c7f4bc39-bfa6-4e57-ad59-47bf1e9416e8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-928/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18518-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ G.

A. gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato laiduotojos D.

M. atsakomybėn. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla nutraukta. G. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 27 d.;

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant G. A. priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 26 d. prokurorės nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo. G. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ G. A., gimusio (duomenys neskelbtini) m., vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VÄ® „Regitra“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. A., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato laiduotojos D. M. atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. gegužės 25 d., apie 01.45 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas tai yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®vertino tai, kad G. A. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, anksčiau nebuvo teistas, vadovaujantis administracinių nusižengimų registru administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas 3 kartus, baudos sumokėtos, per savo vairavimo laikotarpį analogiÅ¡kų pažeidimų nebuvo padaręs, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, buvusios darbovietė charakterizuojamas teigiamai.

Be to, savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad G. A. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ G. A. ir jo gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių G. A. taikymo ir G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimų vairuoti transporto priemones, nustatant kuo trumpesnį terminÄ , o turto konfiskavimo netaikyti. 3.1. Skunde nurodo, kad teismas individualizuodamas bausmę Å¡ioje dalyje buvo per griežtas, paskyrė per ilgÄ specialiosios teisės atėmimo terminÄ , kuri yra neproporcinga padarytai veikai pagal nustatytas aplinkybes.

Teismas nepilnai įvertino lengvinančių aplinkybių buvimÄ , tai kad nėra sunkinančių aplinkybių bei visų kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų. Pažymėjo, kad pagal BK 67, 68 straipsnių nuostatas, teismas gali, o ne privalo skirti kaltinamajam poveikio priemonę uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, tai yra teismo diskrecijos teisė. Å ioje byloje teismas, atsižvelgdamas į valstybės iÅ¡keltus tikslus dėl saugumo kelyje ir kitas nurodytas aplinkybes, priėmė sprendimÄ taikyti Å¡iÄ poveikio priemonę 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Apeliantas sutinka, kad pritaikyta poveikio priemonė yra tikslinga, tačiau nesutinka su jos paskirta trukme. Pabrėžė, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo laikas - 1 metai. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo skirti jam kuo trumpesnį Å¡io įpareigojimo terminÄ , ne ilgesnį nei 1 metai. 3.2. Skundo autoriaus nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis nurodė eilę svarbių aplinkybių, kurias, jo nuomone, teismas nepilnai įvertino, todėl paskyrė per ilgÄ uždraudimo naudotis specialia teise, terminÄ .

Atkreipė dėmesį, kad dėl padarytos veikos jis iÅ¡ karto prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo poelgį vertino kritiÅ¡kai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nors ir pažymėjo, tačiau pakankamai neįvertino, kad apeliantas dėl Å¡ios padarytos veikos jau patyrė itin didžiulius, ilgalaikius neigiamus padarinius, susijusius su jo atleidimu iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) ir nuolatinių pajamų netekimu, taip pat socialinių garantijų, susijusių su galimybe gauti pensijÄ , netekimu, kas vertintina kaip tiesioginės neigiamos pasekmės įgyvendinant bausmės tikslus.

Nors apeliantas ir atleistas iÅ¡ darbo, tačiau jo charakteristika iÅ¡ buvusio darbo yra iÅ¡imtinai teigiama. Jokių analogiÅ¡kų pažeidimų per visÄ savo vairavimo laikotarpį nėra padaręs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, pažeidimai nesusiję su inkriminuota veika. Vertinant kaltininko asmenybę pažymėjo, kad jis iÅ¡vadas padarė iÅ¡ karto, kreipėsi į specialistus pagalbos, kadangi įvykis labai stipriai paveikė emociÅ¡kai, alkoholio nevartoja visiÅ¡kai. Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad apeliantas yra kritiÅ¡kas ir griežtas tiek savo poelgiui, tiek sau pačiam.

Vertinant nusikaltimo mechanizmÄ ir padarymo aplinkybes, pažymėjo, kad kitų nukentėjusių asmenų nėra, apeliantas važiavo vienas, sustabdytas buvo atsitiktinai, ne dėl specialaus praneÅ¡imo, vykdė visus policijos pareigÅ«nų reikalavimus. Nustatytas alkoholio kiekis kraujyje artimas minimaliam, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3.3. Apelianto nuomone, jis nesielgė piktybiÅ¡kai, kaip nurodė, pamiegojo, jautėsi gerai, tačiau adekvačiai neįvertino situacijos, važiavo į namus nedidelį atstumÄ .

Nusikaltimo padarymo laikas - naktis – 01.45 val., kuomet eismo (duomenys neskelbtini) mieste faktiÅ¡kai nėra. Nors veika vertintina kaip nesunkus nusikaltimas, tačiau individualizuojant veikÄ darytina iÅ¡vada, kad apelianto veiksmai nesukėlė pavojaus aplinkiniams, niekas, nei žmonės, nei turtas nenukentėjo. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į Å¡eimynines aplinkybes, byloje pateikta pažyma apie Å¡eimos sudėtį, jis kartu su D. M. augina nepilnamečius 4 vaikus, vienam iÅ¡ jų M. A. gim. (duomenys neskelbtini) d.

Å¡iuo metu yra tik 1 metai 3 mėnesiai, mama yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, nedirba, gauna iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 189,60 Eur. Taip pat pateikta pažyma apie Å«kį, kredito sutartis, sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. A. sveikatos bÅ«klę pagrindžiantys įrodymai. Apeliantas, po to kai buvo atleistas iÅ¡ darbo, vykdo Å«kinę veiklÄ , pats Å«kininkauja (augalininkystė ir gyvulininkystė), tai yra pagrindinės visos Å¡eimos pajamos, kadangi D. M. dėl mažo sÅ«naus amžiaus dirbti dar negali.

Be to, turi įsipareigojimų kreditoriams dėl bÅ«sto paskolos, kuriame Å¡eima gyvena, taip pat dėl Å«kio veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 metų laikotarpiui. Vairuotojo pažymėjimo turėjimas tiesiogiai susijęs su jo vykdoma veikla, kadangi jam reikia vairuoti Å«kio technikÄ , kuria yra apdirbami laukai, reikia važinėti į Å«kį, kuris yra nutolęs nuo gyvenamosios vietos 25 km., nes Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o Å«kis (duomenys neskelbtini) kaime. Å eimyninės aplinkybės yra susiklosčiusios taip, kad tame pačiame kaime gyvena apelianto neįgalus brolis R.

A. ir mama D. A., kuri yra paskirta brolio globėja, tačiau pati yra labai silpnos sveikatos, jai Å¡io proceso metu yra nustatyta leukemija, todėl apeliantas rÅ«pinasi ir mama, ir neįgaliu broliu. Po to, kai buvo 2022 m. gegužės 27 d. iÅ¡ apelianto paimtas vairuotojo pažymėjimas praėjo ne mažas laiko tarpas – 5 mėnesiai, kurie apeliantui buvo labai sudėtingi, sunkÅ«s, turėjo daug finansinių netekimų ir patyrė nepatogumus ir visai tai jis vertina, kaip savo nusikalstamo elgesio pasekmę, tačiau mano, kad uždraudimo jam naudotis specialia teise laikas yra per ilgas, teismas turi atsižvelgti į visas nurodytas individualias aplinkybes ir skirti mažesnį nei nurodytas sankcijoje minimalus terminÄ arba minimalų 1 metų terminÄ . 3.4.

Skunde apeliantas praÅ¡o teismo įvertinti tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, augina mažamečius vaikus, dirbantis, jau už Å¡iÄ veikÄ jam taikyta itin griežta atsakomybė atleidimas iÅ¡ darbo, pasekmės akivaizdžios, neteko pajamų Å¡altinio, faktiÅ¡kai rÅ«pinasi savo neįgaliu broliu ir mama, anksčiau neteistas, nors baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajam yra bÅ«dingas piktybiÅ¡kas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas.

Apeliantas buvo sustabdytas naktį, kai eismo intensyvumas yra menkas, niekam žala nepadaryta, su alkotesterio parodymais apeliantas sutiko, nėra duomenų, kad jis būtų sustabdytas dėl netinkamų vairavimo veiksmų ar kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, nustatytos lengvinančios aplinkybės, nėra byloje duomenų, kad po šios veikos padarymo apeliantas būtų dar pažeidęs teisės aktų reikalavimus, anksčiau neteistas ir už analogiško pobūdžio pažeidimus nebaustas, todėl darytina išvada, kad apeliantas neturi susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o šis vienkartinis atvejis yra labiau atsitiktinis.

Nors nurodytos aplinkybės, susijusios su Å¡eimynine padėtimi, jo pareigomis ir teikiama priežiÅ«ra namiÅ¡kiams, mamai ir neįgaliam broliui, teismų praktikoje nėra pripažįstamomis iÅ¡skirtinėmis ir sudarančiomis pagrindÄ Å¡velninti apelianto teisinę padėti, tačiau įvertinus aptartas apeliantÄ iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jau patirtas neigiamas pasekmes dėl atleidimo iÅ¡ darbo, individualaus jo padarytos veikos pavojingumo, kuris akivaizdžiai mažesnis, nei rÅ«Å¡inis, kontekste, konstatuotina, kad net minimaliam terminui uždraudus apeliantui teisę vairuoti transporto priemones dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai per 1 metų laikotarpį bus neproporcingi. 3.5.

Skundo autorius taip pat nesutinka ir su kita jo atžvilgiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – jam priklausančio automobilio „BMW 530“ konfiskavimu. Prašo teismo vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi ir netaikyti turto konfiskavimo, nes transporto priemonė nuosavybės teise priklausanti apeliantui, faktiškai yra vienintelis šeimos, kurioje auginami 4 vaikai, automobilis. 3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos Å¡io straipsnio 2 dalyje. Å iame kontekste praÅ¡o atsižvelgti į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobÅ«dį ir visas kitas jau aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl nusikaltimo padarymo, realias jau patirtas ir patiriamas pasekmes, asmenį iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuojančius duomenis, Å¡eimynines sudėtingas aplinkybes, nustatytÄ girtumo laipsnį (1,61 promilės), kuris artimas minimaliam neblaivumui, į tai, kad jis anksčiau nebaustas už vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį (15 metų), jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Savo kaltę jis pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra pagrindas tikėti, kad G. A. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus. Pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, be to siÅ«loma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones - suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, mano, kad turto konfiskavimas Å¡iuo atveju bÅ«tų netikslingas ir neproporcingas. 3.7.

Pažymėjo, kad teismo argumentai dėl pareigos prisiimti rizikÄ dėl savo elgesio ir įvertinti, kad nepatogumai ir sunkumai yra natÅ«rali nusikalstamo elgesio pasekmė, iÅ¡ esmės jau yra patirti, kadangi bausmės pasekmes apeliantas nepertraukiamai ir skaudžiai jaučia kiekvienÄ dienÄ . Skundo autoriaus nuomone, siekiant prevencinių tikslų, tikslingiau Å¡iuo atveju vietoje turto konfiskavimo taikyti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę — Ä®mokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant įstatyme numatytos įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis, pvz. 20 MGL.

Turto konfiskavime visada yra pinigų (turto) netekimo elementas, tai neatsiejama pasekmė, todėl teismui nusprendus skirti baudžiamojo poveikio priemonę kaip alternatyvÄ - įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ faktiÅ¡kai užtikrintų turto netekimus, kaip ir turto konfiskavimo atveju. Ä®vertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsižvelgus į charakterizuojančiÄ medžiagÄ , paskirtų poveikio priemonių skaičių, rūšį ir dydį, daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo priemonės automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas ir kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, bÅ«tų neproporcingas.

Dėl ko, teismas turėjo vertinti Å¡iame kontekste alternatyvių poveikio priemonių skyrimo taikymo galimybę. 3.8. Skunde papildomai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pripažino, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų ir kartu nusprendė konfiskuoti automobilį ir tai rodo pirmosios instancijos teismo nenuoseklumÄ . Kadangi, konstatavus, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo teigti, jog transporto priemonės palikimas savininko dispozicijai kels pavojų visuomenei.

IÅ¡vardytos aplinkybės ir teismo įsitikinimas, kad asmuo daugiau nenusikals Å¡ioje byloje yra svarbus kriterijus, rodantis prevencinio poveikio tikslo pasiekimÄ be nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo. Mano, kad pirmos instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kino įstatymo normÄ , leidžiančiÄ taikyti turto konfiskavimÄ asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). 3.9.

Skunde praÅ¡o atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principÄ , Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos KonvencijÄ , į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ turto konfiskavimo bylose ir netaikyti BK 72 straipsnio. Kadangi konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio i dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Reikalavimas taikyti proporcingumo principÄ atsispindi ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti: tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad svarbus kertinis momentas, ryÅ¡kėjantis iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks gali bÅ«ti vertinamas proporcingumo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui konstatavimÄ . Atkreipė dėmesį, kad Byloje Milosavljev prieÅ¡ SerbijÄ EŽTT taip pat pripažino, kad nors konfiskavimas turėjo teisėtÄ visuomenei svarbų tikslÄ , tai yra buvo tinkama priemonė, tačiau konstatavo, kad pritaikytos konfiskacinės priemonės buvo neproporcingos pažeidimui ir sukėlė nepagrįstai didelius turtinius praradimus pareiÅ¡kėjui.

Teismas pabrėžė, jog svarbu įvertinti tai, kad konfiskacija paprastai (kaip ir Å¡iuo atveju) buvo ne vienintelė už pažeidimÄ numatyta poveikio priemonė, kartu su ja galėjo bÅ«ti pritaikyta ir bauda (Milosavljev v Serbia, no. 15112/07, judgment of 12 June 2012). 3.10. Pabrėžia, kad baudinis nusikaltimo įrankių ar priemonių konfiskavimo pobÅ«dis reikalauja, kad sprendžiant dėl Å¡ios priemonės taikymo, kai konfiskuojami neribotos apyvokos, visuomenei pavojaus nekeliantys daiktai, kai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių daiktų pakartotinio panaudojimo nusikaltimo padarymui rizika nėra reikÅ¡minga, o ypač kai sprendžiama dėl jų vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ asmens, bÅ«tų atsižvelgiama į proporcingumo principÄ .

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡ esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagristas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.

Tuo tarpu neribotos apyvartos daiktų (pvz. transporto priemonės) konfiskavimas turi ribotÄ prevencinį poveikį, kadangi dėl konfiskavimo juos praradęs asmuo gali nesunkiai vėl jų įsigyti. Taigi tokių daiktų konfiskavimas faktiÅ¡kai labiau veikia ne kaip prevencinė, o kaip turtinio pobÅ«džio bausmė.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinis skundas atmetamas 5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ G. A., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės, apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių: uždraudimo naudotis specialia teise termino ir automobilio konfiskavimo. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neiÅ¡sakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia uždraudimo naudotis specialia teise termino ir automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimÄ .

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise 7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad G. A., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamÄ veikÄ , nes vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad dėl Å¡ios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, 1 metų 6 mėnesių minėtosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju laikytinas neteisingu ir neproporcingu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjos pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

8. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmių tikslų visuma. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra nubaudimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis tokių priemonių prevencine, o ne nubaudimo, paskirtimi, tačiau, kaip ir bausmių, taip ir skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės sukeliamos tam tikro pobÅ«džio neigiamos pasekmės yra neiÅ¡vengiamos, nes Å¡ios priemonės iÅ¡ esmės yra susijusios su tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu arba atėmimu. Kaip ir bausmė, taip ir Å¡ios priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, tačiau teisingumo principui prieÅ¡tarautų ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimo atsižvelgė į apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumÄ ir pobÅ«dį, į jį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad apeliantas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, į valstybės BK 2811 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, bei skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminÄ parenkant artimÄ minimaliam – 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino lengvinančių aplinkybių buvimÄ , tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, bei visų apeliantÄ teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡analizuotos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad pakartotinis Å¡ių aplinkybių sureikÅ¡minimas ir draudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimas neproporcingai gerintų nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens padėtį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ , kai baudžiamasis įstatymas leidžia nustatyti terminÄ nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

11. Vertinant G. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu G. A. nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 2,42 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 1, 3, 20). IÅ¡ liudytojos policijos pareigÅ«nės A. K. parodymų matyti, kad jai patruliuojant kartu su tyrėju S. I. G. g. (duomenys neskelbtini) m., pastebėjo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie naktinės gėrimų parduotuvės, iÅ¡važiuojantį automobilį BMW, Å¡iÄ transporto priemonę sustabdė, už vairo sėdėjo vyriÅ¡kis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl patikrintas blaivumas.

Pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 2,42 promilės neblaivumas. G. A. aiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus degtinę bei alų prieš dvi valandas (1 t., b. l. 20). Minėti duomenys užfiksuoti ir 2022 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 1). Kaip nurodė pats G. A. iš vakaro savo automobiliu BMW jis atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., kur su kažkokiais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų, kiek išgėrė nepamena, bet daug.

Baigęs gerti automobilyje miegojo apie 2 valandas, nubudęs nusprendė važiuoti namo, kadangi jie yra visai Å¡alia. Tik iÅ¡važiavus buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų (1 t., b. l. 59). Ä®vertinus tai, net sutinkant su apelianto argumentais, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nuo proceso pradžios savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra neteistas, už administracinius nusižengimus per paskutinius 3 metus baustas 3 kartus, baudos sumokėtos, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, konstatuotina, kad G.

A. padarė itin Å¡iurkÅ¡tų tyčinį KET pažeidimÄ , kuris, be kita ko, pasireiÅ¡kė pavojingu elgesiu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Ta aplinkybė, kad asmuo važiavo nedidelį atstumÄ , jo veika nesukėlė pavojaus aplinkiniams, nusikaltimo padarymo laikas – naktis, jokiu bÅ«du neeliminuoja apelianto padarytos veikos pavojingumo ir niekaip nepateisina automobilio vairavimo bÅ«nant neblaiviam, bei žinant, jog visai neseniai buvo vartojamas alkoholis pakankamai dideliais kiekiais.

Å iuo atveju bÅ«tent policijos pareigÅ«nų dėka galimai iÅ¡vengta skaudžių pasekmių, kadangi jie sustabdė G. A. vairuojamÄ automobilį, taip užkirsdami keliÄ tolimesniems apelianto tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, pavojingiems veiksmams. Be to, G. A. tarnybinėje charakteristikoje (1 t., b. l. 117) pažymėta, kad asmuo yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, tad jam taikomi aukÅ¡tesni atidumo, atsakingumo įstatymus atitinkančio elgesio standartai.

12. Nors apeliantas pabrėžia, kad iki Å¡io įvykio nėra padaręs analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimų, toks atvejis yra vienkartinis, tačiau tokie apelianto teiginiai yra klaidinantys teismÄ . Å iuo atveju apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį taip pat vadovavosi G. A. dėstoma versija apie tai, kad vairavimas neblaiviam jam yra vienkartinis atvejis ir labiau atsitiktinis. AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡samiai susipažinęs su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad 2010 m. lapkričio 8 d.

G. A. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad G. A. 2010 m. spalio 30 d. 00.47 val. (duomenys neskelbtini) sav., vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (alkoholio koncentracija – 1,48 prom. ± 5 %) (1 t., b. l. 105).

Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei skunde dėsto apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad tokio pobÅ«džio veika G. A. nėra naujiena. Tai atitinkamai charakterizuoja asmenį, bei leidžia daryti iÅ¡vadas apie įstatymo normų nepaisančio elgesio pakartotinumÄ . Å ių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo spręsti, kad 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminas uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra neproporcingas ir per ilgas.

13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti G. A. ypatingai svarbi dėl Å«kinės veiklos vykdymo, atitinkamos Å«kinės technikos valdymo, be to, jam reikia važinėti į Å«kį, kuris yra nutolęs nuo gyvenamosios vietos apie 25 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, kuriam, jo teigimu, teisė vairuoti yra bÅ«tina darbinėje veikloje, vairuodamas automobilį neblaivus, elgėsi ypač nerÅ«pestingai, ignoruodamas dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes. Apeliantas apie teisės vairuoti transporto priemones turėjimo bÅ«tinybę žinojo dar iki nusikalstamos veikos, todėl galėjo įvertinti galimus nuostolius ir pasirinkti elgesio variantÄ , neprieÅ¡taraujantį baudžiamajam įstatymui.

Taip pat apeliantas žinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus dėl bÅ«sto paskolos, kurios mokėjimui jam reikalingos nuolatinės pajamos, bei sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Å«kio veiklos. Pažymėtina, kad netgi kaltininko darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo neskirti jam uždraudimo naudotis specialia teise ar trumpinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpį, net jeigu jos paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės dirbti šį darbÄ atėmimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

14. Be to, G. A. praÅ¡ydamas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ apeliuoja į Å¡eimynines aplinkybes, jog augina 4 nepilnamečius vaikus, gyvenimo draugė nevairuoja, be visa to, jis dar turi pareigÄ rÅ«pintis savo silpnos sveikatos mama, bei neįgaliu broliu, kurie gyvena 25 km. nuo jo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia nepatogumų tiek pačiam apeliantui, tiek ir jo Å¡eimai, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims bÅ«nant neblaiviems, pavojingumÄ , tokio asmens patiriami sunkumai paprastai nelaikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminÄ . Tuo labiau, kad už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ jis jau buvo baustas administracine tvarka dar 2010 m.

15. Visų aptartų apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apelianto iÅ¡dėstytos aplinkybės tiek dėl darbinės veiklos, tiek dėl jo motinos bei brolio sveikatos bÅ«klės, taip pat ir dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų neatsirado staiga ir egzistavo dar prieÅ¡ padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad G. A., suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina ne tik jo darbinei veiklai, bet ir jo įprastiniam gyvenimui, todėl netekęs Å¡ios teisės gali susidurti su tam tikrais apribojimais, įskaitant finansinius nuostolius, darbo netekimÄ , visgi nusikalstamo elgesio neatsisakė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turi bÅ«ti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti Å¡ios teisės netekimÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo ir įvertino G. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių visumos pagrindu priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nustatyti kiek didesnį nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

G. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė pasinaudodamas teise vairuoti transporto priemones ir taip sukėlė pavojų visiems eismo dalyviams, todėl tokio pobÅ«džio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat ir visuomenės apsaugÄ nuo KET reikalavimus pažeidinėjančių vairuotojų. Dėl turto konfiskavimo 16. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

17. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

18. BK 2811 straipsnyje numatytos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad G. A. nusikaltimÄ padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl Å¡is automobilis visiÅ¡kai atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, kad minėtasis automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui G. A. nusprendė, kad Å¡i transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuota siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltininkÄ nuo tokio pobÅ«džio teisės pažeidimų ateityje. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti tokiai apylinkės teismo iÅ¡vadai.

19. Nėra abejonės, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ dėl padarytų BK 2811 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus (pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu G. A. nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo net 2,42 promilės neblaivumo laipsnis) taigi nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, virÅ¡ija 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios taikoma jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Buvo padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis labai pavojingas nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas, vairuodamas neblaivus, elgėsi neatsakingai ir automobiliu – padidinto pavojaus Å¡altiniu, jis naudojosi lengvabÅ«diÅ¡kai, nesusimÄ stydamas, kokį pavojų kelia.

Nors dėl neteisėtų G. A. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys ar sugadintas turtas, kÄ pateiktame skunde itin akcentuoja apeliantas, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytÄ neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties G. A. sveikatai ir gyvybei, nelaimingų padarinių iÅ¡vengta tik dėl atsitiktinumo, bÅ«tent todėl, kad policijos pareigÅ«nai užkardė tam keliÄ .

21. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad G. A. turintis 15 metų vairavimo patirtį anksčiau nebaustas už vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau kaip jau minėta aukščiau tokiais kategoriÅ¡kais teiginiais yra klaidinamas teismas. Apygardos teismo teisėjų kolegija visgi nustatė, kad dar 2010 metais G. A. bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį kai jam nustatyta alkoholio koncentracija – 1,48 prom. ± 5 %, dėl ko, pastarajam buvo skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taigi tokia informacija necharakterizuoja asmens kaip nepriekaiÅ¡tingai besilaikančio įstatymų imperatyvų.

22. Apeliantas praÅ¡ydamas netaikyti turto konfiskavimo pabrėžia tai, kad yra neteistas, padarė nesunkų nusikaltimÄ , dėl kurio prisipažino ir gailėjosi, taip pat tai, kad transporto priemonė yra vienintelis Å¡eimos, kurioje auga 4 nepilnamečiai vaikai, automobilis, transporto priemonė reikalinga siekiant nuvykti į Å«kininkavimo vietÄ , bei rÅ«pintis senyvo amžiaus mama, bei neįgaliu broliu, mano, kad turto konfiskavimo taikymas neturės auklėjamojo poveikio ir užtikrins tik apelianto nubaudimÄ .

Vis dėlto, pažymėtina, kad minėti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo atitinkamai įvertinti priimant sprendimÄ dėl transporto priemonės konfiskavimo. Å ie argumentai neduoda pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimu daryti kitokias iÅ¡vadas nei skundžiamame nuosprendyje. Juolab, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nėra naujos, jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos priversti asmenį elgtis atsakingai.

Atsižvelgiant į tai, kad G. A. turi darbinių ir kitų finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio konfiskavimas.

23. Analizuojant kitus apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netaikyti turto konfiskavimo ir spręstų antros taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , apeliantas iÅ¡ esmės praÅ¡o skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nagrinėjamu atveju paskirta pagrįstai, o vietoj Å¡ios priemonės paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , taikoma su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nebÅ«tų pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir neužtikrintų galimybės taisomai veikti G. A. – asmenį, atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 67 straipsnio 6 dalis).

24. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

25. Taigi apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , atsižvelgdamas į teismų praktikÄ ir į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ar neteisinga. Nagrinėjamu atveju G. A. vairavo savo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytos 1,61 promilės neblaivumas. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis, kaip minėta yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Transporto priemonė turi ekonominę vertę, jÄ naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. G. A. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl turto konfiskavimas užtikrintų teisės pažeidimų prevencijÄ , juolab, kad, kaip nustatė teismas, G. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu bÅ«nant neblaiviam jau yra baustas. Kas pagrįstai rodo, jog G. A. sÄ moningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir tokio pobÅ«džio veika nelaikytina vienkartiniu, atsitiktiniu įvykiu.

G. A. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti.

26. Apygardos teismas, atsižvelgęs į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tent konfiskavus nusikaltimo padarymo priemonę - automobilį, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismo apeliantui parinkta ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ . G. A. automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnyje, nagrinėjamu atveju yra reikalingas.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas G. A. – bÅ«tų paskirta aiÅ¡kiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principÄ ar bÅ«tų neteisinga. Apygardos teismas sprendžia, jog turto konfiskavimas Å¡iuo atveju yra proporcinga ir reikalinga poveikio priemonė. Automobilis, kuris yra nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso ne kam kitam, o pačiam kaltininkui, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė negalėtų bÅ«ti konfiskuojama, automobilis nebuvo paslėptas ar jo negalima paimti dėl kokių nors kitų priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas