c7ef4a02-8210-453f-93be-055ee39cf990 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-4262-541/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02419-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;37.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 17 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginti laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 8 d. (b. l. 1–17). PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 8 d.

Kamerose, kurių dydis buvo apie 6,43 m2, buvo kalinama po du asmenis, todėl mano, kad buvo pažeistas minimalaus ploto 3,6 m2 reikalavimas vienam asmeniui, kadangi plotÄ taip pat mažino ir jose esantys baldai. Nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ per parÄ kiemelyje, nors tai prieÅ¡tarauja Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (toliau – ir CPT) iÅ¡aiÅ¡kinimui. PareiÅ¡kėjo manymu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo sudaromos antisanitarinės sÄ lygos.

Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, vėdinti galima buvo tik per langÄ . Dėl drėgmės puvo čiužiniai, metalinės lovos rÅ«dijo. Žiemos metu kamerose buvo Å¡alta, vasaros metu – karÅ¡ta, o ventiliatorių turėti buvo uždrausta. Kai kurios kameros buvo neremontuotos, sienos ir lubos padengtos pelėsiu ir grybeliu, buvo drėgnos. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo gerklės ir galvos skausmai. Å varaus oro kiekis neatitiko norminio Å¡varumo.

Kadangi langÄ dengė grotos, buvo ribojami gaivaus oro srautai, natÅ«rali Å¡viesa į kameras nepatekdavo. Kamerų apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to, kad elektrinis apÅ¡vietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvÄ . Pats iÅ¡sijungti Å¡viesos neturėjo galimybių, nes kamerose nebuvo jungiklių, jungikliai buvo tik pirmo korpuso kamerose. Sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų bei kameroje buvusio asmens atžvilgiu.

Veidrodis dažniausiai buvo iÅ¡luptas arba suskilęs, tualeto reikmenų spintelėse nebuvo. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, o dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ kamerose buvusių asmenų atžvilgiu. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebuvo karÅ¡to vandens. DuÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas nė karto neturėjo galimybės nusprausti po Å¡iltu duÅ¡u. DuÅ¡o patalpos buvo neÅ¡varios, praustuvai sulaužyti. Teigia, kad maistas nėra tinkamas vartoti, neskanus, o jo energetinė vertė sudaro nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maistas buvo paduodamas pro duris, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nurodyto svorio, bÅ«davo atÅ¡alęs. Valgyti tekdavo kameroje, sÄ lygų valgyti valgykloje nebuvo. Kartais maistÄ paduodavo be higieninių pirÅ¡tinių. Be to, maistas buvo tikrinamas rentgenu, todėl pareiÅ¡kėjo vertinimu, maistas bÅ«davo su radiacijos kiekiu ir tai kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai. PareiÅ¡kėjas skunde rėmėsi nacionaliniu ir tarptautiniu teisiniu reguliavimu, numatančiu nežmoniÅ¡ko ir kankinamo elgesio draudimÄ , taip remiasi ir teismų praktika, nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 23–35). Nurodo, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokojo valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tekdavo daryti pakartotinį remontÄ .

Dėl grotų įrengimo atsakovės atstovas paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų angose įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktuose grotų skaičius ir kurioje lango angos dalyje grotos turi būti montuojamos nenustatyta, todėl grotų įrengimas ir iš vidinės, ir iš išorinės langų pusės yra tinkamas. Atsakovės atstovas pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Ä®staigos gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte, be kita ko, nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Šiose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nenumatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Dėl ventiliacijos atsakovės atstovas pažymi, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl apÅ¡vietimo nurodė, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Dėl temperatÅ«ros atsakovės atstovas nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlikdavo operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuodavo oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose.

Oro temperatūra atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Paaiškina, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktais. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Maistas, jo kokybė tikrinami, kontroliuojami, maistas gaminamas griežtai laikantis valgiaraščio ir išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, maistas visada paduodamas šiltas.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, atsakovės atstovas nurodo, kad buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ . Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos pareiÅ¡kėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. PareiÅ¡kėjas pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsikirtimÄ , kuriame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu nesutinka, nurodė, kad atsakovės pateikta informacija netiksli nei dėl pareiÅ¡kėjui tekusio minimalaus ploto kamerose, nei dėl atliktų remonto darbų, nei dėl kamerose buvusios temperatÅ«ros (b. l. 127–129).

Atsakovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad laikosi pozicijos, iÅ¡dėstytos atsiliepime, ir papildomų naujų faktinių aplinkybių ar dokumentų pateikti negali (b. l. 154–156). Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 17 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 8 d.

LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A502–734/2009).

Å i aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 871/02). PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis ir byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 23–35), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 23 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 balandžio 1 d. – Vilniaus PN) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2, buvo laikomas vienas kameroje; 2018 liepos 24 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7, 08 m2, buvo laikomas vienas kameroje; nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 285 vienas; 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 180, kurios plotas 7,94 m2, buvo laikomas su kitu asmeniu; nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 180 su kitu asmeniu; nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 180 vienas; nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 180 su kitu asmeniu; 2018 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 180 buvo laikomas vienas; 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 155, kurios plotas 7,94 m2, buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu; nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 155 su kitu asmeniu; 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 155 vienas; nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 155 su kitu asmeniu; 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 155 vienas; nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 155 su kitu asmeniu; 2018 m. spalio 17 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 152, kurios plotas 7,94 m2, buvo laikomas su kitu asmeniu; nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 152 su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 152 vienas; 2018 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 157, kurios plotas 7,94 m2, buvo laikomas su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157 su kitu asmeniu; nuo 2018 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157 vienas; nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157 su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157 vienas; 2018 m. lapkričio 20 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 150, kurios plotas 7,56 m2, buvo laikomas su kitu asmeniu; nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 150 su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 26 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 379, kurios plotas 6,94 m2, buvo laikomas vienas; nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 379 vienas, 2019 m. sausio 8 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2019 m. balandžio 10 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, buvo laikomas vienas kameroje; 2019 m. balandžio 11 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Å ių taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. EŽTT praktikoje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 str. galimÄ pažeidimÄ .

Atsižvelgęs į EŽTT pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 m2 (b. l. 9–15). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 m2.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jam neturtinė žala kilo dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto. Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai nustatyti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET), 14.5 punkte, kuriame nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo įrengimo neatleidžia LukiÅ¡kių TI-K nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Pagal EŽTT praktikÄ nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra pasisakęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT) nuomone, sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, Nr. 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; Nr. 60800/08), 165 p.). Į Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose:

Nr. 122, Nr. 285, Nr. 180, Nr. 155, Nr. 152, Nr. 157, Nr. 150, Nr. 379, Nr. 110 (b. l. 23–35). Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėnesio pranešime „Dėl O. S. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 38–41). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. IÅ¡ PraneÅ¡imo matyti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Å iuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis minėta teismų praktika, įvertinęs bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas iÅ¡ dalies neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų privatumÄ naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumÄ .

Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas tiek kameroje kartu buvusio asmens, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu blogino jo kalinimo sÄ lygas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 170 dienų. Dalį laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose buvo kalinamas vienas, todėl jo teisių pažeidimas Å¡iuo aspektu nebuvo toks intensyvus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore prieÅ¡tarauja Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ bendrajame praneÅ¡ime nurodytai rekomendacijai.

Teismas tokį pareiÅ¡kėjo argumentÄ vertina kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjo skunde nurodytame Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ bendrajame praneÅ¡ime minimas 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui tam tikromis veiklomis už kameros ribų. PareiÅ¡kėjas nesiskundžia užimtumu Vilniaus PN kitomis veiklomis.

Be to, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra iÅ¡vedamas į laukÄ kiekvienÄ dienÄ 1 valandos trukmės pasivaikščiojimui, tik patvirtina, kad jam tokia teisė yra suteikiama ir nevaržoma, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio.

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes maistÄ atneÅ¡davo tiesiai į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o kol jis buvo iÅ¡dalinamas – atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Teismas pažymi, kad minėtos normos nedirbantiems ir sportuojantiems vyrams energetinės maisto vertės nenustato. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius.

Visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ . Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo bÅ«ti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Be to, Å¡iltas duÅ¡as griežtai užtikrinamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡uose nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko matyti, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į duÅ¡Ä kartÄ per savaitę nustatytomis savaitės dienomis (b. l. 110). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu turėjo galimybę kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e iki 15 minučių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu turėjo galimybę kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo netinkama temperatÅ«ra, dėl ant kamerose įrengtų grotų buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir buvo ribojami vėjo, gaivaus oro srautai, nebuvo norminio oro Å¡varumo, kamerose buvo drėgmė, pelėsis ir grybelis.

Nagrinėjamu atveju aktualios HN 134:2015 nuostatos, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC periodiškai atlieka sveikatos saugos, ventiliacijos, dirbtinės ir natūralios apšvietos, norminio oro švarumo, temperatūros, drėgmės ar kitų pažeidimų kontrolę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų atlikti NVSC patikrinimai ar nustatyti pažeidimai.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar pats kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis minėtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 170 dienų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia (lot. be kita ko), į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju priteistina maksimali 220 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti O. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė