2024-07-10 Nr. AB-10549-3-62-3-00731-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-405-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06550-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Viešosios tvarkos biuro 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 5-IL-8971 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad jo dabartinio darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog panaikinus apsaugos darbuotojo pažymėjimą pareiškėjui, darbdavys bus priverstas nutraukti darbo santykius su juo, tai būtų didelis nuostolis ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir Bendrovei. Pareiškėjas vertinamas kaip kompetentingas ir atsakingas savo srities specialistas, labai gerai atliekantis savo pareigas ir neturėjęs pažeidimų, skatintas ne kartą piniginiais priedais už kompetentingai atliktą darbą.

Pareiškėjas yra vedęs ir vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, turi nepilnametį sūnų, kurį išlaiko iš savo atlyginimo. Su pareiškėjo šeima kartu gyvena ir neįgalus pareiškėjo tėvas, kuriuo pareiškėjas rūpinasi ir kurį išlaiko. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju atimamas jo pajamų šaltinis, o tai laikytina didele žala pareiškėjui ir jo šeimai.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą taikant minėtas nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad šioje situacijoje jam bus padaryta didelė žala dėl jo galimo atleidimo iš darbo (negaus pajamų) ir negalės išlaikyti savo šeimos.

Teismas pažymėjo, kad tokia žala, pareiškėjo teigimu, yra didžiulė, tačiau tikrai negali būti vertinama kaip neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kokios negrįžtamai atitaisomos pasekmės pareiškėjui gali kilti, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Taigi vertinant pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes negalima jų (atleidimą iš darbo ir / ar praradimą pajamų šaltinio) traktuoti kaip pareiškėjui kylančią sunkiai atitaisomą (neatitaisomą) žalą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas bet kokiu atveju negali imtis priemonių prevenciškai ginti pareiškėjo galbūt pažeistų teisių. Tuo atveju, jeigu vis tik pareiškėjui bus padaryta žala, jis galės įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad ta žala jam būtų teisingai atlyginta.

Teismas nurodė, kad ginčo situacijoje, ją išsprendus ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tai neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje.

Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad asmeniui, reikalaujančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra iškeliamos šios sąlygos: 1) prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas; 2) neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos; 3) reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumas siekiamam tikslui, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat ir viešojo intereso laikymasis.

Teigia, kad šiuo atveju nutartyje neabejojama pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų prima facie pagrįstumu, todėl pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama. Dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos pareiškėjas nurodo, kad skunde teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, realią galimybę, o būtent: 1) dokumentus ir duomenis apie prižiūrimą neįgalų asmenį; 2) darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodoma, kad šis bus priverstas nutraukti darbo santykius su pareiškėju, jam netekus apsaugos darbuotojo pažymėjimo, būtino darbinėms funkcijoms atlikti; 3) dokumentus ir informaciją dėl sutuoktinės registracijos Užimtumo tarnyboje bei santuokos fakto; 4) dokumentus ir informaciją apie vaiko gimimą.

Pareiškėjas nesutinka su nutartyje išdėstytais motyvais dėl sunkiai atitaisomos didelės žalos (ne)padarymo ir nurodytų argumentų pripažinimu prielaidomis, kadangi, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas tiesiogiai ir detaliai nurodė pasekmes, kurios realiai ir neabejotinai gali kilti netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundas paduotas dėl Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punkto bei 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, taip pat ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-928 patvirtintu Apsaugos darbuotojo, tarptautinių inkasatoriaus ir inkasavimo pažymėjimo išdavimo, galiojimo panaikinimo, inkasavimo pažymėjimo naudojimo ir informacijos policijai tvarkos aprašo 38 ir 40 punktais, yra panaikintas suteiktas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Darbdavys ketina nutraukti darbo santykius su pareiškėju, kadangi jam skundžiamo Sprendimo pagrindu yra panaikintas suteiktas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, be kurio pareiškėjas neturi teisės vykdyti apsaugos darbuotojo pareigų, dėl to jis liktų be vienintelio pajamų šaltinio. Pareiškėjo atleidimo iš darbo bei pajamų netekimo faktas nėra prielaida, kaip nurodoma nutartyje, tačiau yra realus ir įrodymais pagrįstas įvykis, kurį nulemia skundžiamo Sprendimo priėmimas ir vykdymas.

Pareiškėjas pažymi, kad nutartyje nurodomi motyvai dėl galimybės, priėmus jam palankų sprendimą dėl ginčo esmės, kreiptis dėl Sprendimu padarytos žalos atlyginimo, yra nepagrįsti ir visiškai neindividualizuoja ginčo situacijos bei jo turtinės/materialinės padėties, taip pat ir išlaikomų asmenų skaičiaus. Akcentuoja, kad jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, tą įrodo byloje pateikti įrodymai. Pareiškėjui netekus apsaugos darbuotojo pažymėjimo, jis nebeturi teisės vykdyti apsaugos darbuotojo pareigų ir netenka vienintelio savo bei visos šeimos pajamų šaltinio.

Net ir tuo atveju, jeigu Sprendimas būtų panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjui ir jo šeimai padaryta turtinė žalą būtų itin didelė, neproporcinga ir neprotinga, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo neteisėtumo įrodymas teisme suponuoja ilgą teisminį procesą, kurio metu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, žala pareiškėjui tik didėtų ir būtų vis sunkiau atitaisoma, t. y. pareiškėjas negautų pajamų, kurias naudoja tenkinant šeimos buitinius poreikius, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas sutuoktinei, nepilnamečiam sūnui, neįgaliam pareiškėjo tėvui, gyvenančiam kartu, o tai neproporcingai apribotų ir kitų nurodomų asmenų teises bei teisėtus interesus į orų ir bent minimalius poreikius tenkinantį gyvenimą. Pareiškėjo vertinimu, antroji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga – didelės ir sunkiai atitaisomos žalos buvimas – yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, taigi – tenkinama.

Pareiškėjas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumo siekiamam tikslui, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat viešojo intereso laikymosi nurodo, kad nutartyje nėra pasisakoma dėl to, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas ir (ar) neadekvatus procesinis veiksmas siekiamam tikslui, be kita ko, pažeistų viešąjį interesą.

Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojama valstybinė įstaiga; skundžiamo akto (ne)teisėtumo konstatavimas neturėtų jokios įtakos atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, kurių teisės ir (ar) teisėti interesai galėtų būti pažeisti; reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neturėtų įtakos atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, kurių teisės ir (ar) teisėti interesai galėtų būti pažeisti; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė šio ginčo atveju ir bendrame kontekste nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo ginti viešąjį interesą, kadangi prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone net ir teoriškai negalėtų būti pažeidžiamos jokios svarbios visuomeninės svarbos vertybės ir interesai, sudarantys viešąjį interesą. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra visiškai proporcinga, siekiant užkirsti kelią didelės ir sunkiai atitaisomos žalos atsiradimui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas nutartyje teisingai pažymėjo, jog tokia žala, pareiškėjo teigimu, nors ir yra didžiulė, tačiau tikrai negali būti vertinama kaip neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kokios negrįžtamai atitaisomos pasekmės pareiškėjui gali kilti, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (atleidimo iš darbo ir (ar) pajamų praradimo) nėra pagrindo vertinti kaip pareiškėjui kylančią sunkiai atitaisomą (neatitaisomą) žalą.

Atsakovas teigia, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau akivaizdu, kad jis nesutinka tik su nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad skundžiamo Sprendimo pagrindu yra panaikintas jam suteiktas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, be kurio jis neturi teisės vykdyti apsaugos darbuotojo pareigų, dėl to darbdavys bus priverstas nutraukti su juo darbo santykius, jis liks be vienintelio pajamų šaltinio, tai būtų didelis nuostolis ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir Bendrovei. Be to, jis yra vedęs ir vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, turintis nepilnametį sūnų, kurį išlaiko iš savo atlyginimo. Su pareiškėjo šeima kartu gyvena ir neįgalus pareiškėjo tėvas, kuriuo pareiškėjas rūpinasi ir išlaiko. Netekus pajamų šaltinio, būtų padaryta didelė žala ne tik jam, bet ir jo šeimai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokios negrįžtamai atitaisomos pasekmės pareiškėjui gali kilti, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas sprendė, kad ginčo situacijoje, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tai neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-525/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kuriais jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, kad Sprendimas jam sukels neigiamas pasekmes, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, yra bendro pobūdžio ir nukreipti į ateitį, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Nors pareiškėjas nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl Sprendimo nesustabdymo, taip pat, kad vienintelis išlaiko šeimą bei neįgalų savo tėvą, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki bus išnagrinėta byla jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė didelės žalos (šiuo atveju – finansinių pasekmių) realumo ar tai, kad nurodytos žalos atlyginti nebus galima ar, kad tai padaryti būtų pernelyg sudėtinga.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių išvadų nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius