išdėstytas aplinkybes apie netinkamas kalinimo sąlygas bei nepatogumus, kuriuos patyrė be pagrindo būdamas perkeltas į Lukiškių TI-K ir Kauno TI, pabrėžė, kad tokiu būdu be pagrindo buvo sugriežtintos jo bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, VST, sudarydama planinio konvojaus maršrutus atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo pareiškėjo nurodoma neturtinė žala.

41. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

42. Lukiškių TI-K nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė galima tik nustačius sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų visuma nenustatyta, o tam tikri pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su laisvės atėmimo bausmės esme.

43. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti reikalavimą naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą, nes sprendimo dalis, susijusi su Kauno TI veiksmais, yra pagrįsta ir teisėta, todėl turėtų būti palikta nepakeista, o kitus apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus nagrinėti Kauno TI nepareiškiant nuomonės.

44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

45. LAVL nurodo, kad LAVL vykdo neplaninį konvojavimą ligoniams tik į kitas sveikatos priežiūros įstaigas, kuomet jiems būtina skubi būtinoji medicininė pagalba. Organizuoti pareiškėjo konvojavimą į Alytaus PN neplaniniu konvojaus maršrutu jokio pagrindo nebuvo. Teisės aktai nedraudžia konvojuoti asmenis per kitas laisvės atėmimo įstaigas, todėl VST neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. V. kildino iš Lukiškių TI-K, Kauno TI ir VST neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Lukiškių TI-K buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atmetė; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliko nenagrinėtu.

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VST atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neužtikrino tiesioginių planinių konvojaus maršrutų iš LAVL į Alytaus PN, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kai buvo laikomas keturias paras Lukiškių TI-K griežtesnėmis režimo sąlygomis, nei būtų Alytaus PN.

49. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą padarė procesinių pažeidimų: VST nebuvo žinomi visi gauti byloje dokumentai ir įrodymai, nors VST atstovas buvo atvykęs į teismo posėdį, paskirtą 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bylos šalys į teismo posėdį neatvyko ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistos VST procesinės teisės – nesudaryta galimybė tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, ją įvertinti ir atstovauti savo poziciją. VST tvirtina, kad yra atsakinga tik už tinkamą konvojavimą, vykdo Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų paraiškas konvojuoti asmenis ir nėra atsakinga už tai, kad kitos pataisos įstaigos neužtikrino pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų.

50. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

52. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST apeliacinį skundą pirmiausia grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais. Teisėjų kolegija, įvertinus VST apeliacinio skundo argumentus, kartu su apeliaciniu skundu pateiktą pranešimą (II t., b. l. 15) bei bylos medžiagą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Nors VST teigia, kad neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, pažymėtina, kad VST yra viešojo administravimo subjektas, kuriam, be kita ko, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o teismo šaukimai ir pranešimai pagal ABTĮ 74 straipsnio 7 dalies nuostatas siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. VST yra prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir nustatyta tvarka turėjo galimybę iki paskirtos teismo posėdžio datos susipažinti su minėtoje sistemoje esančiais administracinės bylos duomenimis, taip pat atvykti į pirmosios instancijos teismo rūmus ir susipažinti su administracine byla, tačiau byloje duomenų apie tai nėra, juo labiau, kad tiek bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, tiek VST buveinė yra Kauno mieste. Nors minėtame VST pateiktame pranešime nurodoma, kad VST atstovas buvo atvykęs į 2017 m. lapkričio 13 d. paskirtą teismo posėdį, tačiau VST daugiau jokių pranešime nurodomų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o byloje esanti 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis patvirtina, kad į bylos nagrinėjimą proceso šalys neatvyko. Pažymėtina, kad VST pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, jame išreiškė savo poziciją dėl skundo, be to, nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 145 str. 1 d.).

53. Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnis nustato VST uždavinius, vienas jų – užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą (6 str. 3 p.).

54. Konvojavimo taisyklių 4 punktas nustato kovojaus rūšis: planinis, neplaninis, sutiktinis, procesinis, teisminis, ypatingasis. Nagrinėjamos bylos apektu aktualūs yra: planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (4.1 p.) ir neplaninis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku (4.2 p.).

55. Konvojavimo Taisyklių 216 punktas nustato, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus. Organizuojant konvojuojamųjų konvojavimą į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, vadovaujamasi šių taisyklių nuostatomis.

56. Pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai (19.1 p); kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai (19.2 p.). Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas (20 p.).

57. Konvojavimo paraiškos pateikimo tvarką ir terminus reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 11-14 punktai. Jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar teritorinės policijos įstaigos konvojavimo padaliniui. Šiuo atveju netaikomi šių taisyklių 11 punkte nurodyti paraiškos pateikimo terminai.

58. Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109, 5 punktą, VST planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu, tvirtina VST vadas.

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas VST neteisėtus veiksmus valstybės civilinės atsakomybės prasme konstatavo dėl to, kad VST nenumatė tiesioginio maršruto iš LAVL į Alytaus PN, todėl pareiškėjas 2017 m. kovo 24 d. (penktadienį) iš LAVL nebuvo tiesiogiai konvojuotas į Alytaus PN, o per Lukiškių TI-K, kur be pagrindo griežtesnio bausmės atlikimo režimo sąlygomis praleido beveik 4 paras, t. y. iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN išvyko 2017 m. kovo 28 d. (antradienį). Bylos duomenys patvirtina, kad VST vado Įsakymu nebuvo nustatytas tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN, toks maršrutas (pagal paraišką) atsirado tik 2015 m. gegužės 15 d. VST vadui priėmus įsakymą Nr. 47V-498 (II t., b. l. 127). Vadovaujantis Įsakymu, iki patvirtinant naują maršrutą nuteistieji iš LAVL, esančios adresu Pravieniškių g. 57, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., į Alytaus PN buvo konvojuojami per Lukiškių TI-K, esantį Vilniuje.

60. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad būtent VST tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Kaip minėta, neplaninio konvojaus organizavimo atvejai yra aiškiai nustatyti Konvojavimo taisyklėse. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 9.2 punktas nustatė, kad LAVL prireikus pristato (konvojuoja) pacientus į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau nenumatė pareigos organizuoti neplaninį konvojų asmeniui paleidžiamam (išrašomam) iš LAVL pristatyti atgal į pataisos įstaigą, kurioje jam nustatyta tvarka paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi LAVL nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos pati konvojuoti pareiškėją į Alytaus PN, o teikė konvojavimo paraišką pagal VST Įsakymu nustatytus planinius maršrutus, kuriais buvo konvojuojama: <...> Pravieniškių LAVL – Lukiškių TI-K <...> (trečiadieniais ir penktadieniais) ir <...> Lukiškių T-K – Alytaus PN <...> (antradieniais ir penktadieniais). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent VST teko pareiga numatyti ir nustatyti tiesioginį planinį konvojaus maršrutą ir nagrinėjamos bylos kontekste būtent VST atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.

61. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydžio (300 Eur) sumą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui buvo padaryta esminė neturtinė žala, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio intensyvumo ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad jam už beveik 4 parų jo teisių pažeidimo laikotarpį būtų priteisiamas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisių pažeidimui atlyginti proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 50 Eur.

63. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. vasario 7 d. dubliką su papildomais dokumentais, kuriame prašo atmesti VST apeliacinį skundą ir tenkinti jo prašymą, išdėstytą skunde pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus ir prašymą, turėjo pateikti dėl pirmosios instancijos teismo apeliacinį skundą skundą ABTĮ 132 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jo nepateikė, todėl šioje byloje minėtas pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteistą pareiškėjui V. V. neturtinės žalos atlyginimo sumą (300 Eur) sumažinti iki 50 Eur.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė