c7f1ea00-dad9-40f7-bf6a-c48deed72cb9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2153-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00010-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. G. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 40546,80 Eur (140000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas apie 12 kv.m., buvo laikomi 6 įkalintieji asmenys. Kamerose buvo tamsu, todėl gulint dviaukÅ¡tės lovos pirmame aukÅ¡te skaityti raÅ¡yti neįmanoma.

Kamerose langai neÅ¡varÅ«s, stiklas apneÅ¡tas puvu, neskaidrus, jų nuvalyti nėra galimybės, kadangi ant langų uždėtos grotos. PareiÅ¡kėjui, kaip įkalintam asmeniui, nebuvo suteiktas minimalus LR teisės aktais nustatytas plotas, kameros, kuriose buvo laikomas neatitiko sanitarinių ir LR higienos normų reikalavimų. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b.l. 8-10). Atsiliepime į skundÄ atsakovas nurodė ir jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. buvo laikomas įvairiose Kauno tardymo izoliatoriuje kamerose.

Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normÄ . Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Kauno tardymo izoliatoriaus kameros įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Langus kamerose privalo valyti jose laikomi asmenys. Esant reikalui raÅ¡yti ar skaityti, kameroje esančių asmenų praÅ¡ymu įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Dirbtinis apÅ¡vietimas bÅ«na įjungtas iki 9 val. bei po 16 val. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ tarp 9 ir 16 val. ir kad jam bÅ«tų atsisakyta tai padaryti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. 1 ir 2 aukštų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka higienos normos reikalavimus. Kauno tardymo izoliatoriaus pastato trečiojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A. M. g. ir septyni antrojo aukšto langai pakeisti į tamsinto stiklo su natūralia ventiliacija, tačiau jie praleidžia pakankamai šviesos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog netinkamas kamerų apšvietimas pakenkė jo regėjimui.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų raÅ¡tu į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė. Mano, kad visi Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, nėra įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ Å¾inoma (b. l. 58)(Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 75 str. 1 d.).

Jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste – Kauno TI).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjo kameros kortelės ir Kauno TI 2015 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 11-520 „Apie E. G. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 242, 341, 347, 155, 336, 203, 148 (b.l. 11, 12-22).IÅ¡ teismui pateiktos Kauno TI 2015 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 11-520 apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iÅ¡ viso buvo laikomas 457,5 paros, iÅ¡ kurių 158 paras jo laikymo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI metu, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 2,61 kv. m iki 3,12 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Akivaizdu, kad 158 paras pareiÅ¡kėjas kalėdamas perpildytose Kauno TI kamerose patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ .Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo tamsu, langų stiklai neÅ¡varÅ«s, todėl negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, skaudėjo akis.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009-07-17) 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.             Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau- ir Higienos norma HN 76:2010) 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, o pagal 23 punktÄ gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.             Atsakovo atstovas nurodė, jog 1 ir 2 aukÅ¡tų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovo atstovas pripažino, kad trečiojo aukÅ¡to kamerų langai, esantys A.

M. g. pusėje, ir septyni 2-jo aukÅ¡to atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į tamsinto stiklo su natÅ«ralia ventiliacija langus. IÅ¡ pateiktų Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 2 d. patikrinimo akto Nr. 36-1(7) (b.l. 59-70) matyti, jog atlikus operatyviÄ sias patikras kamerose Nr. 336, 347 buvo nustatyti HN 73:2010 22 punkto pažeidimai (kamera Nr.336 0,1 %, kamera Nr. 347 0,18 %)(natÅ«ralios apÅ¡vietos normų pažeidimai). Visų matuotų gyvenamųjų patalpų (kamerų) dirbtinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Kadangi nukrypimai nuo minėtos normos yra žymÅ«s, todėl galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameros langai neÅ¡varÅ«s, jų nusivalyti nėra galimybės, kadangi langai uždengti grotomis, mažai patenka natÅ«ralios Å¡viesos, o elektra nuo 9:30 val. iki 16:00 val. yra iÅ¡jungiama. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ (b.l. 27). Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameros langai neÅ¡varÅ«s, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti kamerÄ . Atsakovas atstovas teigė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ suimtųjų ir nuteistųjų kamerose Å¡viesiu paros metu nuo 9.00 val. iki 16.00 val. bÅ«na iÅ¡jungtos dirbtinio apÅ¡vietimo lempos. Taip pat nurodė, kad esant reikalui, t. y. nuteistojo praÅ¡ymu, gali bÅ«ti minėtu laiku įjungiamas ir dirbtinis apÅ¡vietimas, tačiau pareiÅ¡kėjas su tokiu praÅ¡ymu į Kauno TI administracijÄ nėra kreipęsis, IÅ¡ pateiktų Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 2 d. patikrinimo akto Nr. 36-1(7) (b.l. 59-70) matyti, jog atlikus operatyviÄ sias patikras visų matuotų gyvenamųjų patalpų (kamerų) dirbtinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡viesos(dirbtinės apÅ¡vietos) trÅ«kumo kamerose atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameros, kuriose jis buvo laikomas neatitiko Lietuvos higienos normų reikalavimų, tačiau jokių konkrečių Lietuvos higienos normų pažeidimų nenurodė.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kalinimo sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai vertintini kaip nepakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui ir atmestini kaip nepagrįsti.Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad E. G. ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl skausmo dubens srityje, dėl plaukų slinkimo, dėl deÅ¡inės alkÅ«nės skausmo (b.l. 50-54), psichikos sutrikimų nerasta (nusiskundimų dėl psichinės sveikatos neiÅ¡reiÅ¡kė) (b.l. 50, 24), konsultuotas psichologo (b.l. 24, 37-39), tačiau teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kalinimas perpildytose kamerose, natÅ«ralios apÅ¡vietos normų pažeidimai nurodytu kalinimo laikotarpiu sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam 40546,80 Eur (140000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ , natÅ«ralios apÅ¡vietos normų pažeidimai pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1641/2014) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 40546,80 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 800 Eur, kuri ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, o kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (kodas (duomenys neskelbtini) ), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Daina Kukalienė